- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-748-376-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ryšardas Skirtunas (pirm.), Laureta Ulbienė, Viktoras Dovidaitis
- Advokatai
- Igoris Manzurovas
Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-748-376-2011
Teisėjas Anatolij Jamnuševskij Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01306-2010-7
2011 m. birželio 22 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės ieškinys. Priteista iš V. I., R. B., P. B., A. L. solidariai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai 91182,73 Lt (devyniasdešimt vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt du Lt 73 ct) žalai atlyginti. Priteista iš V. I., R. B., P. B., A. L. po 11,70 Lt (vienuolika Lt 70 ct) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. I., R. B., A. L. ir P. B. Š. rajono apylinkės teismo 2008-05-27 nuosprendžiu buvo nuteisti pagal LR BK 272 str. 3 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) už tai, kad 2006 m. spalio 27 d., apie 19.50 val., iš anksto susitarę ir veikdami grupe, (duomenys neskelbtini) neteisėtai žvejojo: V. I. su R. B. guminėje valtyje neteisėtu žūklės įrankiu gaudė žuvį, o likę ant kranto A. L. su P. B. saugojo išlaipinimo vietą, vėliau padėjo ištraukti valtį su žuvimis į krantą. Taip jie įsigijo į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas keturias lašišas Salmo salar (tris subrendusias pateles ir vieną patinėlį) bei 7170 g gleivėtų lašišų ikrų, padarydami gyvūnijai didelę žalą.
Šalies argumentai
Prokurorė ieškinyje apylinkės teismui nurodė, kad atsakovai V. I., R. B., P. B. ir A. L. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008-05-27 nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais pagal LR BK 272 str. 3 d. ir nuteisti. Nuosprendyje konstatuota, kad atsakovai 2006-10-27 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) neteisėtai žvejojo ir tokiu būdu neteisėtai įgijo į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas 4 lašišas. Be to, V. I. savo namuose laikė 4 kg 20 g lašišų ikrų stiklainiuose. Nors jis dėl šių ikrų laikymo buvo išteisintas, tai nereiškia, jog nebuvo padaryta žala. Atsakovai neteisėtai žvejojo Žeimenos valstybiniame ichtiologiniame draustinyje, buvo pagavę 4 lašišas, taip pat V. I. namuose surasti ikrai vizualiai buvo panašios į lašišų ikrus. Tokiais savo neteisėtais veiksmais atsakovai padarė turtinę žalą, todėl prašo priteisti iš atsakovų solidariai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui 123 232,18 Lt žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas sprendimu patenkino prokurorės ieškinį iš dalies ir priteisė iš V. I., R. B., P. B., A. L. solidariai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai 91182,73 Lt (devyniasdešimt vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt du Lt 73 ct ) žalai atlyginti. Priteisė iš V. I., R. B., P. B., A. L. po 11,70 Lt (vienuolika Lt 70 ct) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovų atstovas adv. I. Manzurovas prašo priteistinos žalos dydį iš atsakovų sumažinti, peržiūrėti pirmos instancijos priteistinų pašto išlaidų paskirstymą tarp šalių ir priteisti iš ieškovo atsakovų naudai proporcingai nepatenkinto ieškinio daliai advokato pagalbai sumokėtas išlaidas. Skunde advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateiktas ieškinys neatitiko teismo procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, yra su trūkumais, pateiktas pažeidžiant rūšinį teismingumą. Skunde taip pat nurodoma, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad civilinis ieškinys turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, sutinkama su CPK 27 str. 1 d. 1 p., ieškiniai pirma instancija nagrinėjami apygardos teismuose, kai ieškinio suma viršija 100 000 Lt sumą, o buvo nagrinėjamas apylinkės teisme. Sutinkamai su CPK 329 str. 2 d. 6 p. tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Taip pat skunde nurodoma, kad neaišku kas šioje