- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- e1-254-1139/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13002-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Kaltinamasis
- J. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vamzdynų montuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: (duomenys neskelbtini), apie 01.00 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu kumščiu trenkė savo žmonai V. B. ne mažiau 6 kartus: vieną smūgį į kairę akį, vieną smūgį į dešinės kojos šlaunį, vieną smūgį į kairės rankos petį, vieną smūgį į dešinės veido pusės žandikaulį, vieną smūgį į pakaušį, ir vieną smūgį į nugarą juosmens srityje. Baudžiamoji atsakomybė už šią J. B. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Be to, jis sukėlė fizinį skausmą, o būtent: (duomenys neskelbtini), apie 01.30 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė anytai I. E. į dešinės pusės veido sritį, pataikydamas į lūpą ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į dešinės pusės veido smilkinį. Baudžiamoji atsakomybė už šią J. B. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.
3. Kaltinamasis J. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad V. B. yra jo žmona. Su V. kartu gyvena 6 metus. Tai pirmas jų toks konfliktas, kai jis prieš ją smurtavo. Su V. būdavo, kad pasipykdavo žodžiais, bet susitaikydavo ir toliau gyvendavo. Gyvena V. dovanotame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Turi vieną bendrą vaiką 3 metų ir kartu augina V. dukrą 10 metų. 2024 m. balandžio 5 d. apie 16.00-17.00 val. žmona V. išėjo į miestą susitikti su draugėmis ir atšvęsti jos diplomo įteikimo. Jis liko namuose su vaikais. Kai (duomenys neskelbtini) apie 01.00 val. žmona grįžo į namus, jis su vaikais jau miegojo. Žmona V. į namus grįžo neblaivi ir jį pažadino, sakydama, kad miega jos vietoje. Matė, kad ji yra visiškai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. V. jį pažadinus, ji jam sugriebė už dešinės rankos, taip įbrėždama jam į dešinę ranką ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Ji pradėjo jį tempti iš lovos. Jis iš karto atsistojo iš lovos, dėl tokio žmonos elgesio susinervino, sakydamas, kad jei yra neblaivi tegu būna savo vietoje. Jiems dviese būnant kambaryje, jie apsistumdė ir apsistumdymo metu ji jam pirma vieną kartą delnu trenkė į veido dešinę pusę, kuria ranka žmona trenkė, nepasakys. Kuris pirmas kurį pastūmė, nepasakys, nes tiesiog įvyko apsistumdymas ir tuo metu ji pirma jam sudavė smūgį į veidą, dėl ko jis susinervinęs instinktyviai sudavė jai taip pat smūgį į veidą. Trenkė dešinės rankos kumščiu, bet po šio smūgio, jai antakis nebuvo prakirstas. Daugiau tuo metu jis jokių smūgių V. nesudavė, nes V. priėjo prie vaikų, ir buvo su vaikais vienoje kambario dalyje, o jis to paties kambario kitoje pusėje. Toliau konfliktas vyko žodinis, jie su ja tada konfliktavo žodžiu, jokių veiksmų vienas prieš kitą neatliko. Kai jis žmonai pasakė, kad niekur neis ir vaikų su girta mama nepaliks, tada žmona paskambino savo mamai I. E. ir ją pasikvietė pas juos į namus. Jie jau buvo su žmona nurimę, nesistumdė, kai netrukus į namus pro neužrakintas buto duris įėjo uošvienė I. Jis tada sėdėjo kambaryje ant lovos galo, o V. taip pat buvo tame pačiame kambaryje. I. priėjusi prie jo pradėjo šaukti, sakydama, kad