- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- e2-2666-930/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36102-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- A. Č., V. Č.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
dalyvaujant ieškovui A. B., atsakovei A. Č., atsakovui V. Č. (V. Č.), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jurkaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams A. Č. ir V. Č. (V. Č.) dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovas V. Č. nėra nepilnametės G. Č. tėvas, nustatyti, kad G. Č. tėvas yra ieškovas, o ji yra jo dukra, suteikiant G. pavardę B..
Ieškovas nurodo, kad atsakovai A. Č. ir V. Č. yra sudarę santuoką, tačiau kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų pradžios. (duomenys neskelbtini) metų pradžioje ieškovas susipažino su A. Č. ir apsigyveno kartu, iki šiol kartu gyvena. Ieškovui gyvenant kartu su atsakove A. Č., (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra G.. Kadangi vaikas gimė atsakovams esant santuokoje, vaiko gimimo įraše tėvu nurodytas atsakovas V. Č.. Atsakovo V. Č. ir nepilnametės G. Č. nesieja jokie giminiški santykiai (socialinė tėvystė), kadangi atsakovas nėra vaiko matęs. Be to, tarp šalių ginčo, jog atsakovas V. Č. nėra nepilnametės G. Č. tėvas, nėra. Ieškovas pripažįsta, kad yra G. Č. tėvas, rūpinasi vaiku nuo gimimo.
Atsiliepimas
Atsakovai A. Č. ir V. Č. atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą (e. b. l. 41), kurioje nurodė, kad duomenų apie G. Č. neturi, ieškinio reikalavimams prieštarauti neturi pagrindo.
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jos iki atsakovė pastojo ieškovas su ja gyveno 4 mėnesius, todėl yra įsitikinęs, kad G. Č. yra jo dukra.
Atsiliepimas
Atsakovė A. Č. teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais. Papildomai paaiškino, kad išsiskyrusi su atsakovu V. Č., iš karto susipažino su ieškovu ir pradėjo su juo gyventi. Santykių su kitais vyrais neturėjo. Gimus dukrai, ieškovas negalėjo būti užregistruotas vaiko tėvu.
Šalies argumentai
A. V. Č. nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. Papildomai paaiškino, kad santykius su atsakove nutraukė prieš šešis metus, nuo to laiko jokių santykių nepalaikė, todėl G. Č. negali būti jo dukra.
Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė paaiškino, kad pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimams, neturi. Vaiko pavardės pakeitimas nesukels neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo
Iš į bylą pateikto santuokos sudarymo įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė A. Č. ir atsakovas V. Č. sudarė santuoką (e. b. l. 10). Į bylą pateiktos vaiko gimimo liudijimo kopijos duomenimis, (duomenys neskelbtini) atsakovei A. Č. gimė dukra, jos tėvu įrašytas atsakovas V. Č. (e. b. l. 9).
CK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 str. 1 d.). Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
Nagrinėjamu atveju dukra G. Č. gimė atsakovei A. Č. esant santuokoje su atsakovu V. Č.. Todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas atsakovas V. Č.. Tačiau tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad vaiko tėvas yra ne atsakovas V. Č., o ieškovas A. B.. Šalys patvirtino, kad atsakovai santykių nebepalaikė, atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena su ieškovu, susilaukė dukters.
Remiantis šalių paaiškinimais, kurie pagal Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1, 2 dalis, pripažįstami įrodymais, nesant ginčo byloje, teismo vertinimu yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad vaiko tėvas yra ne atsakovas, o ieškovas.
Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, į tai, kad atsakovas V. Č. nesirūpina vaiku, neteikia jam išlaikymo, vaiko nėra matęs, ieškiniui neprieštaravo, nesiekia išsaugoti tėvystės, įgyvendinti tėvo pareigų nepilnametės G. Č. atžvilgiu, tuo tarpu ieškovas gyvena su atsakove ir vaiku, yra įsitikinęs, kad vaikas yra jo, ieškinio reikalavimai dėl tėvystės nustatymo ir nuginčijimo tenkintini.
Teismas išaiškina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl šalims išaiškinama, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie ieškovo tėvystę G. Č. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.
Dėl pavardės suteikimo
CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių.
Tarp vaiko tėvų – ieškovo ir atsakovės – nėra ginčo dėl to, kad dukrai turi būti suteikta tėvo pavardė. Atsižvelgdamas į ieškovo prašymą pripažinus tėvystę suteikti vaikui jo pavardę, atsakovė sutikimą ir Tarnybos išvadą, kad tėvo pavardės suteikimas atitiktų vaiko interesus, teismas prašymą dėl tėvo pavardės vaikui suteikimo tenkina suteikdamas vaikui pavardę „B.“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovui nereiškiant reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų, teismas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių atlyginimo klausimo nesprendžia.
Byloje susidarė 10,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys buvo tenkintas visiškai, šios išlaidos lygiomis dalimis po 5,28 Eur priteistinos iš atsakovų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas V. Č. (V. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra V. Č. (V. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Nustatyti, kad ieškovas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Pakeisti 2014 m. vasario 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, nurodant, kad vaiko G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Pakeisti G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant tėvo pavardę – B..
Priteisti iš atsakovo V. Č. (V. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,28 Eur (penkis eurus 28 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovės A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,28 Eur (penkis eurus 28 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.