byloje yra Švenčionių rajono apylinkės vyriausioji prokurorė: ieškovas, atsakovas ar tretysis asmuo. Teismas nepatikslino prokurorės procesinės padėties ir todėl faktiškai neaišku kodėl byloje dalyvavo prokuroras, šioje byloje nebuvo ginamas viešas interesas, ieškovas pats turi pilną veiksnumą. Be to, ieškinyje nepateikta jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovai žvejojo būtent Žeimenos ichtiologiniame draustinyje, kas svarbu skaičiuojant žalą. Tai ieškovo pareiga, jis jos neįvykdė, todėl ši aplinkybė iki šiol lieka nenustatyta, todėl galimai atsiradusi žala yra paskaičiuota neteisingai. Taip pat neaišku kokia metodika vadovautasi skaičiuojant ieškinio sumą. Taip pat prie ieškinio nėra pateikta jokių įrodymų, kad vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius S. L. turi teisę ir atitinkamą išsimokslinimą atlikti žalos skaičiavimus, kuriuos pateikė teismui. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra užfiksuota, kad S. L. net nėra pagal išsilavinimą žuvų srities specialistas, todėl jo atlikti skaičiavimai kelia abejonių. Taip pat skunde pažymima, kad ieškinyje nenurodyta kuo vadovaujantis yra nustatytos žuvies ir ikrų kainos už kilogramą bei už vienetą. Be to, teismas vadovavosi ne tuo žalos paskaičiavimu.
Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai išsprendė teismo išlaidų klausimą. Sutinkamai su CPK 93 str., kai ieškinys patenkinamas iš dalies, tai atitinkamai ir teismo išlaidos (pašto), šalių turėtos išlaidos samdant advokatą yra paskirstomos ir priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Taigi atsakovams iš dalies turi būti kompensuotos advokatų išlaidos. Pašto išlaidos turi būti priteistos tiek iš atsakovų, tiek iš ieškovo. Be to, atsakovai prašė teismo sumažinti iš jų priteistinos žalos dydį ir nurodė, kad jų turtinė padėtis yra sunki, teismas į tai neatsižvelgė, todėl ir šioje dalyje sprendimas keistinas, priteistinos žalos dydis iš atsakovų mažintinas.
Taip pat skunde nurodoma, kad teikiant apeliacinį skundą atsakovai turi sumokėti 3 procentų dydžio žyminį mokestį. Šiai dienai visi atsakovai yra sunkios finansinės padėties ir nėra pajėgūs susimokėti visą priklausantį mokėti žyminį mokestį ir prašo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio leidžiant susimokėti 800 lt žyminio mokesčio dalį.
Atsiliepimas
LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Teismo posėdyje apeliantas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nagrinėdama šį apeliacinį skundą iš esmės teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šias aplinkybes.
2008-02-27 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, jog teismas nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės civilinį ieškinį perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Šiam apylinkės teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vyr. prokurorės ieškinys buvo perduotas nagrinėjimui Vilniaus apygardos teismui, tačiau 2009-04-02 Vilniaus apygardos teismo teisėjos R. B. nutartimi buvo atsisakyta priimti minėtą ieškinį, nes teisėjos manymu šį ieškinį privalėjo išnagrinėti nuosprendį byloje priėmęs Švenčionių raj. apylinkės teismas. Vykdant minėtą apygardos teismo nutartį Švenčionių raj. apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr., kuri laikantis CPK reikalavimų buvo išnagrinėta iš esmės, 2011-04-13 priimant skundžiamą sprendimą. Atsakovų atstovas apskundė 2011-04-13 sprendimą Vilniaus apygardos teismui, kur buvo užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-05-26 Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkės neskundžiama nutartimi buvo perduota to paties skyriaus teisėjai L.Gerasičkinienei, kuri 2011-05-31 savo nutartimi nutarė gautą civilinę bylą su apeliaciniu skundu perduoti nagrinėjimui baudžiamųjų bylų skyriui. Taigi baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėja gautą apeliacinį skundą siekdama išvengti tolimesnio civilinės bylos nagrinėjimo vilkinimo.