dingtų iš šių namų. Po šių žodžių ji jam čiupo ar abiem rankom ar viena už bliuzono šalia kaklo nepasakys, nes nepamena, nes viskas vyko labai greitai, ir pradėjo jį tempti iš lovos. I. jį tempiant nuo lovos, jis iš karto atsistojo ir gal jai pasakė kažkokį tai necenzūrinį žodį, po ko ji jam rankos delnu vieną kartą sudavė per veidą. Tada jis jau supykęs, impulsyviai jai dešinės rankos kumščiu sudavė į dešinės pusės veido sritį, po ko prie jų pripuolė V. ir jos abi su I. jį bandė iš kambario ištempti į koridorių. Grumtynių metu I. jam subraižė nagais nugarą bei kelis kartus įtrenkė į galvą, dėl ko jis jai dešinės rankos kumščiu sudavė antrą smūgį į veido sritį, tačiau kur tiksliai, tikrai nepasakys. Tada V. taip pat priėjo prie jo ir jos abi su I. jį pradėjo stumti iš kambario. Stūmė jį iš priekio rankomis už krūtinės, po to, jį stumiant, jam megztinį užtraukė ant galvos ir jį išstūmė iš kambario į koridorių. Tuo metu jis juto jam suduodamus smūgius ir į galvos sritį, ir į nugaros pusę. Kai jos išstūmė jį į koridorių, jis susitvarkė megztinį, nes jis buvo užtrauktas jam ant galvos, ir pamatė, kad V. yra prakirsta akis ir iš kairės veido pusės bėgo kraujas. Susistumdymo metu jis tikriausiai jai prakirto antakį, nes iki uošvienei ateinant, V. akis nebuvo prakirsta. Kai jį uošvienė ir V. stūmė, jis priešinosi ir rankos kumščiais bandė suduoti smūgius, tačiau konkrečiai jis niekur nesitaikė, nes jam ant galvos buvo užtemptas megztinis, jis nieko nematė, tiesiog gindamasis kumščiavosi, tai kiek smūgių ir kur kam pataikė, tikrai nepasakys. Konflikto metu vaikai į jų tarpą nelindo, jie konflikto metu nenukentėjo, jie buvo atokiau, jie liko miegamojo kambaryje. Žmonai ir anytai jį paleidus, jis paskambino policijos pareigūnams, kuriems atvykus paaiškino visą situaciją dėl konflikto. Pareigūnai dėl įvykusio konflikto nusprendė juos visus sulaikyti. Sulaukus savo tėvo, kad jis pabūtų su jų vaikais bei atvykus specialistėms iš vaikų teisių, pareigūnai juos išsivežė. Anyta taip pat buvo vartojusi alkoholį, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas. Jis alkoholio beveik išvis nevartoja ir tą vakarą buvo visiškai blaivus. Jei žmona nebūtų išprovokavusi konflikto, nebūtų nieko įvykę ir nebūtų reikėję anytai ateiti į jų namus. I. atėjusi į jų namus, taip pat pirma išprovokavo konfliktą, jį tempdama iš lovos ir suduodama delnu jam per veidą. Dėl to, kad sukėlė fizinį skausmą savo žmonai V. ir anytai I. E., jis labai gailisi ir jų abiejų dėl savo poelgio jau atsiprašė, jos abi jam atleido ir jam jokių pretenzijų nebeturi.
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
4.1. Informaciniame pranešime apie įvykį ROIK 0124000199174 nurodyta, kad pranešėją muša ką tik grįžusi namo neblaivi žmona ir uošvienė, kurios stumdosi, šūkauja. Namuose 2 mažamečiai vaikai. GMP nereikia. Prašo pareigūnų pagalbos.
4.2. 2024 m. balandžio 6 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atveju nurodyta, kad I. E. dukros kvietimu atvyko pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur sukonfliktavo su dukros vyru J. B. Ji norėdama jį išprašyti iš buto bandė jį ištempti į koridorių, o J. B. grumtynių metu sudavė jai du smūgius į dešinės pusės veido sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, kurį balais nuo 1 iki 10 įvertino 10 balų.
