Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Evaldo Gražio, Kęstučio Dargužio, rengiant nagrinėti bylą privataus kaltinimo tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi L. M. skundas, paduotas privataus kaltinimo tvarka, perduotas pagal teismingumą Kauno apygardos teismui, nes nustatyta, jog pareiškėjas prašė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą prieš Kauno miesto apylinkės prokurorą J. Š. ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato tyrėją Ž. L..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pradėti privataus kaltinimo procesą.

Nusikalstamos veikos, t.y. veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., 139 str. 1 d., kurių padarymu L. M. kaltina tyrėją Ž. L. ir prokurorą J. Š., priskiriamos veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Toks procesas (privataus kaltinimo bylose) pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXX skyrius. LR BPK 412 ¹ str. 1 d. nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, t.y. sprendžiamas skundo priėmimo klausimas ir baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo klausimas.

L. M. Ž. L. ir J. Š. kaltina padarius LR BK 154 str. 1 d. ir 139 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu.

LR BK 154 str. 1 d. numatytos veikos – šmeižto objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas., t.y. informacijos pernešimas bet kokiu būdu bent vienam asmeniui, išskyrus patį nukentėjusįjį. Jei tokia informacija pranešama tam pačiam žmogui, apie kurį ji yra, tai gali sudaryti įžeidimo sudėtį. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tada, kai kaltininkas suvokia, jog jis skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau jeigu asmuo yra įsitikinęs, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, t.y. jis sąžiningai klysta dėl informacijos teisingumo, ši aplinkybė šalina atsakomybę. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori.

Pareiškėjo L. M. teigimu šmeižtas pasireiškė tuo, kad pareiškėjui tyrėja, suderinusi su prokuroru, įteikė nepagrįstą įtarimą apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką, o taip pat tuo, kad prokuroras, svarstant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo, ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pareiškėjas neatvyksta į apklausas, slapstosi ir taip trukdo ikiteisminiam tyrimui.

Kaip matyti iš skundo turinio pareiškėjas nesutinka su konkrečių pareigūnų, atliekančių savo tarnybines funkcijas vykdant teisingumą, veiksmų ir sprendimų konkrečiame baudžiamajame procese, kuriame pareiškėjas yra baudžiamojo proceso dalyvis, t.y. įtariamasis, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėjas subjektyviai vertina ir nesutinka su procesinių veiksmų ir sprendimų teisėtumu, kuriuos tyrėja ir prokuroras atliko ne kaip eiliniai fiziniai asmenys, o kaip teisingumo vykdymo pareigūnai ir atliko ne įprastame gyvenime, o teisingumo vykdymo, t.y. baudžiamojo persekiojimo procese, todėl tokių procesinių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas vadovaujantis ir laikantis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintoms taisyklėmis, tvarka ir terminais. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas reglamentuotas LR BPK penktame skirsnyje, dėl atskirų procesų veiksmų ar sprendimų numatytas atskiras reglamentavimas, todėl tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ir prokuroro veiksmai baudžiamajame procese bei procesiniai sprendimai, jų teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinami kaip asmeniškai nukreipti prieš konkretų asmenį, šiuo atveju pareiškėją, nes visais atvejais šie veiksmai nukreipti ne į žmogų, o į teisingumo vykdymą bei užtikrinimą, į viešo intereso užtikrinimą, todėl šių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas įtvirtinat proceso dalyviams teisę šiuos veiksmus skųsti aukštesniam pareigūnui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, o tam tikrais atvejais ir aukštesnės instancijos teismui. Esant pagrįstų abejonių dėl pareigūno šališkumo įstatymas numato galimybę motyvuotai reikšti nušalinimą. Pareiškėjas būdamas proceso dalyviu turi teisę ir galimybę naudotis visomis baudžiamojo proceso kodekse numatytomis priemonėmis skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno bei prokuroro veiksmus. Iš skundo matyti, kad pareiškėjas šia teise aktyviai naudojosi, šešis kartus dalyvavo aukštesnės instancijos teismo posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjami pareiškėjo skundai.

