- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-26
- Bylos Nr.
- 1A-787-495-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranyte-Zalieckiene (pirm.), Linas Žukauskas, Audrone Kartaniene
- Nuteistasis
- J. R.
Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-787/2008
1.1.8.1.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. rugsejo 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. R. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dešimties menesiu laisves atemimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. „b” p.p., 2 d. paskirta bausme subendrinta iš dalies sudedant su Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007-12-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmes dalimi ir paskirta galutine bausme – laisves atemimas vieneriems metams.
Tuo paciu nuosprendžiu D. K. Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu, kaltininkui ir nukentejusiajam susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. atleistas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, taciau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustate:
J. R. nuteistas už tai, kad jis ir D. K. panaudodami fizini smurta pagrobe svetima turta, o butent jie:
2008 m. vasario 8 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) gatveje, šalia parduotuves Nr. 26, budami apsvaige nuo alkoholio ir veikdami grupe, noredami pagrobti svetima turta, panaudojo prieš T. B. fizini smurta, t.y. J. R. sudave jam viena karta kumšciu i pakauši, nuo ko pastarasis nugriuvo, po ko J. R. su D. K. sudave nukentejusiajam rankomis ir kojomis ne daugiau 10 kartu i galva ir krutine, tuo padarydami poodines kraujosruvas dešines akies vokuose bei nosies nugareleje, t.y. nežymiai sužalojo, po ko pagrobe iš jo striukes kišenes 40 litu ir 169 litu vertes mobiliojo ryšio telefona ,,Nokia 1112“ su 3 litu vertes SIM kortele, tuo padarydami 212 litu turtine žala.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008-07-18 nuosprendi, jo nuoširdu prisipažinima ir gailejimasi del nusikalstamos veikos padarymo pripažinti jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, sušvelninti jam paskirta bausme ir (ar) atideti jos vykdyma. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis tik iš dalies prisipažino padares ši nusikaltima, ir nurodo, kad del padarytos veikos jis prisipažino ir prisipažista pilnai. Tai, kad jo parodymai kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisme nera identiški gali paaiškinti tik taip, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaip jis, taip ir kiti ivykio dalyviai buvo girti ir neviska tiksliai atsimena. Nukentejusiojo kišeniu, kaip parašyta kaltinamajame akte, nekrate, taciau kai nukentejusysis nukrito ant žemes, pasieme nuo žemes iš nukentejusiojo kišeniu iškritusius pinigus, apie 5 litus, ir mobiliojo ryšio telefona, kuri kartu su D. K. , nuvykes i Vilniu, pardave ir gautus pinigus kartu pragere. J. R. skunde pažymi, del padaryto nusikaltimo gailisi, atlygino nukentejusiajam visa žala, nukentejusiojo atsipraše ir su juo susitaike. Nukentejusysis jo atsiprašymus prieme, už padaryta skriauda atleido ir jokiu pretenziju jam neturi.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog faktiškai ne tik jo, bet ir kitu proceso dalyviu parodymai keitesi kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisme, kadangi visi ivykio dalyviai buvo labai girti ir ne viska tiksliai atsimine, taciau teismas, J. R. nuomone, nuosprendyje neobjektyviai nurode, kad tik jo parodymai keitesi, o kitu proceso dalyviu nesikeite. Apelianto nuomone, jo duotu parodymu netikslumas iš esmes yra visiškai neesminis. Be to, skunde teigiama, kad nukentejusysis negalejo tureti ivykio metu 40 litu pinigu, tai patvirtino ir kiti teisme apklausti liudytojai, kad visu išgertuviu metu buvo išgerta 5-6 buteliai vyno, o ne 2, kaip tvirtina nukentejes, ir tie visi vyno buteliai buvo pirkti už nukentejusiojo pinigus. Jis negalejo faktiškai tureti 40 litu pinigu, kaip tai nurodyta kaltinamajame akte, nors jis del to ir buvo prisipažines ikiteisminio tyrimo metu ir mane, kad tai yra neesminis dalykas. Duodamas teisme truputi kitokius parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis visiškai nemane, kad tai leis teismui jo parodymus vertinti kritiškai, kaip gynybos pozicija ar buda išvengti atsakomybes. Tokio tikslo jis neturejo, nes savo kalte pripažino pilnai ir savanoriškai atlygino padaryta nukentejusiajam žala, atsipraše nukentejusiojo. Apelianto nuomone, jo teisme duoti parodymai, ju nežymus neatitikimas ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, faktiškai jokios reikšmes inkriminuojamos veikos kvalifikavimui neturi ir neturejo.
Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad negali sutikti su teismo išvada, kad jo prisipažinimas nebuvo nuoširdus ir nuoseklus, kad jis keite parodymus apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o jos irodytos remiantis irodymu visuma. Kaltinamajame akte prokuroras nurodydamas jo pozicija del pateikto itarimo nurode, kad savo kalte del jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. l d., J. R. pripažino visiškai. Apeliantas teigia, jog ir teisme dave panašius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, pilnai nuoširdžiai prisipažino apie esmines bylos aplinkybes, todel nesupranta, kodel teismas jo nuoširdu prisipažinima ir gailejimasi del nusikalstamos veikos padarymo ivertino tik kaip dalini prisipažinima. Skunde nuteistasis išdeste savo nuomone ir apie tai, kad nuosprendyje nurodyti teiginiai bei išvados del D. K. visiško prisipažinimo ir tokio prisipažinimo vertinimo, realiai neatitinka faktinems bylos aplinkybems. Kaip galima realiai vertinti D. K. parodymus, kad jie yra nuoširdus ir teisingi, kai ikiteisminio tyrimo metu jis kaltu prisipažino tik iš dalies, tai net kaltinamajame akte nurode prokuroras, o nuosprendyje teismas nurodo, kad kaltinamasis prisipažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t.y. kad prisipažista del inkriminuojamos veikos iš dalies. Be to, jei kaltinamasis D. K. nutare nukentejusiji sumušti, o ne apiplešti ir jam teismo metu irodytas yra plešimas, o ne vagyste, kaip tokius parodymus teismas galejo vertinti kaip nuoširdu prisipažinima. Apelianto nuomone, D. K. reikejo prisipažinti del to, kad jis norejo nukentejusiji primušti ir atimti jo turta, o ne tik primušti, nes jie kaltinami plešimu, o ne kitais nusikaltimais, kuriu metu prieš nukentejusiji tik naudojamas smurtas.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas vertindamas irodymus ir analogiškas bylos aplinkybes dare skirtingas išvadas. Pvz.; nurodant nuosprendyje jo atsakomybe sunkinancias aplinkybes teismas nurodo, kad jo atsakomybe sunkina tai, kad nusikalto veikdamas grupeje ir budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos elgesiui. Nurodant nuosprendyje kaltinamojo D. K. atsakomybe sunkinancias aplinkybes teismas nurode, kad jis nusikalto veikdamas grupeje ir budamas apsvaiges nuo alkoholio, taciau jau nenurodo, kad tai turejo itakos elgesiui, nors pats D. K. teisme parode, kad ši nusikaltima padare nes buvo girtas. Atsižvelgiant i tai, kad nusikaltima kartu su D. K. padare budami girti, gere maždaug vienodai, nuteistojo isitikinimu, ir išvados del itakos elgesiui turetu buti šiuo atveju vienodos, o ne skirtingos.
Nuteistasis skunde teigia, jog nurodyti nuosprendyje teiginiai yra akivaizdžiai neteisingi, teismas vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis bei teisminio nagrinejimo metu surinktus irodymus akivaizdžiai taike dvigubus standartus del ko padare neobjektyvias išvadas del jo prisipažinimo bei nuoširdaus gailejimosi padarius ši nusikaltima, nepripažino tai jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir tai, apelianto nuomone, turejo esmine itaka skiriant jam galutine bausme. Be to, apelianto nuomone, teismas neatsižvelge i tai, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi del savo neteisetu veiksmu, padejo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstama veika (dave parodymus, vyko i parodymu patikrinima vietoje, nenuslepe jokiu esminiu bylos aplinkybiu), visiškai atlygino padaryta turtine žala nukentejusiajam, su juo susitaike, atsipraše nukentejusiojo, užsiregistravo darbo biržoje. J. R. mano, kad teismas galejo skirti jam švelnesne nei istatymo numatyta bausme ar bausmes vykdyma atideti.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis, nuteistojo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. liepos 18 d. nuosprendis teisetas ir pagristas. Teismas Lietuvos Respublikos BPK 273 str. tvarka ištyre šioje byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo J. R. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, ivertines atsakomybe lengvinancias ir (ar) atsakomybe sunkinancias aplinkybes, ju kieki, pobudi ir tarpusavio santyki, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesne ar griežtesne bausmes ruši, taip pat skiriamos bausmes dydi, skaiciuodamas nuo jos vidurkio.