4.3. 2024 m. balandžio 6 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad J. B. kilusio konflikto su žmona V. B. metu jai trenkė dešinės rankos kumščiu į kairės veido pusės veido sritį, ko pasekoje V. B. patyrė fizinį skausmą, kurį įvertinos 8 balais iš 10 (1 t., b. l. 69-72).
4.4. Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13002-24 nurodyta, kad 2024 m. balandžio 6 d. apie 01.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) esančiame bute, J. B., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas blaivus, nustatytas 0.00 prom., nepilnamečių vaikų akivaizdoje žodinio konflikto metu dešinės rankos kumščiu trenkė neblaiviai žmonai V. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 2.19 prom. girtumas, į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Šiuo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
4.5. 2024 m. balandžio 6 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13025-24 nurodyta, kad 2024 m. balandžio 6 d. apie 01.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) esančiame bute, J. B., gim. (duomenys neskelbtini), būdams blaivus, nustatytas 0.00 prom., mažamečių vaikų akivaizdoje, žodinio konflikto metru du kartus trenkė rankos kumščiu neblaiviai uošvienei I. E., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 1.31 prom. girtumas, į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiuo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
4.6. 2024 m. balandžio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-13002-24 ir Nr. 01-1-13025-24 sujungti.
4.7. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad butas randasi adresu (duomenys neskelbtini), daugiabutyje, kuris turi penkias laiptines. Patekus į butą, įvykio vietoje reikšmingų tyrimui pėdsakų neaptikta.
4.8. Nukentėjusioji V. B. parodė, kad J. B. yra jos vyras. Su J. kartu gyvena 6 metus. Su J. sutaria gerai, bet būna, kad pasipyksta žodžiais, bet vėl susitaiko ir gyvena toliau. Buvo atvejis, kai J. naudojo fizinį smurtą prieš ją. Jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet tada vyras atsiprašė, ji jam atleido. Su vyru augina vieną bendrą dukrą 3 metų ir jos dukrą 10 m. Gyvena jai dovanotame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 5 d., apie 17.00 val., ji išėjo į miestą susitikti su draugėmis, šventė jos mokslų užbaigimą. Vyras liko su vaikais. 2024 m. balandžio 6 d., apie 01.00 val., ji grįžo į namus. Grįžo, būdama stipriai apsvaigusi, todėl visų aplinkybių nelabai pamena. Prisimena, kad vyras jau miegojo. Kaip tarp jų įvyko konfliktas, ji nepamena. Pamena, kad kambaryje pykosi, kad vienas kitam sudavė smūgius. Jis jai kumščiu trenkė mažiausiai 6 kartus, vienas smūgis buvo suduotas į kairę akį, po kurio jai praskėlė antakį, kurios konkrečiai rankos kumščiu ją mušė ji nepastebėjo, bet mano, kad dešinės rankos kumščiu, nes ant dešinės rankos J. turi žiedą, ir kai jai trenkė į kairės pusės veidą, jai prakirto antakį. Pamena, kad nuo jų konflikto pabudo iš miego vaikai. Kuris pirmas pradėjo konfliktą, irgi nepasakys, kuris pirmas sudavė, irgi nepasakys, nes kaip minėjo įvykio dieną buvo neblaivi ir visų aplinkybių nepamena. Prisimena, kad vienu metu paskambino savo mamai ir paprašė, kad ji pas juos ateitų, nes konfliktuoja su vyru. Po kiek laiko atėjo mama, po ko mama su vyru apsistumdė, ji lyg tai nieko nedarė vyrui, nepamena. Prisimena, kad jie paskui koridoriuje buvo, bet ką veikė, negali atsakyti. Į kurias kūno vietas jie vienas kitam sudavė, irgi negali pasakyti, nes nepamena. Policiją, kiek pamena, iškvietė vyras. Atvykus policijos pareigūnams, jie juos visus tris sulaikė ir išvežė į areštinę. Jai dabar labai skauda galvos srities pakaušis, dešinės veido pusės žandikaulį, prie ausies, kairę akį, dešinės kojos šoną, kairės rankos petį ir nugaros juosmuo, maždaug ties viduriu. Iš pradžių fizinio skausmo nejuto dėl girtumo, bet dabar labai jaučia skausmus, todėl vyro suduoti smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą. Medikai buvo iškviesti apžiūrai į areštinę, siūlė vykti į priimamąjį, bet ji atsisakė. Pas teismo medicinos ekspertą ji tikrai nevyks, pas gydytoją dėl patirtų sužalojimų ji nesikreips, nes patyrė fizinį skausmą, jai padarytos mėlynės ir taip užgis. Nedarbingumas jai išduotas dėl to nėra, ji dirba pagal individualią veiklą. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai yra išaiškinta, civilinio ieškinio neteiks. Patvirtina, kad sumušimai (mėlynės) ant jos kūno yra padarytos J., ji pati jų nepasidarė kur nors krisdama. Jokių pretenzijų vyrui neturi.