V. I., R. B., P. B., A. L. atstovo adv. I. Manzurovo apeliacinis skundas atmestinas.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-04-13 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad šioje byloje pažeistas rūšinis teismingumas, kadangi ieškinio suma viršija 100 000 lt, jį turėjo nagrinėti apygardos teismas. Kolegija pažymi, jog ieškinys baudžiamojoje byloje nagrinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso X skyriuje nustatytas taisykles. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o iškilus klausimams, kurių BPK normos nereglamentuoja, taikomos CPK normos, jei jos neprieštarauja BPK normoms – tai numato BPK 113 str. Taigi apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio teismingumui netaikoma taisyklė, numatyta CPK 27 str. 1 p., civilinį ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje, nagrinėja baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, šiuo atveju Švenčionių rajono apylinkės teismas, kuris užvedė atskirą civilinę bylą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai V. I., R. B., P. B. ir A. L. 2006-10-27 iš anksto susitarę ir veikdami grupėje, greta V. I. priklausančio namo, esančio Bajorėlių g. 93, Pabradės m., Žeimenos upėje V. I. kartu su R. B. guminėje valtyje neteisėtu žūklės įrankiu (panaudojant elektros srovės aparatą) gaudė bei ant kranto likusiems ir saugojusiems išlaipinimo vietą A. L. bei P. B., vėliau padedantiems ištraukti valtį su žuvimis, įsigijo į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus keturias lašišas Salmo salar (3 subrendusias pateles ir 1 patinėlį) bei 7 kg 170 g gleivėtų lašišų ikrų. Tuo jie padarė didelę žalą gyvūnijai. Būtent už nurodytą veiką atsakovai Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008-05-27 nuosprendžiu buvo nuteisti pagal LR BK 272 str. 3 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija). Taigi nuosprendžiu yra konstatuotos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškinyje nepateikta jokių duomenų, kad atsakovai žvejojo būtent Žeimenos ichteoliginiame draustinyje, o tai ieškovo pareiga, jis jos neįvykdė, todėl ši aplinkybė lieka nenustatyta, ir todėl galimai atsiradusi žala paskaičiuota neteisingai. Šie skundo teiginiai yra deklaratyvūs, niekuo neparemti. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad atsakovai žvejojo būtent Žeimenos ichtiologiniame draustinyje. Iš byloje esančių ištraukų iš LR Saugomų teritorijų valstybės kadastro, Žeimenos ichtiologinio draustinio žemėlapio matyti, kad Žeimenos ichtiologiniam draustiniui priklauso Žeimenos upė nuo Aukštaitijos nacionalinio parko ribos iki žiočių (65 km), draustinio riba praeina 50 m atstumu nuo kranto linijos. Todėl pagrįstas apylinkės teismo teiginys, jog neginčijimai yra nustatyta, kad atsakovai žvejojo būtent Žeimenos ichtiologiniame draustinyje.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad LR Aplinkos ministerijos 2006-11-07 rašte nurodoma, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento siųstuose paskaičiavimuose įsivėlė klaida, kad metodika, kuria reikia vadovautis skaičiuojant žalą, patvirtinta ne 2006-07-26 nutarimu Nr. 233, bet 1998-02-24 nutarimu Nr. 233, o kaip matyti iš teismui pateikto priedo žalos skaičiavimo niekur nėra užuominos apie LRV 2006-07-26 nutarimą Nr. 233, todėl teismui pateiktas ne tas žalos skaičiavimas, kuris buvo siųstas LR Aplinkos ministerijai. Todėl, pasak apelianto, iš viso neaišku, ar paskaičiavimai yra pagrįsti, ar suderinti ir patikrinti aukštesnės institucijos. Šiais samprotavimais ir pasisakymais skunde apeliantas bando suklaidinti teismą. Akivaizdu, kad apylinkės teismui buvo pateiktas tinkamas dokumentas ir teismas rėmėsi tinkamu dokumentu, tai yra LR Vyriausybės 1998-02-24 nutarimu Nr. 233 patvirtinta „Žalos ir nuostolių, padarytų sunaikinus ar sužalojus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų rūšių gyvūnus, augalus, grybus ir jų buveines, skaičiavimo metodiką“. Šio