- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- AN2-331-380/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01131-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- D. T.
- Advokatai
- Eduardas Antonenkas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-10-02 nutarimu D. T. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 500 Eur bauda už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nesilaikydama Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 59 straipsnio ir 60 straipsnio reikalavimų ir juos pažeisdama, t. y. vienvaldiškai priimdama sprendimą, nesušaukusi visuotinio akcininkų susirinkimo, neužpildžiusi susirinkimo protokolo, išmokėjo dividendus. Šis nusižengimas iki skundžiamo nutarimo priėmimo nebuvo pašalintas (susirinkimo protokolas nebuvo užpildytas).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. T. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-10-02 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Apeliantė pažymi, kad bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo dėl tarpinių metinių dividendų išmokėjimo už 2017 m. nesušaukimas formaliai atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimą, tačiau apeliantė nesutinka su administracinės atsakomybės taikymu, nes realiai ir faktiškai nebuvo sukelta jokio pavojaus ir neatsirado jokių neigiamų padarinių nei valstybės interesams, nei pareiškėjo R. J., kaip akcininko, neturinčio daugiau nei 1/3 balsų, interesams. Esant formaliam ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimui, D. T. įsitikinimu, yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas taikyti jai ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo administracinės atsakomybės.
2.2. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. šio nusižengimo padariniai nėra akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimo sudėties būtinasis požymis. Visgi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad pareiškiant įtarimus, pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, tokių padarinių numatymas ir konstatavimas nėra būtinas, tačiau, sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis, kurį nustatant esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis, ir tai, kad padariniai kaip būtinasis požymis neįtvirtinami nusikalstamos veikos sudėtyje, nereiškia, kad veikos, aprašytos formaliosiomis sudėtimis, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Be kita ko, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors pažeidimui, kurio sudėtis formali, konstatuoti padarinių kilimas nebūtinas, tačiau padarinių nesukėlimas visų kitų bylos įrodymų kontekste taip pat yra reikšmingas išvadai dėl asmens kaltės buvimo ar nebuvimo padaryti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-942/2017). Cituojamoje byloje teismas nutarė, kad, sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, pagrįstai buvo atsižvelgta į veikos pavojingumą (ir padarinius), į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio akcininkui bei ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektui – akcininko teisėms, todėl administracinė nuobauda nebuvo paskirta. Vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika (cituojamoje byloje buvo nagrinėjama iš esmės analogiška situacija), akivaizdu, kad ir nagrinėjamu atveju D. T. formalus ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimas, t. y. visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas, nepadarė jokios realios žalos pareiškėjui ir (ar) valstybei, taigi padarytas pažeidimas nėra pavojingas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu.
2.3. Apeliantė nurodo, jog 2017 m. finansinius metus bendrovė užbaigė turėdama daugiau nei 2 000 000 Eur. Tokia situacija leido bendrovės akcininkams išmokėti tarpinius dividendus. Dividendai pareiškėjui R. J. buvo išmokėti pervedant dividendų sumas pinigine forma banko pavedimais ir įskaitant pareiškėjo negrąžintą bendrovei 9 611,61 Eur paskolą pagal 2017-03-24 paskolos sutartį Nr. 170324/1. Pažymi, kad pareiškėjas žodžiu buvo pareiškęs D. T., kad kategoriškai atsisako grąžinti iš bendrovės gautą paskolą, todėl bendrovė buvo priversta susigrąžinti skolą įskaitymo būdu. Skundžiamame nutarime teismas neatkreipė dėmesio į D. T. nurodomas aplinkybes, kad pareiškėjas 2017-07-05 ir 2017-10-10 pervestus dividendus pasiliko sau, t. y. išmokėtų dividendų negrąžino bendrovei, nepareiškė jokių pretenzijų dėl išmokėtų dividendų dydžio ir paties išmokėjimo fakto. Toks elgesys tik patvirtina, kad pareiškėjas sutiko su dividendų išmokėjimu ir jų dydžiu, o kartu ir pripažino, kad jį tenkina dividendų išmokėjimo tvarka. Be to, bendrovė, atstovaujama direktorės D. T., dividendų mokėjimus atliko įtraukdama juos į bendrovės buhalterinę apskaitą, mokėjimus atliko banko pavedimais, kurių paskirtyje aiškiai nurodyta, jog mokami dividendai už 2017 m. Apeliantė pabrėžia, kad už išmokėtus dividendus buvo tinkamai sumokėtas privalomasis gyventojų pajamų mokestis. Dėl šių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, jog pareiškėjo ar valstybės interesai nebuvo pažeisti, o visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas yra tik formalus pažeidimas, nes, net ir formaliai sušaukus visuotinį akcininkų susirinkimą, sprendimas dėl dividendų išmokėjimo, tvarkos ir dydžio būtų buvęs toks pat, nes D. T. valdo 73 procentus akcijų.