4.9. Nukentėjusioji I. E. parodė, kad yra V. B. mama ir J. B. anyta. (duomenys neskelbtini) apie 01.00 val. nakties, jai miegant savo namuose, į jos telefoną paskambino jos dukra V. ir verkdama šaukė, kad ji gelbėtų, nes tas užmuš. Kad dukra yra pavartojusi alkoholio ji žinojo, nes J. pasiliko namuose su vaikais ir ją išleido su draugėmis į boulingą švęsti diplomo gavimą. Iš pradžių ji jai telefonu bandė pasakyti, kad jie abu ramintųsi ir eitų miegoti. Po kelių minučių V. vėl jai skambino į telefoną ir prašė atvykti į jų namus. Jai susiruošus, apie 01.15 val., ji nuėjo pas V. ir J. į namus. Jai atvykus į jų namus ir pro nerakintas duris įėjus į buto kambarį, kambaryje ant lovos rado pusiau sėdintį J. ir tame pačiame kambaryje esančią bei verkiančią su praskeltu antakiu savo dukrą V. Jai įėjus į kambarį ir pamačius tokį dukros vaizdą, ji J. paprašė išeiti lauk iš buto, bet jis tai padaryti atsisakė. Tada jai priėjus prie jo sėdinčio ant lovos, ji, su dešine ranka suėmusi jo bliuzoną, pradėjo jį tempti lauk iš lovos, kad jis eitų lauk iš buto. J. jai tempiant už bliuzono, jis pradėjo priešintis ir atsistojęs jai dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į dešinės pusės veido sritį, pataikydamas jai į lūpą, po ko iš karto sudavė antrą smūgį į dešinės pusės veido smilkinį, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Kiek pamena, J. pirmasis jai sudavė smūgius. Po tokių jo veiksmų ir jai sukelto fizinio skausmo, ji ant jo labai supyko ir, jį stumdama lauk iš kambario, savo rankų nagais jam subraižė nugarą, dėl ko taip pat yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ji kitoje byloje yra įtariamoji. Konfliktui kažkiek aprimus, J. paskambino policijos pareigūnams, kurie maždaug po 10-15 minučių atvyko į butą. Jai ir V. buvo nustatyti neblaivumai, o J. konflikto metu buvo blaivus. Alkoholį ji vartojo savo namuose, atskirai nuo dukros. Pareigūnai išsiaiškinę įvykio aplinkybes, juos visus tris išvežė į Šiaulių areštinę. Ar namuose esantys mažamečiai vaikai matė konfliktą, ji nežino. Žino, kad kažkuriuo metu jie buvo kitame kambaryje. Po įvykio ji su J. jau susitaikė ir jie vienas kito už savo veiksmus jau atsiprašė. Dėl jai sukelto fizinio skausmo ji į medikus nesikreipė ir į medicinos ekspertą nesikreips, nes sužalojimų beveik nebesimato ir skausmas bei patinimas beveik praėjo. Jai civilinio ieškinio pareiškimo tvarka yra išaiškinta, ją suprato, dėl jai sukelto fizinio skausmo ji civilinio ieškinio nereikš, nes J. jos atsiprašė, ji jam atleido ir prašo bylą nutraukti jiems susitaikius.
