Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo L. S. įstatyminiam atstovui D. S. ir atstovei advokatei Lionei Musteikienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku (iš kaltinamojo žodžių), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. spalio 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2015 m. sausio 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą;

2) 2015 m. balandžio 27 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnį, 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) 2016 m. rugsėjo 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės atėmimo bausme;

4) 2016 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

5) 2017 m. balandžio 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnį, ir vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsniu, šiuo teismo sprendimu paskira bausmė subendrinta su 2016 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė; bausmė atlikta 2019 m. liepos 29 d., teistumas neišnykęs;

- kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. D. 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančioje pavėsinėje, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų, kumščiais ir kojomis smogė tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip penkis kartus, L. S. į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam L. S. padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame antakyje, kakle, kairiame žaste, odos nubrozdinimą dešinio kelio srityje, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinės kairėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis I. D. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nelabai prisimena visų įvykio aplinkybių, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2019 m., rugpjūčio mėn., kokia buvo diena ir kiek buvo valandų nepamena, bet diena ir laikas gali būti kaip nurodyta jam pareikštame įtarime, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ėjo pro (duomenys neskelbtini) kieme esančioje pavėsinėje pamatė L. S., kurį pažįsta tik vieną dieną, tarp jų giminystės ryšio nėra. Dieną prieš įvykį, jis iš L. S. gavo pakvietimą draugauti per „Facebook“, jis jį priėmė, ten buvo jo nuotrauka, jis nežinojo, jog L. S. yra nepilnametis. Kai jis priėmė L. S. į draugus, gavo iš jo žinutę, kurioje jis su juo pasisveikino paveikslėliu, jam pamojavo, o antra žinutė atėjo, jog jis jį perplėš, dėl kokių priežasčių nenurodė. Jis niekada su L. S. nėra turėjęs jokių reikalų ir konfliktų. Žodį „perplėšiu“, jis suprato, kaip grasinimą su juo susidoroti. Eidamas pro (duomenys neskelbtini) kiemą, pavėsinėje jis pamatė L. S. ir K., kurios pavardės nepamena. Jis su K. vaikystėje augo viename kieme, jie draugai. Jis priėjo prie pavėsinėje buvusio L. S. ir rankos kumščiais smogė jam į įvairias kūno vietas. Ar jis prieidamas prie L. S. ką nors sakė ar nesakė, nepamena ir nurodyti negali. Kiek kartų L. S. smogė rankomis ir kojomis, nepamena ir nurodyti negali, bet smūgių skaičius gali būti kaip nurodyta jam pareikštame įtarime. Po to, kai jis smogė L. S., jis išėjo į namų pusę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (1 t., b. l. 151–152). Kaltinamasis patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Buvo susitikęs su L. S., jo atsiprašė. Su civiliniu ieškiniu sutinka, atlygins padarytą neturtinę žalą. Po padarytos nusikalstamos veikos padarė išvadas – nebegeria. Blaivas to nebūtų daręs, nežinojo, kad L. S. yra neįgalus. Žemės ūkio bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirba tris savaites, gyvena su sese.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje apklausiami nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodoma:

- 2019 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta – pavėsinė, esanti prie (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19–22);

- 2019 m. rugpjūčio 16 d. D. S. protokolu-pareiškimu, kuriame jis nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), jo nepilnametį sūnų L. S. sumušė iš matymo sūnaus pažįstamas I. D.. Šis asmuo keletą kartų kumščiu trenkė sūnui į galvą bei į nugarą ir taip jo sūnui L. S. buvo sukeltas didelis fizinis skausmas. Prie protokolo-pareiškimo pridėtomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti nukentėjusiajam L. S. padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 26; 31–34);

- 2019 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvada Nr. G 1102/2019(04), kurioje nurodyta, kad L. S. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, kakle, kairiame žaste; odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje; muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinės kairėje. L. S. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. L. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Poodinė kraujosruva dešiniame antakyje, odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiumi. Poodinės kraujosruvos kakle, kairiame žaste, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinės kairėje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio kontakto su kietais bukais daiktais metu. L. S. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 39–40).

Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį, nes jis viešoje vietoje – pavėsinėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) pastato, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais – smogdamas rankų kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam L. S. į įvairias kūno vietas iš chuliganiškų paskatų, padarė nukentėjusiajam L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamojo I. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Skiriant bausmę kaltinamajam I. D., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 72–80), naują nusikalstamą veiką padarė tik 2019 m. liepos 29 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų, kur atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 133–139), bylos duomenimis nedirbantis (1 t., b. l. 140), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 141), prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatytos veikos įvykdymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, lygią straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis I. D. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas I. D. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 2 d., 22.42 val. (1 t., b. l. 155–156, 158) iki 2019 m. rugsėjo 3 d., 14.19 val. (1 t., b. l. 162).

Kaltinamajam I. D. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 166–168), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis L. S. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 18–19). Nukentėjusysis L. S. patirtą neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis I. D. jo atžvilgiu elgėsi įžūliai, be jokios priežasties, pašalinių žmonių akivaizdoje sudavė ne vieną smūgį kumščiais ir kojomis, tuo sukeldamas ne tik fizinį skausmą, bet ir jį sužalodamas. Nukentėjusysis L. S. patyrė sukrėtimą, išgąstį, kai be jokios priežasties prie jo priėjęs I. D. jį pradėjo mušti, juto fizinį skausmą. Esant aptartoms aplinkybėms ir vertinant tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta prieš nepilnametį, kuriam nustatytas neįgalumas, kuris dėl savo būsenos nesugebėjo savęs apginti, L. S. buvo padaryta turtinė žala, kurią įvertina 1000 eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra nurodęs, jog teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008).

Kaip matyti iš specialisto išvados (1 t. b. l. 39–40), L. S. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. jam buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, kakle, kairiame žaste, odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinės kairėje. Atsižvelgiant į tai, bei į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina neabejotina išvada, kad nepilnametis L. S. patyrė ir juto fizinį skausmą, buvo išsigandęs, sukrėstas. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad I. D., teismo duomenimis, yra nedirbantis, jauno amžiaus asmuo, nesukūręs šeimos, neturintis išlaikytinių, nukentėjusysis L. S. yra nepilnametis, neįgalus. Teismas, įvertindamas visas aukščiau išvardintas aplinkybes, siekdamas nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškiniu reikalaujama 1000 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl mažintina iki 500 Eur.

Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. lapkričio 11 d. pažymos Nr. (2.19) NTP-7-6345, nukentėjusiajam L. S. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal tarnybos 2019 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-2059-16027 (2 t., b. l. 17). Nukentėjusiajam L. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 136,86 Eur ir antrinė teisinė pagalba buvo teikiama dėl kaltinamojo I. D. nusikalstamų veiksmų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistina iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du CD diskai su nepilnamečių apklausomis (1 t., viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti I. D. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d., t. y. vieną parą.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Nukentėjusiojo L. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš I. D. 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo L. S. naudai.

Priteisti I. D. valstybės naudai 136,86 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 86 ct) proceso išlaidų už L. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du CD diskus su nepilnamečių apklausomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.