Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Taip pat D. V. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nustatyta subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta 10 MGL bauda bei su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta 5 MGL dydžio bauda, D. V. paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 5 MGL bei 10 MGL dydžio baudos. D. V. įpareigotas per bausmės laiką būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. bei per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant per mėnesį po 20 valandų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta ją panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad:2015 m. laikotarpiu nuo lapkričio mėn. pabaigos iki gruodžio 2 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jis, nupjovęs užtvaro pakabinamą spyną, 100 eurų vertės, įsibrovė į R. D. priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo teritorijos pagrobė svetimą I. D. priklausantį turtą – 5 vnt. padėklų (35 m²) trinkelių, bendros 253,75 eurų vertės, 1 padėklą (40 vnt.) vejos bortelių, bendros 120 eurų vertės, ir 36 vnt. betoninių stulpų elementų, bendros 180 eurų vertės, bei sugadino namo viduje buvusios kolektorinės dėžės dangtį, 150 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. D. bendrą 803,75 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.Be to, jis 2015 m. laikotarpiu nuo gruodžio 7 d. iki gruodžio 12 d. pasikėsino pagrobti svetimą I. D. priklausantį turtą – 12 vnt. padėklų (84 m²) trinkelių, bendros 609 eurų vertės, esančių R. D. priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), o būtent: 2015 m. gruodžio 9 d. susitarė su A. Č. parduoti jam 12 vnt. padėklų (84 m²) trinkelių, bendros 609 eurų vertės, esančių R. D. priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2015 m. gruodžio 12 d. apie 10 val. pirkėjas, negalėdamas patekti į sklypo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), supratęs, kad yra apgautas, trinkelių nepirko, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.Apeliaciniame skunde prokurorė prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą paskirti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šias bausmes subendrinus apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1, 2 dalyje ir 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka, paskirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir nustatyti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinus vienu trečdaliu, nustatyti 1 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 64 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme (5 MGL dydžio bauda) ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta 10 MGL dydžio bauda ir nustatyti subendrintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 15 MGL dydžio baudą. Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertinęs surinktus bei ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau paskyrė jam aiškiai neteisingą bausmę, todėl nuosprendis turi būti keičiamas.Prokurorė nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, jog D. V. bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskiriant laisvės apribojimo bausmę su griežtesniais įpareigojimais, mano, kad apylinkės teismas, nesilaikydamas BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės individualizavimo nuostatų, nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę, kuri visiškai neatitinka BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties.Pažymima, kad D. V. iki 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio buvo nuteistas penkis kartus. Atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, jis Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Be to, nagrinėjamoje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė, dar būdamas neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Todėl, apeliantės manymu, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirta laisvės apribojimo bausme buvo pasiekti bausmės tikslai (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), kadangi net Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta griežtesnė – 20 parų arešto bausmė nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Kadangi apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, o keliamas bausmės D. V. individualizavimo klausimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga ir prokuroro apeliaciniame skunde pateikiamais argumentais, konstatuoja, kad skirdamas bausmę D. V., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas pažeidė. Teismas neatsižvelgė ir netinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Nors kaltės dėl padarytų nusikaltimų pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas teisingai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau nepagrįstai nurodė, jog nenustatyta D. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 60 straipsnio, numatančio asmens atsakomybę sunkinančias aplinkybes, redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Šio straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, jog asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog veiką padarė recidyvistas. Nagrinėjamoje byloje D. V., būdamas pilnametis, 2015 m. laikotarpiu nuo lapkričio mėn. pabaigos iki gruodžio 2 d. ir 2015 m. laikotarpiu nuo gruodžio 7 d. iki gruodžio 12 d. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus bei pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą. Šias veikas jis padarė jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, todėl jis, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas apeliantas padarė jau įsigaliojus naujajai BK 60 straipsnio redakcijai, recidyvo buvimas pripažintinas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir į tai atsižvelgtina skiriant bausmę. D. V. teisiamas šeštą kartą, veikas padarė būdamas teistas keturis kartus (kaip matyti iš bylos medžiagos, ir už turtinio pobūdžio nusikaltimų darymą) bei daugelį kartų baustas administracine tvarka. Be to, po nagrinėjamoje byloje inkriminuojamų veikų padarymo įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl naujos nusikalstamos veikos – baudžiamojo nusižengimo padarymo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas nemotyvuotai nurodė, jog nuteistojo požiūris į nusikalstamas veikas yra kritiškas. Ankstesni jo teistumai rodo priešingai, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų, pakartotinai daro turtinio pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, o jam skiriamos švelnesnės bausmės rūšys – bauda, laisvės apribojimas ir areštas iki šiol nesulaikė jo nuo nusikaltimų darymo. Nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad D. V. yra jauno amžiaus, dirbantis (vykdantis individualią veiklą), įvertinus jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas nuteistąjį bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nurodytas skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, jam skirtinos bausmės, mažesnės nei inkriminuojamų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų bausmių vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintina vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos nuomone, tik paskyrus D. V. griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bus užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Paskyrus D. V. už inkriminuotas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes ir jas subendrinus tarpusavyje, iš naujo spręstinas ir ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtų bausmių subendrinimo klausimas. Nagrinėjamoje byloje D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus 2015 m. laikotarpiu nuo lapkričio mėn. pabaigos iki gruodžio 2 d. ir 2015 m. laikotarpiu nuo gruodžio 7 d. iki gruodžio 12 d., tai yra jau būdamas nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu už laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d. padarytą nusikaltimą. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės dalies nuteistasis nėra atlikęs (5 MGL dydžio baudos nesumokėjęs), todėl, atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – 5 MGL dydžio bauda – nuteistajam subendrintina su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskirta galutine subendrinta bausme, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės visiškai pridedant švelnesnę bausmę – baudą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė iki 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 10 MGL dydžio bauda, į bausmės laiką įskaitant nuteistojo pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės dalį.Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu už naujas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta bausmė nepagrįstai su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu subendrinta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, numatančiomis bausmių subendrinimo tvarką tuo atveju, kai nuteistasis naujas nusikalstamas veikas padaro iki nuosprendžio ankstesnėje baudžiamojoje byloje priėmimo. Kadangi šiuo atveju už nusikalstamas veikas D. V. paskyrus kitą negu nustatyta skundžiamame nuosprendyje subendrintą bausmę, ji iš naujo subendrintina su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, todėl ši apylinkės teismo baudžiamojo įstatymo taikymo klaida atskirai nevertintina. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu, be kita ko, turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius, skatinti asmenį dirbti ir siekti savo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo nuteistajam galima išvengti. Nors D. V. naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, tačiau padarytos veikos priskirtinos prie nesunkių ir apysunkių, o viena jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nuteistasis yra jauno amžiaus, kaip matyti iš bylos duomenų, nuo 2016 m. spalio 14 d. įsidarbino, šiuo metu vykdo individualią veiklą. Jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, didelės žalos ar negrįžtamų pasekmių dėl nuteistojo veiksmų nekilo. Administracine tvarka D. V. baustas, tačiau daugiausia už Kelių eismo taisyklių, viešosios tvarkos pažeidimus, nesusijusius su kitų asmenų nuosavybės ar turtinių teisių pažeidimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas D. V. atimtų galimybę tęsti darbą ir įvykdyti ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes – baudas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, kad darbinė veikla ir kitos BK 75 straipsnyje numatytos pareigos sulaikys D. V. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, D. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant jam 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose numatytas pareigas. Teisėjų kolegijos nuomone, šios pareigos teigiamai paveiks nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje bei sudarys prielaidas siekti kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. Aptartų aplinkybių pagrindu Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

prokurorės apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendį dalyje dėl D. V. paskirtų bausmių pakeisti:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl I. D. turto vagystės) paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl I. D. turto sugadinimo) paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti I. D. turtą) paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 5 MGL dydžio bauda, prie griežtesnės bausmės visiškai pridedant švelnesnę, ir nustatyti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo ir 5 MGL dydžio t. y. 188,30 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 10 MGL dydžio bauda, prie griežtesnės bausmės visiškai pridedant švelnesnę, ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo ir 15 MGL dydžio t. y. 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) baudą, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant D. V. pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš savo namų, jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitoje dalyje Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.