Skirdamas bausme nuteistajam J. R. apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Atsižvelges i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni, jos padarymo aplinkybes, J. R. aktyvu vaidmeni nusikalstamos veikos padaryme ir kaltes forma – tiesiogine tycia, nusikalstamos veikos stadija, atsakomybe lengvinancia aplinkybe, atsakomybe sunkinancias aplinkybes bei ivertines kaltininko asmenybe, apylinkes teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 61 str. numatytomis bausmes skyrimo taisyklemis, pagristai už padaryta tycini nusikaltima nuosavybei (Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.), paskyre nuteistajam laisves atemimo bausme, kuri nera aiškiai per griežta.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustate, jog yra viena J. R. atsakomybe lengvinanti aplinkybe ir dvi jo atsakomybe sunkinancios aplinkybes. Nuteistojo atsakomybe lengvina tai, jog jis savo noru atlygino nusikalstama veika padaryta žala (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.), o jo atsakomybe sunkina tai, kad nusikalto veikdamas bendrininku grupeje ir budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). Baudžiamaja byla apeliacine tvarka nagrinejanti teiseju kolegija pripažista pagrista pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo dalinis prisipažinimas padarius jam inkriminuota nusikalstama veika nera jo atsakomybe lengvinanti aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.
Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybe, lengvinanti baudžiamaja atsakomybe – tai kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdus gailejimasis arba padejimas išaiškinti šia veika ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika pagal susiformavusia teismu praktika yra teismo vertinamas kaip atsakomybe lengvinant aplinkybe tada, kai kaltininkas savanoriškai, t.y. savo noru, o ne del surinktu byloje irodymu, pripažista esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinejimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinejimo ir teisingo sprendimo priemimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeicia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik del ikiteisminio tyrimo metu istatymo nustatyta tvarka surinktu irodymu, patvirtinanciu jo dalyvavima nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali buti laikomas jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šia atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažista teismas, todel lemiama reikšme turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Taciau teismas turi ivertinti, koki indeli kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinejant byla ineše i teisingo sprendimo byloje priemima.
Iš bylos medžiagos matyti, jog J. R. ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje kaltu del ivykdyto plešimo neprisipažino, prisipažino tik, kad kelis kartus sudave T. B. i veida, bet pinigu, telefono ir kitu daiktu nevoge (2008-02-12 itariamojo apklausos protokolas, b.t. 1, b.l. 52-53), akistatos su liudytoju A. N. metu nuteistasis jau parode, jog ne tik muše nukentejusiji, suduodamas smugius bei spardydamas kojomis, bet ir reikalavo iš T. B. atiduoti pinigus (b.t. 1, b.l. 54), papildomos apklausos metu J. R. be aukšciau paminetu aplinkybiu parode ir tai, jog po to, kai pareikalavo iš nukentejusiojo pinigu, pats iš jo striukes kišenes paeme pinigus, taciau mobiliojo ryšio telefono jis nemate ir nevoge (2008-02-12 itariamojo papildomos apklausos protokolas, b.t. 1, b.l. 55). Jau 2008-02-13 itariamojo parodymu patikrinimo vietoje metu J. R. parode, jog jis iš nukentejusiojo striukes kišenes paeme ne tik pinigus, bet ir mobiliojo ryšio telefona (b.t. 1, b.l. 57-58). 2002-02-22 vykusios apklausos metu J. R. pilnai pripažino savo kalte del ivykdyto plešimo, t.y. tai, jog sumuše nukentejusiji ir, iškraustes jo kišenes paeme pinigus bei mobiliojo ryšio telefona (b.t.1, b.l. 64-65). Apklaustas teisiamajame posedyje J. R. parode, jog kaltu prisipažista pilnai, taciau del pagrobtu daiktu jau nurode, jog jis pinigus bei mobiliojo ryšio telefona pasieme nuo žemes, kurie bemušant nukentejusiji iškrito, jis T. B. kišeniu nekrauste. Tokie esminiai nuteistojo parodymu prieštaravimai, parodymu nenuoseklumas, kolegijos vertinimu, negali buti traktuojami kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika bei nuoširdus gailejimasis, todel apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas apelianto visiško prisipažinimo del padarytos nusikalstamos veikos bei nuoširdaus gailejimosi nepagristai nepripažino jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, atmestini kaip nepagristi. Be to, kolegija sutinka su apylinkes teismo išvada bei nuosprendyje pateiktais motyvais, jog J. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti istatymu nustatyta tvarka ir teisetais budais, t.y. jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. itvirtintus irodymams keliamus reikalavimus.
