- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-21
- Bylos Nr.
- 1S-1285-245/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-32-1-00018-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. S.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. S. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. birželio 9 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6, 9 dalimis, 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendis subendrintas su 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat R. S. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. gegužės 21 d. bei 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiais ir paskirta galutinė bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. 2013 m. birželio14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 111 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, paskirtos bausmės subendrintos su 2003 m. lapkričio 5 d., 2004 m. rugpjūčio 27 d., 2008 m. balandžio 11 d., 2010 m. vasario 18 d. ir2 010 m. gegužės 21 d. nuosprendžiais ir paskirta galutinė bausmė – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi 2013 m. birželio14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010 m. rugpjūčio 27 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugpjūčio 15 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 11 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. rugpjūčio 8 d., dieną).Komisija 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam R. S..Nuteistasis R. S. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nurodoma, kad apelianto neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 10 mėnesių 9 dienos (skaičiuojant nuo skundo padavimo dienos – 2016 m. rugsėjo 26 d.). Pažymima, kad BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatytas privalomas terminas – 9 mėnesiai. Šiai dienai skundo autorius jau yra atlikęs 4/5 jam paskirtos bausmės, kas yra daug daugiai nei reikalauja paminėta norma.Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bausmės atlikimo už sunkios ir apysunkės nusikalstamos veikos padarymą, apeliantas pabrėžia, kad BVK 157 straipsnio nuostatos numato lygtinį paleidimą daugumai nusikaltimų, įskaitant ir sunkius bei apysunkius, nes padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas ir pobūdis neturėtų būti kriterijumi ir argumentu lemiančiu sprendimą nepaleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės atspindi nuteistojo praeities klaidas, o ne jo elgesį pataisos ištaigoje. Vadovaujantis formuojama teismų praktika, toks teismo, argumentas yra naikintinas. Dėl aplinkybių, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu, jos pobūdžiu ar pavojingumu, negali būti netaikomas lygtinis paleidimas – šios aplinkybės nekinta visos atliekamos bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę, todėl toks argumentavimas padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsniu bei ankstesniu teistumu, nėra susijęs su nuteistojo elgesiu bausmės vykdymo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Be to, Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje įtvirtinta progresyvi bausmių atlikimo sistema. Apeliantas cituoja BVK 9 straipsnį ir tvirtina, kad atsisakymas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tik tu pagrindu, kad jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių ir apysunkiu nusikalstamų veikų yra niekuo nepagrįstas ir iš esmės prieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms, nes Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai leidžia sunkius ir apysunkius nusikaltimus padariusiems nuteistiesiems būti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigos.Nesutinkant su skundžiamos nutarties teiginiu apie skundo autoriaus nesistengimą elgtis nepriekaištingai, apeliantas atkreipia dėmesį, kad Komisijos nutarime nurodyta, jog jis buvo 4 kartus paskatintas. Anot skundo autoriaus, pataisos namų administracija nebūtų 4 karius skatinusi jo, jei jis bausmės atlikimo laikotarpiu būtų elgęsis tik blogai ir nebūtų linkęs taisytis. Mano, kad iš skundžiamos nutarties akivaizdu, jog siekiama skundo autorių pateikti išimtinai tik iš neigiamos pusės, nepaisant visų teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių. Tai yra šališka apelianto atžvilgiu ir iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui, Komisijos nutarimo medžiagai, TEK 8 straipsniui, „Nešališkumo principo“ 2.1 punktui. Pažymi, kad teismas, nagrinėdamas apelianto bylą, atsižvelgė tik į neigiamas aplinkybes, nes nurodė, jog skundo autorius 5 kartus baustas drausmine tvarka, o apie 4 gautus paskatinimus neužsiminė. Be to, nurodytos drausminės nuobaudos nebegalioja.Skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvu dėl apelianto teistumo. Akcentuojama, kad dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jau vyko teismo procesai ir buvo priimti atitinkami teismo sprendimai, todėl antrą kartą teisti už tą patį negalima. Tam prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis. Be to, nurodytos nusikalstamos veikos pripažįstamos nekeliančiomis didelio pavojaus visuomenės saugumui (priskiriamos prie apysunkiu nusikalstamų veikų kategorijos) ir niekaip nėra susijusios su lygtinio