nutarimo 2 p. numatyta, jog Aplinkos ministerija šiuo nutarimu patvirtintus bazinius žalos ir nuostolių skaičiavimo tarifus indeksuoja kartą per metus, taikydama Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą vartojimo kainų indeksą, kuris nustatomas kiekvienų metų lapkričio mėnesio kainas palyginus su 1999 metų vasario mėnesio kainomis. Indeksuoti baziniai žalos ir nuostolių skaičiavimo tarifai įsigalioja nuo kiekvienų metų sausio 1 dienos. Kadangi atsakovai žalą padarė 2006-10-27, taikomi LR aplinkos ministerijos 2005-12-28 įsakymu Nr. D1-638 „Žalos ir nuostolių, padarytų sunaikinus ar sužalojus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų rūšių gyvūnus, augalus, grybus ir jų buveines, skaičiavimo indeksuoti tarifai 2006 metams“ patvirtinti tarifai. Ir, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas sprendime, būtent šiais norminiais aktais ir vadovavosi ieškovas skaičiuojant padarytą žalą. O tai, kad teismui nebuvo pateikti tam tikri dokumentai su technine klaida, o buvo pateikti be klaidos, nėra pagrindas keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad neaišku kokia prokurorės procesinė padėtis šioje byloje, nes nebuvo ginamas viešas interesas. Pažymėtina, kad LR CPK 37 str. 2 d. numatyta, kad Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio Kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. O kaip seka iš LR CPK 49 str. 1 d. įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Visiškai nesuprantama kodėl apeliantas teigia, kad nebuvo ginamas viešasis interesas. Viešojo intereso dalykas suprantamas kaip gėris, gerovė, vertybė, kurią išsaugoti bei palaikyti reikia didžiajai visuomenės daliai. Atsakovų veiksmais buvo taikomas vandens gyvūnų masinio naikinimo būdas, buvo sutrikdyti natūralūs biologiniai procesai, tuo padaryta didelė žala vandenų gyvūnijai. Akivaizdu, kad tai visuotinė gėrybė, ir prokurorė, pareikšdama ieškinį, gynė viešąjį interesą.
Taip pat skunde nurodoma, kad prokurorės pareikštas civilinis ieškinys neatitinka teismo procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų ir yra su trūkumais. Šis teiginys vėlgi yra deklaratyvaus pobūdžio, neargumentuota nuomonė, apeliantas nenurodo kokie konkrečiai yra ieškinio trūkumai ir kodėl jis neatitinka turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Apylinkės teismas, priėmė rezoliuciją priimti ieškinį, todėl konstatuotina, kad ieškinys atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad sutinkamai su CPK 93 str., kai ieškinys patenkinamas iš dalies, tai atitinkamai ir teismo išlaidos (pašto), šalių turėtos išlaidos samdant advokatą yra paskirstomos ir priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, taigi atsakovams iš dalies turi būti kompensuotos advokatų išlaidos, pašto išlaidos turi būti priteistos tiek iš atsakovų, tiek iš ieškovo. Kolegija pažymi, kad, šiuo atveju, bylą apeliacine tvarka nagrinėja pagal baudžiamojo proceso normas, pagal LR BPK X skyriaus taisykles, o iškilus klausimams, kurių BPK normos nereglamentuoja, taikomos CPK normos, jei jos neprieštarauja BPK normoms. Baudžiamojo proceso normos nenumato advokato išlaidų kompensavimo atsakovams (nuteistiesiems) baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį. Taip pat iš atsakovų nepriteistinas ir žyminis mokestis.
Skundu prašoma sumažinti priteistos žalos dydį, kadangi jų turtinė padėtis yra sunki. Tačiau prie skundo nėra pridėta jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Kredito sutartys ir nuteistojo A. L. sutuoktinės pareiškimas nerodo, kad visų atsakovų yra sunki turtinė padėtis. Priešingai, kredito sutartys rodo apie kliento mokumą. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, atsakovai žalą padarė nusikaltimu, tiesiogine tyčia, todėl padarytos turtinės žalos dydis nemažintinas.
Įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. I., R. B., P. B., A. L. atstovo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą atmesti.