Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0085/17/00186, suinteresuoti asmenys – antstolis Regimantas Budreika, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, G. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas gavęs skundą, 2019 m. spalio 9 d. rezoliucija nustatė 5 dienų terminą suinteresuotiems asmenims antstoliui Regimantui Budreikai, Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimas pateikti.

Suinteresuotas asmuo antstolis Regimantas Budreika atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Laikinosios apsaugos priemonės netaikomos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą.

Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas (nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas) turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Taigi šio procesinio instituto, įtvirtinto CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje, paskirtis yra užtikrinti tokių reikalavimų, dėl kurių dar nėra priimtas teismo sprendimas arba toks sprendimas priimtas, bet dar neįsiteisėjęs, nekliudomą įvykdymą ateityje, jeigu šie reikalavimai būtų ar kai jie yra patenkinami. Civiliniame procese įtvirtinti rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.

Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas iš esmės nepasisako dėl skundo motyvų ir jo pagrįstumo, skundą vertina preliminariai tik tiek, kiek būtina CPK 144 straipsnio 1 dalies kontekste, t. y. ar laikinąsias apsaugos priemones prašantis taikyti asmuo tikėtinai pagrindė savo ieškinio (skundo) reikalavimą. Teismo vertinimu, skundo dėl antstolės veiksmų argumentai laikytini preliminariai tikėtinai nepagrįstais (CPK 144 straipsnio 1 dalis), ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti pareiškėjos prašymą. Tačiau teismas papildomai teikia vertinimą ir dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir proporcingumo.

Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą yra aktualūs ir tokie principai, kaip ekonomiškumas bei proporcingumas, visų ginčo šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas. Todėl bet kurios laikinosios apsaugos priemonės taikymas, įskaitytinai ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, galimas tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad, nesustabdžius išieškojimo, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas arba taps visiškai neįmanomas. Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės - kad nukreipus išieškojimą į L. R. turtą, kuris nėra įkeistas hipotekos kreditoriui, turės būti organizuotos varžytynės, o turto įgijėjai tokiu atveju bus sąžiningi ir restitucija iš esmės bus negalima; papildomos neigiamos pasekmės dėl vykdomojo dokumento vykdymo - teismo vertinimu, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėja nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pavyzdžiui, kad vykdomojoje byloje yra paskelbtos varžytynės. Darytina išvada, kad pareiškėja šiuo metu nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ar kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pareiškėjo interesai ar jiems padaryta nepataisoma žala (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Teismo vertinimu, vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus. Laikinosios apsaugos priemonės vykdymo procese susijęs su tam tikrų apribojimų išieškotojui taikymu, todėl spręsdamas prašymą, teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, bet būtų užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga. Nepagrįstas išieškojimo sustabdymas gali neproporcingai pažeisti išieškotojo teises ir teisėtus interesus.

Kitų motyvų, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėja nenurodė.

Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybės pareiškėjos prašymas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsniu, 151 straipsniu, 152 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos L. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartį siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.