Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Donato Vansevičiaus ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Viačeslavui Beperšč, atsakovo atstovui Egidijui Šiaudikiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. T. B. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti tarnybinį patikrinimą ir dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. spalio 28 sprendimo Nr. 3R-277(AG-241/05-2011) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vyriausioji administracinių ginčų komisija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-09-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3178-121/2011, išnagrinėjo 2011-05-23 gautą G. T. B. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas, atsakovas) 2011-04-13 rašto Nr. 5-S-1961 ir 2011-10-28 sprendimu Nr. 3R-277(AG-241/05-2011) nusprendė G. T. B.skundą atmesti.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Paaiškina, kad iš pareiškėjo 2011-02-27 skundo matyti, jog skundas teikiamas dėl pareigūnų veiksmų, atliktų jiems vykdant administracinių teisės pažeidimo bylų tyrimo funkcijas ir kuriuos sąlygojo pareiškėjo 2010-07-28 padaryti teisės pažeidimai. Administraciniai teisės pažeidimai buvo vertinami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2011-01-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. N62-2567/2011 paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-04 nutarimą, kuriuo teismas nutarė pareiškėją pripažinti kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124/1 straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus. Nesutinka su tuo, kad teismas nenagrinėjo pareigūnų veiklos dėl galimo dokumento klastojimo, nes teismas vertino visus byloje esančius įrodymus. Paaiškina, kad skundas dėl VAGK sprendimo panaikinimo iš esmės grindžiamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir apeliacinis skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-04 nutarimo panaikinimo.

Skundžiamas Policijos departamento raštas negalėjo pareiškėjui sukelti teisinių pasekmių, kadangi jis negali būti vertinamas kaip individualus administracinis aktas ar administracinis sprendimas Viešojo administravimo įstatymo prasme. Šis raštas nepanaikino, nepakeitė, nesukūrė pareiškėjui teisių ir pareigų. Mano, kad skundžiamas raštas laikytinas įstaigos atsakymu į pareiškėjo raštą.

Paaiškina, kad asmenų prašymų nagrinėjimą viešojo administravimo institucijose reglamentuoja Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklėse nustatyta, kad atsakymas turi atitikti prašymo turinį. Šiuo atveju mano, kad atsakymas yra tik informacinio turinio raštas, kuris pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad VAGK konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės paduoti tokį skundą ir prašyti atlikti tarnybinį patikrinimą. Tokia pareiškėjo teisė yra numatyta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-306, 6 punkte. VAGK konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo atlikimas ar neatlikimas nepažeidė pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų, todėl pareiškėjas negali reikalauti, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas.

Paaiškina, kad VAGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkinamas.

Ginčijamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011-10-28 sprendimas Nr. 3R-277(AG-241/05-2011), kuriuo atmestas pareiškėjo G. T. B. skundas.