Nagrinejamoje baudžiamojoje byloje, viena iš pirmosios instancijos teismo pripažintu kaltininku atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu yra ta, kad asmenys nusikalstama veika padare budami apsvaige nuo alkoholio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p. teismas šia aplinkybe pripažista kaltininko atsakomybe sunkinancia tik tuo atveju, kai ši aplinkybe turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, teismas nuosprendyje, pripažindamas kaltininko atsakomybe sunkinancia aplinkybe tai, jog asmuo nusikalstama veika padare budamas apsvaiges nuo alkoholio, neprivalo nurodyto to, jog tai itakojo nusikalstamos veikos padaryma, todel apelianto argumentai, kad teismas del alkoholio itakos kaltininku elgesiui turejo priimti vienodas išvadas, taip pat atmestini kaip nepagristi.
Byla nagrinejanti teiseju kolegija pažymi ir tai, kad skiriant bausme vertinama aplinkybiu visuma, t.y. be kaltininko atsakomybe lengvinanciu ir (ar) atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, bausmes skyrima itakoja ir kitos aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.), tame tarpe ir kaltininko asmenybe. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog J. R. praeityje du kartus teistas (b.t. 1, b.l. 66-67), ši nusikaltima padare praejus vos dviems menesiams po paskutinio nuosprendžio priemimo, t.y. bausmes vykdymo metu ir esant neišnykusiam bei nepanaikintam teistumui, kas sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. yra nusikaltimu recidyvas, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. nuostatomis itakoja laisves atemimo bausmes paskyrima. Be to, nuteistasis yra daugybe kartu baustas administracine tvarka (b.t. 1, b.l. 79-82), nors pagal bylos duomenis ir užsiregistravo Darbo biržoje, taciau neturinti darbo, sistemingai nesilaike jam paskirtos kardomosios priemones – ipareigojimo periodiškai registruotis policijos istaigoje. Visos šios aplinkybes rodo, jog nuteistasis nedaro pozityviu išvadu iš savo klaidu ir nenori paklusti istatymu reikalavimams, todel švelninti jam paskirta bausme nera jokio pagrindo, priešingu atveju, butu pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmes tikslai tokie kaip užtikrinti teisingumo principo igyvendinima.
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirta bausme ir (ar) atideti jos vykdyma. Teismas spresdamas klausima del bausmes vykdymo atidejimo pilnameciui asmeniui, pagal susiklosciusia teismu praktika, vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, bet ir bausmes paskirties bei bausmes skyrimo bendraisiais pagrindais (Lietuvos Respublikos BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo istatymo nuostatomis, itvirtinanciomis bausmiu skyrimo taisykles. Nors Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatos formaliai nedraudžia nuteistajam J. R. taikyti laisves atemimo bausmes vykdymo atidejimo, taciau teiseju kolegija, ivertinusi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojinguma, J. R. asmenybe, turimus teistumus ir kitas bylos aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju nera pagrindo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog atidejus nuteistajam J. R. paskirto laisves atemimo vykdyma bus igyvendinti bausmes tikslai, t. y. jis bus sulaikytas nuo nusikalstamu veiku darymo, pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis istatymu ir nebenusikals, bus užtikrintas teisingumo principo igyvendinimas.
Pažymetina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes ir paskirdamas galutine bausme, tinkamai taike baudžiamaji istatyma - Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. „b” p.p., 2 d. itvirtintu reikalavimu nepažeide, todel šioje dalyje keisti skundžiama nuosprendi taip pat nera pagrindo.
Atkreiptinas demesys, jog apeliacinio skundo argumentai susije su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybes asmeniu D. K. nenagrinetini, kadangi šio asmens atžvilgiu apeliaciniai skundai baudžiamojoje byloje nera paduoti.
Ivertinusi išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008-07-18 nuosprendžio pagristumo ir teisetumo, todel keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi, švelninti nuteistajam paskirta laisves atemimo bausme ir (ar) taikyti jo atžvilgiu bausmes vykdymo atidejima nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. R. apeliacini skunda atmesti.