Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjas kartu su žmona G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir septyniais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) (toliau - statiniai), nuo 1991-10-18 šiuo adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Nuo 1958 m. iki savo mirties (duomenys neskelbtini)šiame name gyveno, jį ir kitus statinius faktiškai valdė pareiškėjo motina A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu deklaravusi 1973-05-10. Pareiškėjo motina A. G. į statinius minėtu adresu įsikėlė, sudegus jos namui (duomenys neskelbtini). Kadangi A. G. dirbo kolūkio fermoje melžėja, jai buvo pasiūlyta persikelti ir gyventi į šalia esantį namelį, kuris priklausė A. M. kolūkiui, vėliau vadinamu (duomenys neskelbtini). Minimas namas nebuvo perduotas į (duomenys neskelbtini)balansą ir dėl šios priežasties 1993 m. jis nebuvo perduotas ir į (duomenys neskelbtini) seniūnijos balansą. Gyvenant šiame name A. G. gimė du sūnūs- pareiškėjas bei kitas sūnus V. G.. Kaip jau minėta pareiškėjas, vėliau kartu su savo šeima- žmona ir čia gimusiais septyniais jų vaikais, visą laiką gyveno šiame name. Šias aplinkybes, remiantis liudytojų parodymais ir seniūnijos darbuotojų žiniomis, patvirtina ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija. Po pareiškėjo motinos A. G. mirties, (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu, turto paveldėjimo tikslu, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas vienintelis priėmė (duomenys neskelbtini)mirusios motinos A. G. palikimą, nuo jo atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas yra teisėtas A. G. turtinių teisių, pareigų perėmėjas. Pareiškėjo iniciatyva, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui ir kitiems statiniams, kuriame gyvena pareiškėjas su šeima, suteiktas adresas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui yra būtinas juridinis pagrindas įrašyti statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruoti statinius ir teises į jį Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą, prašydamas konstatuoti faktą, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (adreso koordinatės (duomenys neskelbtini), koordinačių sistema LKS-94) pagal įgyjamąją senatį. Daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai. Kaip jau buvo minėta, A. G. dirbo A. M. kolūkio, vėliau vadinamo (duomenys neskelbtini), kuriam priklausė ir statiniai, fermoje melžėja. Sudegus A. G. nuosavybės teise priklausančiam namui (duomenys neskelbtini), jai kaip darbuotojai buvo pasiūlyta persikelti (gyventi) būtent į minimus statinius, priklausiusius kolūkiui. Pareiškėjas, sąžiningai valdė statinius visą įgyjamosios senaties laiką nuo 1958 m. ir apie kliūtis, trukdančias įgyti juos nuosavybėn, nėra žinoma. Papildomai pažymėtina, jog brolis V. G., nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, motinos turtu niekada nesidomėjo ir nesirūpino, palikimo nepriėmė. Statiniai visą laiką, nepertraukiamai, pagal pareiškėjo ir jo motinos materialines galimybes, buvo tvarkomi, prižiūrimi, jais buvo naudojamasi. Pareiškėjo motinos iniciatyva ir pastangomis gyvenamajame name įvesta elektra, už kurią mokėjo tiek A. G., tiek pareiškėjas po motinos mirties. Iš Asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų aiškiai matyti, jog A. G. gyveno (duomenys neskelbtini). Iš to, aiškiai matyti, jog tretiesiems asmenims neabejotinai buvo žinoma, jog tiek A. G., tiek pareiškėjas, gyvena ir faktiškai valdo statinius, į kuriuos nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį ir prašoma pripažinti. Nepaisant to, jog po pareiškėjo motinos A. G. mirties nėra praėję daugiau kaip 10 metų, tačiau faktą, jog pareiškėjas valdė statinius, patvirtina kitos aplinkybės: pareiškėjas gyveno šiame name nuo pat gimimo ir jau gyvena 46 metus. Net ir atveju, jei nekilnojamąjį daiktą būtų pradėjęs valdyti tik po motinos mirties, kaip A. G. palikimą priėmęs asmuo, kuriam tenka visos palikėjo teisės ir pareigos, turtinio reikalavimo teisės ir pan., vadovaujantis aukščiau nurodyta nuostata - tiek pareiškėjo, tiek jo motinos nekilnojamojo daikto valdymo laikas skaičiuojamas kartu ir daiktas valdytas įtraukiamai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad tuo adresu prirašytai 7 žmonės. Jis ten gimė ir gyveno, jo vaikai ten užaugo. Jis turi 7 vaikus. Kur jam gyventi? Palikimą jis priėmė 2007 metais, jų namas sudegė ir motinai kolūkis suteikė šį gyvenamąjį namą, kurį prašo pripažinti pareiškėjui nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį.

Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR CPK 247 str.). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nenutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis c/b Nr. 3K-3-345/2004, 2008 m. spalio 29 d. nutartis c/b 3K-3-514/2008). Taigi, kad pripažinti, jog V. G. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į statinius - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini)galima tik tada, jei įvertinus visus pateiktus įrodymus bus nustatyta, jog tenkinamos visos aukščiau(įstatyme nurodytos) paminėtos sąlygos.Iš Pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų nurodyta, jog statiniai - gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas pastatyti 1940 m., tačiau nepateikta įrodymų, jog statiniai buvo pastatyti teisėtai, pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką bei atitinka tokio pobūdžio statiniams keliamus techninius reikalavimus. Nesant pakankamai įrodymą negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ginčo objektai - gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas gali būti įgyti įgyjamosios senaties būdu (CK 4.69 str. 1 d.). Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų neatitinkantis nekilnojamasis daiktas, įskaitant kai statinys pastatytas neturint galiojančio statybos leidimo, nėra privačios nuosavybės teisės objektas. Atsižvelgiant į išdėstytą, matyti, jog iš pareiškime išdėstytos aplinkybių visumos, negalima nustatyti, ar yra pagrindas Pareiškėjui pripažinti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Taigi, mano, kad pareiškėjas V. G. turėtų pateikti statinių statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, priešingu atveju G. T. prašo pareiškimą atmesti. (b.l. 81-82).

Suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR CPK 247 str.). Pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad Vilniaus rajono savivaldybė neprieštarauja, kad Pareiškėjo prašymas būtų patenkintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. (duomenys neskelbtini)) 33 str. numato, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. Įgyjamoji senatis - tai savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4,47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. Pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. (duomenys neskelbtini); 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v, G. K., VĮ Registrų centras, bylos Nr. (duomenys neskelbtini); 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini)pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010; kt). Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas gali būti nustatytas tik įrodžius, kad Pareiškėjo pareiškime nurodyti pastatai (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Vilniaus rajono savivaldybei Pareiškėjo valdomi pastatai - gyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir jos balanse neapskaičiuojami. Įrodymų dėl minėtų pastatų priklausymo valstybei byloje nėra. Prašome priimti sprendimą teismo nuožiūra. (b.l. 79-80).

Pareiškimas netenkinamas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, numatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms:1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu;2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t.y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Bylos duomenimis, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2011-05-24 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), bei medinis priestatas pastatyti 1940 metais (b.l. 15-25).

2007-02-05 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu turto paveldėjimo tikslu, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. G., priėmė A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, nuo jo atsiradimo dienos (b.l. 26).Tokiu būdu akivaizdu,kad pareiškėjas po motinos mirties, tapo jos turto ir turtinių teisių perėmėju.

Pagal byloje esamus įrodymus pareiškėjas gyveno su motina ginčo name,tačiau jis neturėjo nuosavybės teisių į šį namą.pirmenybės teisę privatizuoti ar kitu būdu įgyti nuosavybės teisę į namą turėjo pareiškėjo motina,o ne pareiškėjas.

2008-05-20 (duomenys neskelbtini) P. K. raštu informavo, kad pareiškėjas V. G. išieškomą sumą 2922,28 Lt už skolą (duomenys neskelbtini) turi sumokėti į antstolės sąskaitą (b.l. 27) Pareiškėjas 2008-05-29 d. raštu prašė išieškomą sumą sumokėti dalimis (b.l. 28), pateikti pajamų orderiai nuo 208-06-05 d. iki 2010-11-11 d. apie mokėjimus antstolei (b.l. 29-57). 2009-08-31 d. V. G. (duomenys neskelbtini)pateikė paraišką elektros energijos vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų, kurioje nurodoma, kad objektas yra (duomenys neskelbtini), ir jis yra naujai statomas (b.l. 59).Tai parodo,kad pareiškėjas galimai ėmėsi namo rekonstrukcijos.

Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas 4.253 straipsnio l dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. <...> kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjami senaties taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-20 nutartis civilinėje byloje 3K-3-498, (duomenys neskelbtini) v. (duomenys neskelbtini).

2009-09-10 d. (duomenys neskelbtini) išdavė V. G. technines sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl elektros įvedimo namui (duomenys neskelbtini) (b.l. 58).

Asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad šeimos galva A. F. G. buvo (duomenys neskelbtini) nuo 1986-01-1 iki 1990-06-1, dirbo (duomenys neskelbtini)1965 (b.l. 60-61), nurodoma, kad nuo 1986-01-01 iki 1990-06-01 žemės priklausančios ūkiui nuosavybės teise (šimtosiomis hektaro) buvo 0,30, tačiau, kad būtų buvę kokie statiniai, esantys asmeninio ūkio nuosavybėje nenurodyta (b.l. 62-63).Tokiu būdu faktiniu namo valdytoju iki 1990 metų buvo pareiškėjo motina.

(duomenys neskelbtini) seniūnijos 2011-03-17 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo tik 1991-10-22 (b.l. 65).Gyvenamosios vietos deklaravimas nėra nuosavybės teisių įgijimo pagrindas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais.

2011-03-17 raštu (duomenys neskelbtini) seniūnė remdamasi liudininkų parodymais ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojų žiniomis siūlo esant galimybei įteisinti namą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena V. G. šeima (b.l. 66).

2011-03-17 J. L., V. J., V. S. paliudijo, kad į namą,kuriame dabar gyvena G. šeima įsikėlė 1958 metais, sudegus A. G. namui (duomenys neskelbtini). Kadangi A. G. dirbo kolūkio fermoje melžėja, jai buvo pasiūlyta persikelti į šalia esantį namelį, kuris priklausė A. M. kolūkiui, vėliau vadinamu (duomenys neskelbtini). Tas namas nebuvo perduotas į (duomenys neskelbtini)balansą. Dėl šios priežasties 1993 m. jis nebuvo perduotas ir į (duomenys neskelbtini) seniūnijos balansą. Šiame name A. G. gimė du sūnūs: V. ir V.. Vėliau gimė septyni vaikai V. G.. Jie visi gyvena šiame name (duomenys neskelbtini), stengdamiesi prižiūrėti namą, investuodami savo sunkiai sutaupytus pinigus (b.l. 67). 2011-03-17 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje nurodoma, kad pagal užrašus ūkinėje knygoje 2004-2008m. Nr. (duomenys neskelbtini)asmens sąskaitoje (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki mirties, tai yra iki 2006-01-23, gyveno , (duomenys neskelbtini)Kartu su ja gyveno V. G. : (gim. (duomenys neskelbtini)), Z. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), E. G. ( gim. (duomenys neskelbtini)), F. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 68).Būtent šie įrodymai patvirtina,kad pareiškėjo motina turėjo galimybę ir pirminę teisę privatizuoti ginčo namą nuo 1990 metų,tačiau iki savo mirties to nedarė įstatymų nustatyta tvarka arba teisminiu keliu.

2011-04-22 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija rašte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad gyvenamasis pastatas, kuriame gyvena pareiškėja su šeima, neapskaitomas Vilniaus rajono savivaldybės balanse, nustatyta, kad ir anksčiau šis pastatas nebuvo įrašytas rajono vykdomojo komiteto registruotose ūkinėse knygose, todėl G. G. prašymas dėl namo įsigijimo nėra savivaldybės kompetencija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-856/2000) konstatavo, kad „visi viešosios teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Valstybės nuosavybė gali būti perleista tik įstatyme nustatytos sutarties ar kitokio įstatymo nustatyto sandorio pagrindu". Todėl gyvenamasis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja gyvena su savo šeima, yra valstybės nuosavybė ir Savivaldybė negali juo disponuoti. Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, savivaldybėse sudaromi sąrašai socialiniam būstui gauti ar jo sąlygoms pagerinti. Prašymai įrašyti į sąrašus registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens (šeimos atveju - vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą. G. G. nesikreipė ir jos šeima neįrašyta į Vilniaus rajonų gyventojų sąrašus socialiniam būstui gauti. Dėl informacijos apie Vilniaus rajono gyventojų sudaromus sąrašus ir reikalingus dokumentus galima kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto skyrių (207 kab., Rinktinės g. 50, Vilniuje, tel. 273 0407) arba į (duomenys neskelbtini) seniūniją (b.l. 69-70).

VĮ Registrų centras Vilniaus filialas 2011-08-01 d. sprendimu atsisakyti įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą nusprendė, kad išnagrinėjus V. G. 2011-08-01 prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašyti nekilnojamųjų daiktų - gyvenamojo namo lAl/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato 21 l/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, bei pateiktus dokumentus, nuspręsta atsisakyti įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes kartu su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina minėtų nekilnojamųjų daiktų suformavimo teisėtumą bei nuosavybės teisių atsiradimą į šiuos nekilnojamuosius daiktus bei aukščiau išvardintiems statiniams teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas. Gyvenamasis namas yra adreso objektas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-23 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.3 p.). Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 3 d. nustatyta, kad įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas bei numeris gatvėje), o 8 str. 3 p. numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu, be kitų kadastro duomenų, nustatomas ir adresas. Adresų formavimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo" 8 punkte nustatyta, kad adreso privalomosios sudedamosios dalys yra: savivaldybės pavadinimas, seniūnijos, išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas pavadinimas, gyvenamosios vietovės pavadinimas, numeris gatvėje ar gyvenamojoje vietovėje, korpuso numeris (jei suteiktas), patalpos numeri s. Lietu vos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija, Žin., 2005, Nr. 80-2899) patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 139.9 p. nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre įrašomi tik tie adresai, kurie įregistruoti Adresų registre. Sprendimą dėl numerių adresų objektams suteikimo priima savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu - seniūnai. Taip pat, pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d.). Sprendimo priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d., 13 str. 4 d. 2 p., 13 str. 2 d., 14 str. 4 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 10.1.5 p., 71.9 p. (b.l. 71-72).

Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytas pavyzdinis sąrašas juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą. Šios nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal minėto įstatymo 22 straipsnio 2 punktą daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, gali būti teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. Nenustačius nors vienos iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių, atsisakoma įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Konkrečiai Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktas numato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

2011-08-23 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu dėl adreso suteikimo Nr. (duomenys neskelbtini)suteikė pareiškėjui adresą (duomenys neskelbtini) (b.l. 76-77). 2011-11-22 d. (duomenys neskelbtini)seniūnija pateikė pareiškėjui išrašą iš ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-2008 m., asmens sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 74), kur nurodyta, kad namų ūkio nariais yra A. G. (iki mirties (duomenys neskelbtini)) bei V. G., Z. G., E. G. ir F. G. (b.l. 75). 2012-04-19 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus pažymoje nurodoma, kad V. G., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Paskirta socialinė pašalpa už V. G., G. G., F. G., Z. G., E. G., V. G., N. G., J. G. ir A. G. (b.l. 7-14).

Pažymėtina, kad specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008, A. G. v. (duomenys neskelbtini)). Yra pagrindas teigti, kad nėra duomenų apie savininką ir todėl namas priklausė valstybei.Į butų fondą įeina gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose kolūkiams ir kitoms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams, profsąjungų ir kitokioms visuomeninėms organizacijoms (visuomeninis butų fondas) (LR Butų kodekso 5 str. l d. 2 p., galiojo iki 1998-06-30). Valstybinė nuosavybė gali būti perleista ne bet kokios sutarties, o tik privatizavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme nustatytos sutarties pagrindu. Teisė asmenims privatizuoti butą buvo numatyta Butų privatizavimo įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr, 3K-3-660/2004, D. A. v, (duomenys neskelbtini)). Pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose (LR Butų privatizavimo įstatymo 2 str. l d., galiojo iki 2000-12-31). Sistemiškai vertinant aukščiau išdėstytas įstatymo normas ir pateiktus įrodymus, galima daryti išvadą, kad ginčo namas,nors ir nebuvęs savivaldybės balanse,kuri vis tiek administravo jos balanse esantį gyvenamąjį namą(suteiktas unikalus numeris,gatvės numeris ir kt.), kuris buvo valstybės turtas, ir ji buvo ir yra atsakinga už jo pardavimą teisės aktų reikalavimus atitinkantiems asmenims. Įgyvendinant LR Butų privatizavimo įstatymą reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 (l)str.4p.). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus (LR CK 4.69 str. 3 d.). Minimas gyvenamasis namas kaip valstybės nuosavybė gali būti perleistas ne bet kokiu būdu, o tik valstybės ir (ar) savivaldybių turto disponavimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir būdais. Pažymėtina, kad pareiškėjai nepateikė duomenų apie namo privatizavimo procesą, todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjo motina nepradėjo,o pats pareiškėjas nebaigė privatizavimo proceso.

Bet kokiu atveju pareiškėjas nėra net sulaukęs įgijamosios senaties 10 metų termino,nes tik po motinos mirties jis įgijo teisę privatizuoti ir nusistatyti nuosavybę,ir tik po motinos mirties pareiškėjas vienas pats ėmė valdyti ginčo namą bei ūkinį pastatą(CK 4.68str.1d.,4.70str.1d.,4.71 str.).Pareiškėjo argumentas,kad „tiek jo motinos nekilnojamojo daikto valdymo laikas skaičiuojamas kartu ir daiktas valdytas įtraukiamai“ nėra grįstas galiojančia teise.

Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektu. Tai teisei neprieštaraujančiu būdu, tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK straipsnio l dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-29 civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008, O. L. v. (duomenys neskelbtini)).

Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nustato, kad statybų teisėtumas yra viena sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti, todėl statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka 4.69 straipsnio l dalies reikalavimų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad pareiškėjas teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti pareiškėjui prašomą faktą ir tenkinti pareiškėjo pareiškimą, todėl pareiškimas yra atmestinas.

Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 259, 263-270 str., 444 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo V. G. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.