Skunde Policijos departamentui nurodyti tokie faktai ir pareiškėjo argumentai, kurie išdėstomi toliau.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą. Paaiškino, kad tai, ar įgaliotas pareigūnas surašė protokolą, sprendžiama pagal Įgaliojimų policijos pareigūnams vykdyti eismo priežiūros funkcijas suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-17 įsakymu Nr. 5-V-327, 3 punktą, įgaliojimai policijos pareigūnams suteikiami išlaikius žinių įvertinimo įskaitas pagal policijos generalinio komisaro patvirtintas temas ir nustatytą įskaitų laikymo tvarką, pagal 7 punktą žinių vertinimo rezultatai įforminami protokolais; protokolų originalai saugomi policijos pareigūnus siuntusioje policijos įstaigoje, o kopijos - Eismo priežiūros tarnyboje. Kadangi ATP protokolą surašė Policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas, teismui buvo pateiktas prašymas, kad iš Policijos komisariato būtų išsireikalauti žinių vertinimo protokolai, patvirtinantys, kad pareigūnas A. S. ir M. K. turi teisę vykdyti eismo kontrolę ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus surašyti protokolus. Policijos komisariatas prašomų duomenų nepateikė, todėl esą reikia konstatuoti, kad nurodytiems pareigūnams nėra suteikti įgaliojimai vykdyti eismo priežiūrą ir už Eismo taisyklių pažeidimus surašyti protokolus, kaip nustatyta ATPK 259 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymo Nr. 5-V-23 4 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai, naudojantys matavimo prietaisus, turi būti pasirašytinai susipažinę su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikę atitinkamas įskaitas; teritorinių policijos įstaigų pareigūnams įskaitų laikymą organizuoja atitinkama teritorinė policijos įstaiga, specializuotų policijos įstaigų pareigūnams – Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba. Remdamasis šiuo įsakymu pareiškėjas teismo prašė, kad iš Policijos komisariato išsireikalautų dokumentus, įskaitų lapų originalus, patvirtinančius, kad pareigūnai A. S. ir M. K. iki 2010-07-28 buvo pasirašytinai susipažinę su prietaiso Alkotest 7410 naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikę atitinkamas įskaitas. Iš gautų dokumentų paaiškėjo, kad M. K., kuris pareiškėją tikrino ir kuris fiksavo prietaiso rodmenis (tai esą patvirtina patikros šaknelė ir registracijos žurnale užfiksuoti duomenys), neturi teisės naudotis alkoholio kiekio matuokliu. Taip pat į bylą buvo pateiktas įskaitų laikymo protokolas, kuriame užfiksuota, kad pareigūnas A. S. 2008-11-23 buvo supažindintas su prietaiso Alkotest 7410 naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikęs atitinkamas įskaitas. Šio dokumento tikrumas sukėlė pagrįstų abejonių, nes teisminio nagrinėjimo metu A. S. nurodė, kad jis nuo 2007 metų vasario iki 2009 metų rugsėjo mėnesio buvo vaiko priežiūros atostogose, taip pat jis nurodė, kad po grįžimo į darbą jokių įskaitų nelaikė. Teisminio nagrinėjimo metu teismui ši aplinkybė buvo akcentuota. Teismui paprašius A. S. paaiškinti šią aplinkybę, pastarasis nurodė, kad įskaitas išlaikė, kai atėjo pasirašyti pareigybių aprašymą, nes 2008 metais Policijos komisariatas tapo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato padalinys. Pareiškėjo manymu, A. S. parodymai neatitinka tikrovės, nes į bylą pateiktas jo pareigybės aprašymas parengtas Policijos komisariato viršininko 2009 m. kovo mėnesio įsakymu, t. y. A. S. negalėjo 2008 metais pasirašyti pareigybių, kurios buvo parengtos tik 2009 m. kovo mėnesį. Teismo buvo paprašyta išsireikalauti iš Policijos komisariato matavimo prietaisų išdavimo ir priėmimo registracijos žurnalą, kuriame būtų užfiksuota, kad 2010-07-28 prietaisas Alkotest 7410 buvo išduotas minėtiems pareigūnams. Prašymas buvo grindžiamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymo Nr. 5-V-23 7 punktu (matavimo prietaisus saugo, išduoda ir priima policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinių ar kiti policijos įstaigos vadovo įgalioti pareigūnai; išduodant ir priimant matavimo prietaisus pildomas matavimo prietaisų išdavimo ir priėmimo registracijos žurnalas). Policijos komisariatas pateikė raštą, kad duomenų apie prietaiso išdavimą minėtiems pareigūnams jie pateikti negali, nes tai nėra užregistruota. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-03-18 įsakymo Nr. 5-V-201 72 punkte nurodyta, kad sustabdęs transporto priemonę patrulis radijo ryšio priemonėmis privalo pranešti budėtojui stabdymo vietą, sustabdytos transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį; apie vairuotojui taikytas poveikio priemones informuojamas budėtojas, kuris šią informaciją fiksuoja raštu (išskyrus atvejus kai policijos įstaigos budėtojų padalinyje yra naudojamos pokalbio įrašymo priemonės). Atsižvelgiant į šį įsakymą, Policijos komisariatas teismo buvo įpareigotas pateikti atitinkančius dokumentus, patvirtinančius, kad pareigūnai stabdė pareiškėjo vairuojamą automobilį. Deja, ir šiuo atveju Policijos komisariatas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnai stabdė pareiškėjo vairuojamą automobilį. Teismo buvo paprašyta išsireikalauti iš Policijos komisariato prietaiso Alkotest 7410, kuriuo buvo nustatytas pažeidimas, techninių duomenų aprašą. Prašymas buvo grindžiamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymo Nr. 5-V-23 2 punktu, kuriame nurodyta, kad teises pažeidimams nustatyti gali būti naudojami tik tokie matavimo prietaisai, kurie turi galimybę atmintyje kaupti atliktų matavimų duomenis arba jei teisės pažeidimas yra užfiksuotas vaizdo formatu. Iš pateiktų techninių duomenų aprašo nustatyta, kad šis prietaisas atminties, kurioje kaupiami atlikti matavimai, neturi. Rėmėsi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-03-30 įsakymo Nr. 19 53 punktu, kuriame nustatyta, kad tikrumo pažyma dokumento pabaigoje esančiame laisvame plote rašoma, kai reikia patvirtinti įstaigos sudaryto ar jos gauto dokumento kopijos, nuorašo ar išrašo tikrumą; šio įsakymo 54 punkte nurodyta, kad tikrumo žymą sudaro žodžiai „Kopija tikra“, dokumento kopijos, nuorašo ar išrašo tikrumą tvirtinančio įstaigos vadovo ar kito tokius įgaliojimus turinčio asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, data, antspaudas. Šių reikalavimų, rengdamos dokumentų kopijas, privalo laikytis ir teisėsaugos institucijos. Tačiau į bylą pateiktos Policijos komisariato dokumentų kopijos nepatvirtintos, o tai esą patvirtina, kad dokumentų kopijos neatitinka jų originalų. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, pareiškėjas paprašė atlikti tarnybinį patikrinimą ir kaltus pareigūnus patraukti drausminėn atsakomybėn.

