Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo I. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė 2014-12-22 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasi CPK 510 str. 2 d., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolė V. D. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-14 ir 2014-11-17 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. N2-13112-122-2014 (v.b.l. 4-5, 42-45) ieškovės I. T. naudai atsakovo V. T. atžvilgiu. Laikinųjų apsaugos priemonių mastas - 300849,69 Lt. Vykdydama nutartis antstolė surado ir aprašė pareiškėjui priklausantį turtą (v.b.l. 17-18, 38-39).

Antstolė, vykdydama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, aprašė žemės sklypą su pastatu adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su pastatu adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonę, šešis ginklus. Pareiškėjas siekia, kad būtų aprašytas tik pastatas adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šio pastato vertė yra 541000,00 Lt, šia verte turi būti vadovaujamasi, o aprašius ir kitus daiktus, yra viršytas arešto mastas. Su šiais argumentais nesutiktina.

Visų pirma pastebėtina, kad pastato be žemės sklypo, ant kurio jis stovi, areštas teisiškai ir faktiškai stipriai apsunkintų jo realizavimo galimybes, jei civilinėje byloje būtų priimtas I. T. palankus teismo sprendimas. Tokiu būdu teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi turtas taptų nepatrauklus. Potencialiam pirkėjui nėra patrauklu pirkti gyvenamąjį namą, kuris stovi ant svetimo žemės sklypo.

Antra, vadovautis nekilnojamojo turto registro teikiamais duomenimis apie turto vertę nėra pagrindo. Registre nurodoma turto vertė, kuri nustatoma masinio vertinimo būdu ir nėra skirta įkainoti daiktus, aprašomus taikant laikinąsias apsaugos priemones. Be to, (duomenys neskelbtini), esančio nekilnojamojo turto vertė nustatyta 2008-2009 m., (duomenys neskelbtini), esančio nekilnojamojo turto vertė nustatyta 2012 m. pradžioje. Neabejotina, kad per tokį ilgą laikotarpį turto vertė ženkliai keitėsi ir labiausiai tikėtina, kad į mažesniąją pusę, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos tendencijas. Šią išvadą patvirtina ir paties registro duomenys - (duomenys neskelbtini), esantis analogiško dydžio sklypas vertinamas daugiau nei 32000,00 Lt mažiau nei (duomenys neskelbtini), esantis sklypas, o šiuose sklypuose esančių labai panašių pastatų, sprendžiant pagal jų iš esmės identišką plotą, vertė skiriasi net 255000,00 Lt. Taip pat pastebėtina, kad pastatai nėra užbaigti, jų baigtumas yra atitinkamai 73 ir 57 procentai, o tai taip pat turi įtakos jų vertei.

Trečia, dėl CK 4.262 str. pastebėtina, kad ši teisės norma taikoma bendrai visiems registrams, tačiau tai nereiškia, kad ja galima vadovautis visų registruotinų duomenų atžvilgiu. Ši teisės norma preziumuoja teisingais esminius registro duomenis, dėl kurių registras yra įsteigtas. Nekilnojamojo turto registras įsteigtas nekilnojamajam turtui registruoti, o turto vertė yra ne esminiai, o fakultatyvūs registro duomenys, kurie yra sukurti masinio vertinimo būdu ir neindividualizuoja daikto realios ir tikros vertės. Taip pat pažymėtina, kad ši teisės norma yra bendroji, tačiau išieškojimo procese turtas vertinamas vadovaujantis būtent tam skirtomis specialiosiomis normomis – CPK 681 str. bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Vadovaujantis pastaruoju, turto vertintojas (ekspertas) ir nustato objektyviausią turto vertę, jei vykdymo proceso dalyviai dėl jos nesutaria. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolė pareiškėjui suteikė galimybę pateikti įrodymus dėl turto vertės, tačiau pareiškėjas antstolei turto vertintojų pažymos nepateikė, pinigų turto vertinimo ekspertizei apmokėti neįmokėjo (v.b.l. 31, 34). Jokių duomenų, pagrindžiančių teiginius apie turto vertę pareiškėjas nepateikė ir teismui, tokiu būdu pažeisdamas savo įrodinėjimo pareigą (CPK 178 str.). Kita vertus, net jei laikyti nekilnojamojo turto registre nurodytą turto vertę teisinga, tai ji buvo teisinga tik tuomet, kai turto vertė buvo nustatyta, t.y. 2008-2009 m. ir 2012 m. Aktualiu ginčo metu turto vertė nėra nustatyta.

Ketvirta, nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad turto vertę turi įrodinėti antstolė. Antstolė nagrinėjamu atveju išieškojimo iš turto nevykdo, todėl skirti ekspertizės turto vertei nustatyti savo lėšomis neprivalo. Antstolei ir teismui užtenka vykdomojoje byloje esamų duomenų suabejoti nekilnojamojo turto registre nurodyta turto verte. Pastebėtina ir tai, kad priverstinio teismo sprendimo atveju turtas realizuojamas už mažesnę nei rinkos kainą, o iš antrųjų varžytynių turtas parduodamas tik šiek tiek daugiau nei už pusę nustatytos jo rinkos vertės (CPK 718 str., 722 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad vieno iš sklypų su pastatu pardavimo gali ir neužtekti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, kadangi prie 300849,69 Lt ieškinio sumos dar gali prisidėti procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos, antstolio vykdymo išlaidos. Dėl kito aprašyto turto pažymėtina, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos daiktai, todėl jų patrauklumas, kaip prekės, rinkoje yra pakankamai menkas ir galimybė juos parduoti labai ribota, o transporto priemonė yra 20 metų senumo ir reali jos vertė, atsižvelgiant į jos būklę, gali būti net gerokai mažesnė, nei nurodyta turto apraše. Be to, ji gali būti sugadinta ar sunaikinta eismo įvykio metu arba prarasti vertę dėl eksploatacinių gedimų.

Pareiškėjo teiginiai apie turto arešto daromą žalą taip pat nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjo teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolio veiksmai ir patvarkymai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti skundžiamą antstolio patvarkymą ar kitus procesinius dokumentus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. T. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.