2.4. Skunde teigiama, jog pareiškėjas tik 2019 m. kovo mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei 20 kalendorinių mėnesių, nusprendė pradėti reikalauti iš bendrovės tinkamo 2017 m. dividendų išmokėjimo įforminimo dokumentų. Apeliantė pažymi, kad tarp akcininkų jau seniai yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, todėl tokie pareiškėjo veiksmai yra tik siekis inicijuoti administracinio nusižengimo bylą bendrovės vadovei, o ne ginti tariamai pažeistas mažojo akcininko teises. Apeliantė nurodo, kad tarp pareiškėjo ir D. T. (brolis ir sesuo) yra kilusi konfliktinė situacija, jis reiškia reikalavimus apeliantei dėl bendrovės turto atidalijimo, siekia pasitraukti iš bendrovės ir gauti atlygį iš D. T.. Prie skundo pridedamas tarp R. J. ir D. T. vykęs susirašinėjimas elektroniniu paštu, kuris, apeliantės nuomone, įrodo konfliktinės situacijos tarp jų buvimą, į kurį skundžiamame nutarime privalėjo atsižvelgti pirmosios instancijos teismas, tačiau to nepadarė.
2.5. Esant tokioms anksčiau nurodytoms aplinkybėms, D. T. prašo teismo atsisakyti vykdyti formalųjį teisingumą ir, atsižvelgiant į paties pareiškėjo veiksmus, atsisakyti taikyti bendrovės vadovei administracinę atsakomybę ANK 119 straipsnio 1 dalies pagrindu, panaikinant kaip nepagrįstą ir neteisėtą skundžiamą nutarimą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. T. apeliacinį skundą pareiškėjo R. J. atstovas advokatas Eduardas Antonenko su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-10-02 nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. T. nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo dėl tarpinių metinių dividendų išmokėjimo už 2017 m. nesušaukimas formaliai atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimą (akcentuoja, kad jos padarytas pažeidimas yra formalus), tačiau nesutinka su jai paskirta administracine nuobauda, nurodo, kad yra pagrindas taikyti jai ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo administracinės atsakomybės. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą ir pasisako dėl teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimo.
7. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde itin plačiai akcentuojamos aplinkybės, susijusios su R. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, statusu, jo turimų akcijų kiekiu, elgesiu vykdant bendrovės veiklą, elektroniniu susirašinėjimu su D. T., yra ne šios bylos (administracinių nusižengimų teisenos), o civilinio proceso nagrinėjimo dalykas, todėl šioje nutartyje dėl apeliantės skunde pateikiamų argumentų, jog pareiškėjas R. J. nuolatos siekia sukurti formalius pagrindus sunkinti bendrovės vadovės veiklą ir dėl to tarp įmonės vadovės D. T. ir akcininko R. J. yra kilusi konfliktinė situacija, apygardos teismas plačiau nepasisako.
8. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
9. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
10. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nėra. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. D. T. skunde akcentuojamos aplinkybės, jog jos padarytas formalus administracinis nusižengimas yra nepavojingas, jokių neigiamų padarinių valstybei ar pareiškėjui R. J. nesukėlė, taip pat itin plačiai dėstomos apeliantės ir pareiškėjo R. J. konfliktiškų santykių aplinkybės, kurios, apeliantės teigimu, nulėmė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šiuo atveju negali būti pripažintos kaip ypač jos atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama neperžengiant jos sankcijos ribų (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad D. T. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad padarytas pakartotinis administracinis nusižengimas, kai dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taip pat teismas atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimą traukiama antrą kartą (Klaipėdos apylinkės teismo 2019-03-08 nutarimu D. T. jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį), į jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nusižengimas nebuvo pašalintas skundžiamo nutarimo priėmimo metu, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais pagrįstai sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies (teismas padarė rašymo apsirikimą, turėjo būti – ANK 119 straipsnio 1 dalies) sankcijoje numatytą nuobaudą, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį nei sankcijoje nustatytas nuobaudos minimumas.
12. ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 480 Eur iki 3000 Eur. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nėra jokio pagrindo manyti, kad paskyrus D. T. nuobaudą (500 Eur), kuri yra itin artima sankcijoje numatytam minimumui (480 Eur), ji būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga (ypač įvertinus tai, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padarytas pakartotinai), todėl dar labiau mažinti paskirtą baudą ar taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ar juo labiau išvis jos neskirti pagrindo nėra. Nuobauda šiuo atveju paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
13. Apeliantės cituojamos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 2AT-31-942/2017 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių. Nors minėtoje byloje irgi buvo nagrinėjamas juridinių asmenų dalyvių teisių pažeidimas, tačiau joje pagal dabar jau nebegaliojančio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normas buvo analizuojami Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimai, o ne akcininkų susirinkimo nesušaukimo dėl pelno paskirstymo ir dividendų išmokėjimo avansu aplinkybės. Pažymėtina, jog Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Bylų, kuriose būtų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliantė nenurodė.
14. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-02 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliantės plačiai dėstomi argumentai dėl pareiškėjo R. J. veiksmų nagrinėjamu atveju jos atsakomybės dėl padaryto nusižengimo nešalina, juolab kad ir pati D. T. neginčija savo kaltės, tik teigia, kad jos padarytas nusižengimas yra formalus, nulemtas pareiškėjo veiksmų. D. T. nurodomi R. J. veiksmai (reikalavimų apeliantei dėl bendrovės turto atidalijimo reiškimas, siekimas pasitraukti iš bendrovės ir gauti atlygį ir pan.) negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos jos neteisėtiems veiksmams (dividendų išmokėjimui nesušaukus visuotinio akcininkų susirinkimo, akcininkų susirinkimo protokolo neužpildymui, kaip to reikalauja ABĮ normos), kurie buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.
15. 2019-11-18 Klaipėdos apygardos teisme gautas pareiškėjo R. J. atstovo advokato E. Antonenko prašymas iš D. T. priteisti 245 Eur pareiškėjo R. J. turėtų išlaidų advokato pagalbai rengiant atsiliepimą apmokėti (išlaidas patvirtinantys dokumentai pridedami). Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Apygardos teismas pažymi, kad pareiškėjas, pagal kurio pareiškimą pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, pagal ANK nuostatas nėra įpareigotas pateikti atsiliepimą, tai yra jo teisė, bet ne pareiga. Šios administracinio nusižengimo bylos procese pareiškėjui R. J. atstovavo tas pats advokatas E. Antonenko, visa bylos medžiaga jam buvo žinoma, bylos procesas apeliacinės instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-02 nutarimu iš D. T. priteista 280 Eur advokato atstovavimo išlaidų R. J.. Atsižvelgiant į visa tai, apygardos teismo vertinimu, yra pagrindas iš D. T. priteisti R. J. 100 Eur, t. y. dalį jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms surašant atsiliepimą į D. T. apeliacinį skundą apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Iš D. T. R. J. naudai priteisti 100 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų advokato paslaugoms surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti.
Nutartis neskundžiama.