Teismui pareiškėjas pateikė kitokio turinio raštą, kuris buvo teiktas Policijos departamentui (b. l. 4-5), tačiau teismas vadovaujasi VAGK byloje esančiu skundu.

Į pareiškėjo skundą Policijos departamentas atsakė 2011-04-13 raštu Nr. 5-S-1961. Nurodė, kad administracinėje byloje policijos pareigūnų surinktų įrodymų kokybę ir atliktus procesinius veiksmus įvertina administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas, taip pat skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjantis teismas. Pareiškėjo skundą dėl 2010-11-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimo nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-01-14 nutartimi nutarimą paliko nepakeistą, ši nutartis yra neskundžiama. Pažymėjo, kad Policijos departamentas neturi įgaliojimų vertinti teismų priimtų sprendimų administracinių teisės pažeidimų bylose teisėtumo ir pagrįstumo. Informavo, kad pareiškėjo skunde pateikta informacija apie galimus pareigūnų tarnybinius nusižengimus yra įvertinta teismo sprendimu, dėl to, vadovaujantis Tvarkos 8.2 punktu, pradėti tarnybinį patikrinimą dėl policijos pareigūnų veiksmų nėra teisinio pagrindo.

Šį Policijos departamento raštą pareiškėjas skundė VAGK, prašė įpareigoti skundžiamą instituciją atlikti tarnybinį patikrinimą pagal 2011-03-16 pateiktą jo skundą.

VAGK 2011-10-28 sprendimu skundo netenkino.

