Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovui ir

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, R. G., A. K., G. P., A. P., G. P. ir A. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos R. P. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime ir išsakytais pareiškėjos R. P. ir jos atstovės advokatės E. R. teismo posėdžio metu: pareiškėja R. P., gimusi (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoti asmenys R. G., A. K., G. P., A. P., G. P. ir A. P. yra (duomenys neskelbtini) susituokusių J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Pareiškėjos tėvas J. P. mirė (duomenys neskelbtini), o motina A. P. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai (duomenys neskelbtini), buvo įgiję gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, kur ir gyveno iki mirties. Iki kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja R. P., jos broliai ir seserys manė, kad po tėvo J. P. mirties motina A. P. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o pareiškėja ir jos broliai su seserimis tuo metu buvo nepilnamečiai ir patys savarankiškai negalėjo paveldėti tėvo palikimo. Mirus pareiškėjos motinai, pas notarą paaiškėjo, kad motina jai tenkančią gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalį testamentu paliko broliui A. P., o dėl pareiškėjos tėvui tenkančios gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalies paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. Teismas Kauno regioniniame valstybės archyve rado 1977 m. sudarytą J. P. palikimo paveldėjimo bylą, iš kurios matyti, kad vis tik po J. P. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė – A. P., – tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai buvo išduotas tik dėl sutuoktinio piniginio indėlio. Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, jog ji po tėvo J. P. mirties priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti – pareiškėja po tėvo mirties kartu su motina, broliais ir seserimis liko gyventi jų namuose, viso kuo naudojosi (gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, baldais, buities daiktais ir panašiai), taip pat ir tėvo asmeniniais daiktais (knygomis), padėjo motinai prižiūrėti namus, gyvulius, o kai suaugo – dar daugiau prisidėjo prie namų priežiūros ir tvarkos, mokėjo mokesčius už elektrą, t. y. su po tėvo mirties likusiu jo palikimu/ daiktais pareiškėja tvarkėsi kaip su savo. Tėvų namuose pareiškėja R. P. nepertraukiamai gyveno nuo pat gimimo iki 2003 m.

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys A. P., R. G., A. K., A. P. ir G. P. iš esmės patvirtino pareiškėjos R. P. ir jos atstovės advokatės E. R. nurodytas aplinkybes.

Paklaustas, ar sutinka su pareiškėjos R. P. pareiškimu, suinteresuotas asmuo A. P. delsė atsakyti ir išsakė nuoskaudą dėl pareiškėjos pareiškimo, kadangi motina A. P. namus po jos mirties paliko jam, o visi broliai ir seserys atsisakė motinos palikimo dalies jo naudai. Šiuo metu paveldėjimo teisės liudijimas jam dar neišduotas. Kiek jis domėjosi, viešuose registruose duomenų apie jo tėvą J. P., tėvo gyvenamąją vietą ir nekilnojamąjį turtą nėra – tėvas neturėjo jokio turto. Paklaustas, suinteresuotas asmuo A. P. atsakė, kad gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pasistatė abu tėvai, santuokoje. Kai mirė tėvas, jų šeima gyveno priestate, o į namą persikėlė 1977–1978 m.

Suinteresuotas asmuo G. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nepraneštos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nepateiktas. Be to, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos R. P. pareiškimą suinteresuotas asmuo G. P. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:

- pareiškėjos R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotų asmenų R. G., A. K., G. P., A. P., G. P. ir A. P. tėvai J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos biure (b. l. 22–24);

- pareiškėjos tėvas J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 7), o motina A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) (b. l. 6);

- viešuose registruose duomenų apie pareiškėjos tėvo J. P. gyvenamąją vietą ir nekilnojamąjį turtą nėra (b. l. 7–8; Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašai);

- pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjos motinos A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus statinius (lauko tualetą, šulinį; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo statybos pradžia ir pabaiga – 1975 m. Nekilnojamojo turto kadastro byla sudaryta tik 2014 m. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2014 m. spalio 30 d. apylinkės (seniūnijos) pažyma Nr. IG-235 (b. l. 9–11);

- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2014 m. spalio 30 d. pažymoje Nr. IG-235 nurodyta, kad pagal įrašą Ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotas gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 94,76 m², ūkio pastatas su malkine, kurio užstatymo plotas 60 m². A. P. šiuos pastatus pasistatė pati (b. l. 26);

- Kauno apskrities archyvo 2014 m. spalio 23 d. pažymoje Nr. (10.6.) V10-2619 nurodyta, kad Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės LDT Vykdomojo komiteto dokumentų fonde 1976–1985 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose įrašytas P. A., J. (vardas taip dokumente) ūkis. Knygų skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1977 m.), tvartas (1975 m.). Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos ir viršaičio dokumentų fonde, 1986–1990 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygose įrašytas P. A., J. (vardas taip dokumente) ūkis. Knygų skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1977 m.), tvartas (1975 m.) (b. l. 27);