paleidimo institutu, nes lygtinis paleidimas yra bausmės lengvata suteikiama nuteistajam už gerą elgesį bausmės atlikimo metu. Pabrėžiama, kad motyvuojant nepaleidimą vien tik buvusiu (-iais) teistumu (-ais), nuteistasis neturi net teorinės galimybės pasitaisyti, nes praeities pakeisti neįmanoma.Skunde kritikuojamas skundžiamos nutarties motyvas apie civilinių ieškinių atlyginimą. Nurodoma, kad apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi tokių pajamų, kokias turi žmonės, gyvenantys ir dirbantys laisvėje. Tačiau nežiūrint į kuklias skundo autoriaus pajamas, tvirtinama, kad jis visomis išgalėmis stengiasi dengti jam priteistą civilinį ieškinį. Jei jis bus paleistas į laisvę šios įmokos padidės, nes gaus didesnes pajamas.Skunde keliamos abejonės ir dėl Komisijos išvadų vertinimo. Tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas leidžia suprasti, kad Komisija „neišmano“ savo darbo. Tačiau, anot apelianto, toks vertinimas neatitinka tikrovės, nes Komisija nesusideda iš atsitiktinių gatvės praeivių. Be to, jei nutarimo išvada būtų surašyta neatitinkant BVK 164 straipsnio reikalavimų, tokiu atveju šis nutarimas turėtų būti grąžintas Komisijai trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta, todėl darytina išvada, kad Komisijos nutarimas ir pateikta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo skundo autoriui, atitinka BVK 164 straipsnį ir yra pagrįsta. Skunde pabrėžiama, kad Komisija susideda iš kvalifikuotų ir didelę darbo patirtį su nuteistaisiais turinčių pareigūnų, kurie tikėtina turi pakankamai kvalifikacijos surašyti pagrįstą ir kvalifikuotą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Todėl teiginys apie Komisijos nutarimo pagrįstumą prieštarauja Lietuvos Respublikos TEK 8 straipsnio „Teisingumo principo" 4.1 punktui, nes nepelnytai sudaroma neigiama nuomonė apie Komisijos darbą, kurios nutarimas ir pateikta išvada atitinka BVK 164 straipsnio reikalavimus. Be to, skundžiamojoje nutartyje nepateikta jokių naujų faktų ar vertinimų, kurie nebūtų paminėti Komisijos nutarime. Todėl kyla klausimas kuo grindžiamas teiginys, jog Komisijos nutarimui ir juo pateiktai išvadai „nėra pagrindo“. Mano, kad vien tai, kad skundžiamoje nutartyje remtasi argumentais iš Komisijos nutarimo, verčia susimąstyti apie šios nutarties teisinį pagrįstumą, objektyvų ir nešališką visų apelianto asmens bylos medžiagoje esančių aplinkybių vertinimą. Skunde nurodoma, jog yra eilė teigiamai apeliantą charakterizuojančių aplinkybių. Atkreipiamas dėmesys į teismų praktiką ir teigiama, kad vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuleistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybė ir kilos aptartos aplinkybės leidžia manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu. Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą R. S. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 49 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo R. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teisme, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis R. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, atlikdamas bausmę pabaigė adaptacijos programą, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba aptarnavimo brigados darbininko pareigose, tačiau vien tik dalyvavimas minėtose programose ir darbas nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktais elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 54 balai pagal „OASys“), tačiau išlieka vidutinė (49 balai). Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu R. S. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (4 kartus), ir baustas (5 kartus), vieną kartą apsvarstytas drausmins komisijos, tačiau nuobauda neskirta. Nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau nusižengimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad R. S. atlieka bausmę jau pagal dešimtu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nusikaltimai buvo įvykdyti kartu su bendrininkais organizuotoje grupėje, ikiteisminio tyrimo metu buvo pasislėpęs nuo pareigūnų. Nors stebimas nuteistojo požiūrio pasikeitimas, tačiau, R. S. praeityje ne kartą pirmenybę teikė veiksmui, o ne planavimui, yra praradęs savikontrolę, kartu su kitais asmenimis grasino ar naudojo smurtą, apribojo laisvę siekdamas kitų palankumo. Jis ne visuomet elgėsi atsakingai, apgalvojo kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, buvo linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, ignoruodamas ilgalaikes problemas. Be to, abejonių pakankama R. S. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo lėšų tvarkymo specifika. Nuteistojo atžvilgiu yra priteistas civilinis ieškinys, tačiau jis atlygino tik nedidelę jo dalį (iš vykdomųjų raštų 38370,86 Eur sumai, atlyginti 361,46 Eur). Juo labiau, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu 2 kartus atsisakė pataisos įstaigos administracijos siūlomo mokomo darbo. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 6 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai (nusikalstamo elgesio istorija; gyvenimo stilius ir draugai), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. S. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.