4.10. 2024 m. balandžio 6 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint V. B., matyti veido srityje kairės pusės antakio kirstinė žaizda bei paakio patinimas.
4.11. 2024 m. balandžio 8 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad papildomai apžiūrint V. B., matyti kairės akies apačioje mėlynė (matosi, kad šiuo metu yra veidas dengtas pudra, bet mėlynė vis tiek matosi), virš akies ant kairiojo voko matosi mėlynė ir kirstinė žaizda (1 cm ilgio), ant šios žaizdos užsidėjęs šašas. Ant pakaušio sužalojimų nesimato. Ant kairės rankos peties matosi neryškus patinimas, pamėlynavimas labai blyškus. Ant nugaros juosmens matosi nedidelės dvi mėlynės šalia viena kitos (kurių bendras ilgis apie 5 cm, o kiekvienos pamėlusios vietos ilgis apie 1 cm). Ant dešinės kojos blauzdos virš kelio šiek tiek į išorę matosi nedidelė (1 cm ilgio) blyški mėlynė. Daugiau sužalojimų nesimato.
4.12. 2024 m. balandžio 6 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint I. E., matyti dešinėje pusėje paakio patinimas bei apatines lūpos patinimas.
4.13. 2024 m. balandžio 6 d. alkotesterio pagalba J. B. nustatytas 0,00 promilių girtumas.
5. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kai smurtinio pobūdžio veiksmai atliekami prieš artimuosius giminaičius ar šeimos narius. BK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šeimos nariai be kita ko yra kartu su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu gyvenantys sutuoktiniai ar partneriai.
6. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą J. B. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo J. B. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo prisipažinimą patvirtino nukentėjusiųjų duoti parodymai, tarnybiniuose pareiškimuose dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotos aplinkybės ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos pagrįstai ir teisingai.
Dėl bausmės skyrimo
7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41, 54 straipsniai).
8. Kaltinamasis J. B. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamasis dirba, anksčiau buvo padaręs analogišką nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis psichiatrinio gydymo reikalingų asmenų įskaitoje nėra, į priklausomybių ligų turinčių asmenų gydymo sąrašus neįtrauktas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
9. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, į pačių nukentėjusiųjų elgesį, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam J. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą įstatymo sankcijose numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį, su kuria sutiko ir pats kaltinamasis – viešuosius darbus, trukmę nustatant artimą šios bausmės minimumui: pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 5 mėnesius, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 2 mėnesius, bei įvertinus tai, kad kaltinamasis yra dirbantis asmuo, jis įpareigotinas neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskiriamos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, pridedant minimalią šios bausmės rūšies dalį, ir J. B. paskirtina galutinė subendrinta bausmė – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, bei įvertinus tai, kad kaltinamasis yra dirbantis asmuo, jis įpareigotinas neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
11. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 64¹ straipsnis).
12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. balandžio 6 d. 04:20 val. iki 2024 m. balandžio 7 d. 11.15 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, kad J. B. yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų.
13. J. B. 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – ir 2024 m. balandžio 7 d. Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46, 63, 64¹, 66 straipsniais bei 140 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nusprendžia:
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskiriamas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir J. B. paskirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. nubausti galutine sumažinta bausme – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. balandžio 6 d. 04:20 val. iki 2024 m. balandžio 7 d. 11.15 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, kad J. B. yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų.
J. B. 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – ir 2024 m. balandžio 7 d. Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam J. B.
Išaiškinti J. B., jog nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.
Išaiškinti J. B., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti J. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.