VAGK sprendimas grindžiamas aplinkybėmis, kurios išdėstomos toliau. VAGK sprendime analizuojama Policijos departamento įgaliojimų apimtis, uždaviniai ir funkcijos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-29 nutarimu Nr. 98 patvirtintuose nuostatuose. Policijos departamentas - vidaus reikalų centrinė įstaiga, kurios paskirtis - organizuoti ir kontroliuoti policijos sistemos veiklą, siekiant užtikrinti asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką (1 punktas). Be kitų funkcijų, jam pavesta atlikti tarnybinių nusižengimų, darbo drausmės pažeidimų policijos įstaigose tyrimą, kaupti, tvarkyti ir analizuoti informaciją apie teisėtumo pažeidimus, numatyti ir vykdyti jų prevencines priemones (10.8 punktas), teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti asmenų pranešimus, prašymus ir skundus (11.6 punktas). Taip pat VAGK sprendime pasisakoma apie tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarkos taikymo. Ši tvarka reglamentuojama Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje. Pagrindinis Tvarkos tikslas - sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos (2 punktas). Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas - Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (3, 4.2 punktai). Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (6 punktas). Tarnybinis patikrinimas neatliekamas, nustačius, kad teismo sprendimu ar nuosprendžiu įvertinta pareigūno veika, dėl kurios yra gauta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą, ir joje teisės aktų pažeidimų nekonstatuota (8.2 punktas). VAGK nurodė, kad Policijos departamentas skundžiamu raštu atsisakė atlikti tarnybinį patikrinimą, remdamasis Tvarkos 8.2 punktu ir motyvuodamas tuo, kad policijos pareigūnų administracinėje byloje surinktų įrodymų kokybę ir atliktus procesinius veiksmus įvertino teismas, t. y. pareiškėjo pateikta informacija apie galimus pareigūnų tarnybinius nusižengimus yra įvertinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. VAGK padarė išvadą, kad iš tiesų teismai, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, tyrė visas bylos faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo padarytu administraciniu teisės pažeidimu. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties matyti, kad teisme buvo tiriamos taip pat ir tos aplinkybės, kurios susijusios su pareiškėjo skunde Policijos departamentui minimais pareigūnais ir jų veiksmais. VAGK pažymėjo, kad teismas nurodė, kad apelianto teiginiai dėl duomenų apie prietaiso Alkotest 7410 išdavimą policijos pareigūnams ir įrodymų apie tai, ar policijos pareigūnai, jį sustabdę, apie tai pranešė budėtojui, nepateikimo, nagrinėjamoje byloje nėra aktualūs, nes įtakos įrodymų patikrinimui neturi, todėl šių įrodymų byloje nebuvimas įtakos bylos baigčiai neturi. VAGK padarė išvadą, kad Policijos departamento atsisakymas atlikti tarnybinį patikrinimą remiantis Tvarkos 8.2 punktu iš esmės yra pagrįstas. VAGK sprendime nurodė, kad pareiškėjo esminis siekis yra tas, kad Policijos departamentas savo ruožtu įvertintų pareigūnų veiksmus tarnybinio nusižengimo prasme ir atitinkamai - kad pareigūnams būtų paskirta tarnybinė nuobauda. Įvertino minėtas Tvarkos nuostatas, ir pasisakė, kad tarnybinio patikrinimo tikslas susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu. Toks patikrinimas sudaro valstybės valdymo institucijų vidaus valdymo ir darbo kokybės funkcijų dalį, taigi jį gali įtakoti asmenų prašymai (skundai). Patikrinimo rezultatas sietinas su institucijos darbo gerinimu, o ne su konkretaus asmens teisinės padėties įtakojimu. Sprendime konstatuota, kad Tvarkos 16.4 punkte ir 37 punkte yra įtvirtinta tikrinamo pareigūno teisė skųsti tiek tikrintojo veiksmus, tiek ir įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Tuo tarpu kitiems asmenims, kurie nepatenkinti atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatais, tokia teisė nėra numatyta. VAGK padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo atlikimas ar neatlikimas pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia ir reikalavimo teisės dėl jo atlikimo pareiškėjas neturi. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. šioje įstatymo nuostatoje yra nurodyti reikalavimo teisę (teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamą instituciją, kad būtų apginta ginčijama teisė) administracinėje teisenoje turintys subjektai.

Pareiškėjas nurodytą VAGK sprendimą skundžia teismui ir aiškina, kad neva tai VAGK pasisakė, kad pareiškėjas neturi teisės paduoti tokį skundą. Šiuo atveju VAGK taip nepasisakė, nes bylą išnagrinėjo iš esmės, įvertino faktines ir teisines ginčo aplinkybes, tačiau nustatė, kad ginčijamas Policijos departamento atsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Teismas su VAGK išvadomis, išdėstytomis ginčo sprendime, sutinka.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas kreipėsi į Policijos departamentą būtent dėl to, kad jis mano, jog yra oficialaus dokumento klastojimo atvejis, tačiau pareiškėjas prašė ne pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikaltimo padarymo, bet pradėti tarnybinį patikrinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Tokiu atveju pareiškėjo kreipimasis į Policijos departamentą, dėl kurio pradėtas ginčas, turėjo būti atitinkama tvarka išnagrinėtas, pareiškėjui duotas atsakymas. Atsižvelgiant į tai, ginčo ribos ir yra apibrėžiamos – teismas vertina, ar tinkamai pareiškėjui atsakyta ir ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo pradėti tarnybinį patikrinimą. Būtent šios aplinkybės ir leidžia pareiškėjui paduoti skundą tiek VAGK, tiek teismui.

Pareiškėjui teisę paduoti tokio pobūdžio prašymą Policijos departamentui užtikrina tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, tiek vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ patvirtintos Tvarkos 6 punkto nuostatos. Tačiau nei ši, nei kitos nurodytos tvarkos nuostatos neįpareigoja institucijos vadovų būtinai pradėti tarnybinį patikrinimą ir apie jo rezultatus pranešti asmeniui, kuris kreipėsi. Šiuo atveju remiantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14, 15 ir 16 dalimis, kuriose apibūdinamos skirtingos asmenų kreipimosi į viešojo administravimo institucijas formos ir būdai, laikytina, kad pareiškėjas pateikė Policijos departamentui ne skundą dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o pateikė pranešimą apie kito asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Tokia išvada daroma dėl to, kad skunde departamentui pareiškėjas iš esmės praneša apie, jo manymu, esamus pareigūnų tarnybinius nusižengimus – apie įstaigos vidinių dokumentų klastojimą (žiniaraštis dėl įskaitų) ir tarnybos tvarkos pažeidimus (alkotesterio išdavimas, teisė surašyti ATP protokolą), o tuo gali būti pažeidžiamos tik tos institucijos teisės ir teisėti interesai, kurioje tokie pažeidimai daromi.