Taip pat pažymima, jog įtarimų pareiškimas negali būti šmeižimo objektyviuoju požymiu, nes šmeižtas yra žinomai melagingos informacijos skleidimas, o įtarimai reiškiami tik byloje esant duomenų, kurie duoda pagrindą manyti, kad konkretus asmuo gali būti padaręs konkrečią nusikalstamą ir tai yra ne pareigūno, reiškiančio įtarimą išgalvota informacija, o bylos duomenimis pagrįsta informacija. Be to, įtarimas pareiškiamas ne trečiajam asmeniui, o įtariamajam, todėl nėra būtinojo požymio-informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog prokuroras melagingai teigė, kad pareiškėjas trukdo ikiteisminiam tyrimui, slapstosi, neatvyksta į apklausas, t.y. pareiškėjas nesutinka su prokuroro išsakytais argumentais dėl ikiteisminio tyrimo pratęsimo. Kaip jau minėta, procesinių veiksmų ir spendimų teisėtumui ir pagrįstumui baudžiamojo proceso kodeksas numato atskiras taisykles ir tvarką, šiuo atveju LR BPK 215 straipsnis, ne tik numato įtariamojo teisę kreiptis į teismą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, tačiau taip pat numato, jog tais atvejais, kai prokuroras kreipiasi į teismą prašydamas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, klausimas sprendžiamas posėdyje, vadovaujantis ir rungtyniškumo principu. Argumentai, išsakyti posėdžio metu, įvertinami ikiteisminio tyrimo teisėjo procesiniame sprendime, o nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas turi teisę jį skųsti aukštesnės instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms prokuroro argumentai sprendžiant ikiteisminio tyrimo pratęsimo klausimą yra tiesiogiai susiję su baudžiamuoju persekiojimu, teisingumo vykdymu ir tai yra teisingumo vykdymo dalykas, kurio teisėtumui ir pagrįstumui tikrinti numatyta aukščiau nurodyta procesinių veiksmų ir sprendimų apskundimo sistema, todėl pareigūnų veiksmai vykdant tiesiogines teisingumo vykdymo funkcijas negali būti privataus kaltinimo bylos dalyku.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog akivaizdu, kad nei tyrėjos Ž. L. nei prokuroro J. Š. veiksmuose nėra būtinųjų LR BK 154 str. 1 d. numatytos veikos požymių, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. (LR BPK 3 str. 1d. 1p.)

Pareiškėjas L. M. taip pat teigia, jog dėl šmeižto pareiškėjo atžvilgiu bei Ž. L. grasinimų pareiškėjui pablogėjo sveikata, t.y. jis buvo susargdintas. Teismas pažymi, jog L. M. sveikatos pablogėjimą išimtinai sieja su procesinių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu atlikimu, t.y. su subjektyviu šių procesinių veiksmų ir sprendimų vertinimu. Pažymėtina, jog baudžiamasis persekiojimas neabejotinai sukelia neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau šie išgyvenimai pateisinami viešojo intereso apsauga ir gynyba. Be to, neteisėtą, šiuo atveju galimai nusikalstamą veiką, padariusiam asmeniui iš anksto yra žinoma apie galimą baudžiamąjį persekiojimą ir su tuo susijusius neigiamus padarinius bei apribojimus, todėl visus neigiamus padarinius turi prisiimti įstatymų pažeidėjas, nes tai yra teisinės valstybės bei demokratinės santvarkos pagrindas. Esant šioms aplinkybėms tik priėmus galutinį procesinį sprendimą pareiškėjo atžvilgiu baudžiamojo persekiojimo byloje, kurioje pareiškėjui pareikšti įtarimai, priklausomai nuo šio proceso baigties rezultatų gali būti keliamas klausimas dėl galimai nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo pareiškėjo atžvilgiu ir dėl to sukeltų neigiamų pasekmių jo sveikatai.

Teismas taip pat pažymi, jog būtinas LR BK 139 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymis- pasekmės, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir priežastinis ryšys tarp veikos bei pasekmių. Duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, pareiškėjas skunde nenurodė ir teismui prie skundo nepateikė. Iš pareiškėjo nurodytų skunde aplinkybių matyti, jog pareiškėjo sveikata dar iki skunde nurodytų pareigūnų veiksmų atlikimo nebuvo gera - yra antros grupės invalidas, persirgęs širdies infarktus. Pridėti pranešimai apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą nepatvirtina pareiškėjo stacionarinio gydymo, priešinsultinės būsenos, prarasto profesinio ar bendro darbingumo lygio. Tokiu būdu akivaizdu, jog nėra būtinojo LR BK 139 str. 1 d. numatytos veikos požymio-pasekmių bei priežastinio ryšio, todėl baudžiamasis persekiojimas dėl šios veikos negali būti pradėtas (LR BPK 3 str. 1d. 1p.)

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, konstatuojama, jog pareiškėjo L. M. skunde dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo yra aiškios LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės, t.y. akivaizdžios aplinkybės, jog pareiškėjo nurodytose pareigūnų veikose nėra būtinųjų nusikalstamų veikų, kuriomis pareiškėjas juos kaltino, objektyviosios pusės požymių, t.y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl atsisakoma pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal L. M. skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1d. 1p., 412¹ str. 1 d., teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą dėl 2012-04-23 L. M. skundo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.