Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-09-25 · Administracinė byla Nr. eI3-6853-283/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-25
Bylos Nr.
eI3-6853-283/2020
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00279-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
Atsakovas
A. L.
Pareiškėjas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-6853-283/2020Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00279-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 25 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui A. L. dėl negrąžintų paramos lėšų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) kreipėsi į administracinį teismą prašymu iš atsakovo A. L. (toliau – ir atsakovas, ir A. L.) priteisti 675,51 Eur susidariusią negrąžintų paramos lėšų skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 675,51 Eur sumos pradedant 2019 m. gruodžio 10 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovas 2017 m. gegužės 31 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką Nr. 17-1011732657-1) (toliau – ir 2017 m. Paraiška), kurioje buvo deklaruotas 10,63 ha žemės plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovėse); 6,19 ha žemės plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ remiamą veiklą „Šlapynių tvarkymas“.

Nacionalinė mokėjimo agentūra, kad A. L. pateikta 2017 metų Paraiška buvo įvertinta, vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (2017 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 3D-236 redakcija), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis (2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 3D-134 redakcija), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis (2016 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 3D-76 redakcija), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (toliau – ir AGRO taisyklės).

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas neteisingai deklaravo žemės ūkio naudmenų plotus.

Nacionalinės mokėjimo agentūra paaiškino, kad Taisyklių 87 punktas nustato, jog naudmenų laukų įbraižymai, kai jų ribos kerta kontroliniai žemės sklypai (toliau – KŽS), kurių GKODAS yra bl1b, bl2, bl3, bl6, bl9, yra negalimi tiesioginėms išmokoms gauti, Pagal Taisyklių 9 priedo 1.2.5 punktą, kontrolinis mišrusis žemės sklypas bl9 - tai sklypas, kurio didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė (pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.), KŽS remiamas plotas lygus 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal KPP priemones. Pareiškėja nurodė, kad atlikdama atsakovo 2017 m. Paraiškos vertinimą, vadovavosi Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) elektroniniu formatu pateiktais duomenimis. Paaiškino, kad ŽŪIKVC elektroninis formatas tai informacinių sistemų duomenų inkorporavimo būdas, pagal kurį, kontrolinių žemės sklypų duomenų rinkinio (toliau – ir KŽS_DR5LT) duomenys importuojami į Nacionalinės mokėjimo agentūros administravimo sistemą, kadangi ŽŪIKVC, vadovaudamasis Taisyklių 85.3, 85.6 punktais, patikslina ir nuo einamųjų metų paraiškų teikimo pradžios perduoda Nacionalinei mokėjimo agentūrai einamųjų metų aktualią KŽS_DR5LT.

Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad, vadovaudamasi atsakingos institucijos, t. y. ŽŪIKVC, pateiktais duomenimis nustatė, jog A. L. kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo dalį (0,81 ha) ploto, kuris patenka į bl9 kategoriją, kuriame tinkamas paramai tiesioginėmis išmokomis skirti plotas yra prilygintas 0, todėl, vadovaudamasi Taisyklių 82.11 punktu, apskaičiavo galutinę paramos išmokos sumą. Kadangi parama galėjo būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus, atsakovui sumažino mokėtiną paramą už nustatytus paramai netinkamus bl9 plotus ir apskaičiavo galutinę išmokos sumą. Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaujantis Taisyklių 95 punktu ir Įgyvendinimo taisyklių 41 punktu, įvertinusi 2017 m. Paraišką pakartotinai, nustatė, jog susidarė 775,84 Eur dydžio grąžintinų paramos lėšų suma, kurią atsakovas privalo grąžinti.

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2019 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1061(11.2.12E) „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo vadovaujantis, atsakovas privalo grąžinti susidariusią paramos išmokos skolą. Apie priimtą 2019 m. spalio 3 d. skolos sprendimą atsakovas buvo informuotas Nacionalinės mokėjimo agentūros 2019 m. spalio 10 d. raštu Nr. BR6-6369 „Dėl dalies skolos anuliavimo“ (toliau – 2019 m. spalio 10 d. raštas), kuris buvo išsiųstas elektroniniu paštu bei per pašto įstaigą, be to, 2019 m. spalio 10 d. raštas taip pat buvo patalpintas Nacionalinės mokėjimo agentūros Portale, kurio adresas: https://portal.nma.lt.

Pareiškėja, pažymėjo, kad atsakovas Sprendimo nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes. Nurodė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 137 (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 17.2 punktu, dalį grąžintinos paramos lėšų skolos (1 100,33 Eur) 2019 m. spalio 9–16 d. laikotarpiu išskaičiavo iš atsakovui skirtos paramos. Paaiškino, kad pareiškėja, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 ir 15.1 punktu, nuo 2019 m. gruodžio 10 d. pradėjo atsakovui skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos 675,51 Eur skolos sumos.