Todėl institucija sprendžia dėl savo teisių ar teisėtų interesų galimo pažeidimo ir turi pareigą tik pranešti (informuoti) pranešimą apie pažeidimus pateikusiam asmeniui, kaip reaguota į jo pranešimą. Pareiškėjas tokį atsakymą gavo Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytu terminu, todėl jo teisė gauti administracinės procedūros sprendimą nebuvo pažeista.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tvarkos 6 punktas suteikia teisę pareiškėjui informuoti instituciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus gali skųsti tik Tvarkos 16.4 punkte ir 37 punkte numatytais atvejais tikrinamas pareigūnas arba jo įgalioti atstovai, jeigu nuobauda buvo paskirta. Taigi, Tvarkos nuostatos, kuriose numatyta teisė teikti pareiškimus apie tarnybinius nusižengimus visiems asmenims (6 punktas), nustatyta, kad ginčyti tokios procedūros sprendimus dėl jų esmės gali tik suinteresuoti asmenys. Minėta, kad tuo nepaneigiama pareiškėjo teisė taip pat skųsti tokį sprendimą, tačiau jo reikalavimo teisė yra ribojama tuo, kad jo teises ir teisėtus interesus gali pažeisti tik atsakymo (informacijos) jam nepateikimas ar atsakymo pateikimas praleidus terminą. Minėta, kad pareiškėjas skundu departamentui iš esmės gina policijos įstaigų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjo reikalavimo teisę riboja Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos – kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje numatyta teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Pareiškėjas pasinaudojo šia teise, kreipdamasis į Policijos departamentą. Tačiau tarnybinių patikrinimų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo teisinio instituto prasme pareiškėjo kreipimasis nėra susijęs su paties pareiškėjo teisės ar teisėto intereso pažeidimu, todėl, kaip ir nurodyta VAGK sprendime, skundžiamas Policijos departamento raštas jam teisių ar pareigų nesukuria.

Apie priimtą sprendimą pareiškėjui buvo pranešta kaip asmeniui pateikusiam informaciją. Tačiau toks asmuo negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu, kuriam būtų suteikta teisė skųsti bet kurios institucijos raštus, kuriais pranešama apie atsisakymą pradėti tyrimą, teismui, nes pareiškėjas šiuo atveju neturi teisinio suinteresuotumo pareiškimo dėl tarnybinio nusižengimo nagrinėjimo baigtimi. Pareiškėjas pasinaudojo savo teise pranešti apie galimą įstatymo pažeidimą ir, laikantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, gavo atsakymą į tokį pareiškimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10 – 215/2004, 2006 lapkričio 3d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS1-580/2006).

Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Policijos departamentą atlikti tarnybinį patikrinimą pagal paties pareiškėjo paduotą skundą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Pareiškėjo atstovas teisme aiškino aplinkybes taip, kad, pareiškėjo manymu, yra požymių, jog institucijoje klastojami oficialūs dokumentai, kad pareigas atlieka neįgalioti pareigūnai. T. y. pareigūnai kaltinami padarę Baudžiamajame kodekse numatytas veikas. Pvz., Baudžiamojo kodekso 229 straipsnis nustato atsakomybę už tarnybos pareigų neatlikimą: „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“, o šio kodekso 300 straipsnyje nustatyta atsakomybė už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Todėl pareiškėjas turi galimybę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, į prokuratūrą ir tik šių institucijų sprendimai gali sukelti pareiškėjui teisinius padarinius. Tuo tarpu tas faktas, kad bus atliktas tarnybinis patikrinimas, pareigūnui bus skirta tarnybinė nuobauda ar nebus, pareiškėjo keliamam klausimui jokios įtakos neturės. Kaip teisingai pasisakė VAGK, tai nurodyta ir Policijos departamento 2011-04-13 rašte pareiškėjui, teismai jau įvertino visus turimus byloje įrodymus ir dėl to priėmė sprendimus, kurie jau įsiteisėjo. Tarnybinio patikrinimo rezultatai šiems teismų sprendimams jokios įtakos neturės.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teismas

nusprendė:

Pareiškėjo G. T. B. skundą atmesti.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 3R-277(AG-241/05-2011) palikti nepakeistą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.