- pagal Testamentų registro išrašą paveldėjimo byla po pareiškėjos R. P. tėvo J. P. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, testamentas nesudarytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų nėra. Pažymėtina, kad duomenys Testamentų registre kaupiami tik nuo 2001 m. (b. l. 16);

- Kauno regioninis valstybės archyvas pateikė teismu 1977 m. Kaišiadorių rajono valstybinėje notarinėje kontoroje sudarytos pareiškėjos R. P. tėvo J. P. palikimo paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (b. l. 55–61). Šioje palikimo paveldėjimo byloje yra ne tik J. P. mirties ir J. P. santuokos su A. P. liudijimai, bet ir A. P. 1977 m. kovo 15 d. pareiškimas notarui dėl 1977 m. sausio 22 d. mirusio sutuoktinio J. P. palikimo priėmimo. Pareiškime notarui nurodyta: po sutuoktinio mirties liko 974,64 Rub piniginis indėlis, esantis taupomojoje kasoje Nr. 7375, sąskaitos Nr. 11960; kitų įpėdinių nėra; prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Kaišiadorių rajono valstybinės notarinės kontoros notarė R. A. pareiškėjos R. P. motinai A. P. 1977 m. rugpjūčio 15 d. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į 1977 m. sausio 22 d. mirusio sutuoktinio J. P. turtą – piniginį indėlį – 974,64 Rub su procentais, – esantį taupomojoje kasoje Nr. 7375, sąskaitos Nr. 11960.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. P., gimusi (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, jog ji po tėvo J. P. mirties (duomenys neskelbtini). priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Pažymėtina, kad tėvo mirties dieną – (duomenys neskelbtini) – pareiškėjai buvo ketveri.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 2 straipsnį teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t. y. teisiniams santykiams gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių atsiradimo metu.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 ir 445 straipsnius teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

- prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

- pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;

- pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos CPK 444–445 straipsniai).

Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

Pareiškėjos R. P. tėvas J. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamu atveju palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) nuostatos, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį 2000 m. Lietuvos Respublikos CK V-osios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (2001 m. liepos 1 d.).

Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnį palikimui įgyti įpėdinis turėjo jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu mirusiojo palikimą, jei jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjos R. P. motina A. P. (duomenys neskelbtini) mirusio pareiškėjos tėvo – sutuoktinio – J. P. palikimą priėmė padavusi palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą ir sutuoktinio turtą paveldėjo pagal įstatymą. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK nuostatas paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą, pagal įstatymą paveldima, kada ir kiek tai nepakeista testamentu (567 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 573 straipsnį, paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja R. P. tėvo J. P. mirties dieną – 1977 m. sausio 22 d. – buvo nepilnametė, jai tebuvo ketveri. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 13 straipsnį už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius, o palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, – jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos R. P. motina A. P., paduodama palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie mirusio sutuoktinio – pareiškėjos tėvo – J. P. palikimo priėmimą, nutylėjo apie mirusiojo nepilnamečius vaikus ir nurodė, jog kitų įpėdinių nėra. Tai, kad pareiškėjos R. P. motina A. P. neįgyvendino tuo metu nepilnametės pareiškėjos R. P. teisių į mirusio tėvo J. P. paveldimą turtą, nepašalino pareiškėjos teisės paveldėti mirusio tėvo turto.

Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus pareiškėjos R. P. ir suinteresuotų asmenų A. P., R. G., A. K., A. P. ir G. P. paaiškinimus ir šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad po tėvo J. P. mirties tuo metu mažametė pareiškėja R. P. kartu su motina, broliais ir seserimis liko gyventi tėvų namuose, viso kuo naudojosi (gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, baldais, buities daiktais ir panašiai), taip pat ir tėvo asmeniniais daiktais (knygomis), padėjo motinai prižiūrėti namus, gyvulius, o kai suaugo – dar daugiau prisidėjo prie namų priežiūros ir tvarkos, mokėjo mokesčius už elektrą, t. y. su po tėvo mirties likusiu jo palikimu/ daiktais pareiškėja tvarkėsi kaip su savo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog pareiškėja R. P. po tėvo J. P. mirties priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo tėvo mirties. Ginčo dėl pareiškėjos teisės į tėvo palikimą nėra, taip pat nėra ginčo dėl pareiškėjos motinai A. P. išduoto paveldėjimo teisės į mirusio pareiškėjos tėvo J. P. piniginį indėlį liudijimo. Suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos R. P. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, pareiškėjos R. P. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo J. P. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimui įsiteisėjus, šio sprendimo kopiją ir Kauno regioninio valstybės archyvo pateiktą 1977 m. Kaišiadorių rajono valstybinėje notarinėje kontoroje sudarytos J. P. palikimo paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją pateikti Kaišiadorių rajono 3-o notaro biuro notarui A. B..

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.