Atsakovas A. L. atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymas priteisti negrąžintas paramos lėšas ir palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. L. 2017 m. gegužės 31 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką Nr. 17-1011732657-1, kurioje buvo deklaruotas 10,63 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas; 10,63 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovėse); 6,19 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ remiamą veiklą „Šlapynių tvarkymas“.

Nacionalinė žemės tarnyboje gauta 2017 m. Paraiška buvo vertinama, vadovaujantis Taisyklėmis, Įgyvendinimo taisyklėmis ir AGRO taisyklėmis.

Remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros prašyme išdėstytais paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovui pagal 2017 m. Paraišką buvo nepagrįstai išmokėta 1 775,84 Eur dydžio tiesioginių išmokų suma. Tai nurodyta ir Nacionalinės mokėjimo agentūros 2019 m. spalio 3 d. sprendime Nr. SP1-1061 (11.2.12E).

Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasis Taisyklių 95 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 41 punktu, pakartotinai įvertinusi atsakovo 2017 m. Paraišką, remdamasi ŽŪIKVC pateiktais patikslintais duomenimis, nustatė, kad atsakovas kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo dalį (0,81 ha) ploto, pagal Taisyklių 87 punktą, priskiriamą bl9 kategorijai, kuriame tinkamas paramai tiesioginėmis išmokomis skirti plotas yra prilygintas 0, ir apskaičiavo galutinę 1 775,84 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2019 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1061(11.2.12E) „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriame konstatavo, kad, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.3 punktu, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsniu ir 58 straipsniu, 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsniu, A. L. privalo grąžinti 1 775,84 Eur paramos lėšų, kadangi jam buvo išmokėtos nepriklausančios gauti tiesioginės išmokos.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. L. apie pareigą grąžinti paramos lėšas buvo tinkamai informuotas: pareiškėja 2019 m. spalio 10 d. raštą Nr. BR6-6369 „Dėl dalies skolos anuliavimo“ bei 2019 m. spalio 3 d. Sprendimą išsiuntė elektroniniu paštu, t. y. 2017 m. Paraiškoje atsakovo pasirinktu informavimo būdu, ir per pašto įstaigą bei patalpino Nacionalinės mokėjimo agentūros Portale. Be to, 2019 m. spalio 10 d. raštu atsakovui buvo pranešta, jog grąžintinas lėšas jis privalo pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytą sąskaitą per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.3 punktas numato, jog vykdomoji institucija, nagrinėjamu atveju – Nacionalinė mokėjimo agentūra, priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Šių taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas yra 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktą, sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija, šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. A. L., teikdamas 2017 metų Paraišką, pasirašydamas patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, bei įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, suformavo išaiškinimą, kad vykdomosios institucijos priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Toks taikomų teisės normų aiškinimas reiškia, kad A. L., gavęs Nacionalinės mokėjimo agentūros 2019 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. SP1-1061(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. L. skundas dėl Sprendimo nuginčijimo administraciniame teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad Sprendimas dėl susidariusios skolos sugrąžinimo yra galiojantis ir, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktu, yra pagrindas iš A. L. išieškoti grąžintinas lėšas.

Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punktą, administruojančioji institucija grąžintinas lėšas gali susigrąžinti taikydama grąžintinų lėšų įskaitymą. Pareiškėjos prašyme nurodyti duomenys patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punktu, atsakovui taikė grąžintinų lėšų įskaitymą. Įvertinus pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, sprendžiama, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra 2019 m. spalio 9 – 16 d. laikotarpiu iš atsakovo išskaičiavo 1 100,33 Eur skolos sumą.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas priteisti iš atsakovo 675,51 Eur (1 775,84 Eur – 1 100,33 Eur = 675,51 Eur) negrąžintas paramos lėšas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė iš A. L. priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1 punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Bylos duomenimis, Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytu terminu A. L. 675,51 Eur dydžio išmokos negrąžino, todėl pareiškėjai atsirado pagrindas nuo 2019 m. gruodžio 10 d. pradėti skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuojama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimai priteisti iš atsakovo 675,51 Eur negrąžintos paramos ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš A. L. 675,51 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 51 euro centą) negrąžintų paramos lėšų ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. gruodžio 10 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią lėšos visiškai sugrąžinamos.

Priteistas paramos lėšas ir palūkanas A. L. privalo pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje Swedbank, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2019 m. spalio 10 d. raštą Nr. BR6-6369.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė