Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-31 · Civilinė byla Nr. e2S-2466-945/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-31
Bylos Nr.
e2S-2466-945/2017
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01119-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Kreditorius
V. U.
Pareiškėjas
A. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2466-945/2017Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01119-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojos V. U. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotieji asmenys byloje – išieškotoja V. U. ir antstolė B. Č.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jis antstolei B. Č. pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau antstolė 2017 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti jo prašymą užbaigti vykdomąją bylą. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės patvarkymo. Kartu pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus iki skundo išnagrinėjimo.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuriuo prašė šią nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo veiksmų vykdymo procese, antstolei tenkinus skundą ar teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, kiltų sprendimo įvykdymo atgręžimo problema. Be to, nesustabdžius išlaikymo vaikui išieškojimo vykdymo procese, yra tikėtina, jog gali būti nepagrįstai išieškomos lėšos iš pareiškėjo. Pareiškėjas nurodė, kad teikė išlaikymą savo nepilnametei dukrai, todėl nėra susidaręs įsiskolinimas ir vykdymo veiksmai negali būti tęsiami.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas ginčijama 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikino ir priėmė naują nutartį – taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl 2017 m. liepos 10 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsiteisės teismo sprendimas tuo klausimu.Teismas nurodė, kad antstolė B. Č. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 14 d. sprendimą dėl vaiko išlaikymo. Vykdomojoje byloje antstolė 2017 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą užbaigti vykdomąją bylą, todėl pareiškėjas skundu reikalauja panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą pažymėti vykdomajame dokumente, jog jis sumokėjo išlaikymą vaikui. Pareiškėjas siekia apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, kuriuos galimai pažeidė išieškotoja V. U. savo neteisėtais veiksmais. Nutartyje konstatuota, kad antstolė neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog vaiko išlaikymo suma yra sumokėta ir tinkamai įvykdytas Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 14 d. sprendimas. Jeigu būtų tenkintas skundas, iš pareiškėjo piniginės lėšos būtų išieškotos neteisėtai, o neteisėtai išieškotų piniginių lėšų atgręžtinio išieškojimo procesiniai veiksmai taptų neišvengiami. Nestabdant išieškojimo vykdymo procese, išieškotos iš pareiškėjo piniginės lėšos bus paskirstytos, o skundą dėl vykdomosios bylos užbaigimo tenkinus, pareiškėjas patirs nuostolių, susijusių su papildomomis vykdymo išlaidomis, išieškotų ir paskirstytų lėšų susigrąžinimo išlaidomis ir kt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu išieškotoja prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, priėmęs pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jas pritaikęs, pažeidė rūšinį teismingumą. Ginčas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriam antstolė perdavė nagrinėti pareiškėjo skundą.Skolininkas antrą kartą antstolei teikia prašymą užbaigti vykdomąją bylą tuo pačiu pagrindu – neva dėl jo visiškai įvykdytos prievolės sumokėti išlaikymą nepilnametei dukrai, ir tokiu būdu piktnaudžiauja vykdymo procesu. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išsprendė klausimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo neteisėtumo, skolininkas nutarties neskundė ir elgdamasis nesąžiningai inicijuoja naują procesą tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.Nurodydamas, jog 2006 m. rugpjūčio 31 d. skolininko ir išieškotojos bendru susitarimu buvo sutarta dėl nepilnametės dukros išlaikymo formos pakeitimo, kurio pagrindu skolininkas sumokėjo visą išlaikymo sumą, pareiškėjas klaidina teismą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog išieškotojos ir skolininko 2012 m. kovo 8 d. rašytiniu susitarimu minėtas 2006 m. susitarimas pripažintas negaliojančiu ir susitarta dėl to, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra visiškai įvykdytas. Teismas nutarė, kad antstolė, nesivadovaudama vėliausiu šalių susitarimu, nepagristai nutraukė vykdomąją bylą. Pareiškėjo prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, tai yra tik spaudimo išieškotojai priemonė, grindžiama nenoru sumokėti išlaikymo įsiskolinimo likutį, kurį pats skolininkas pripažino. Sustabdžius vykdymo veiksmus žala atsiranda skolininko dukrai, nes ji negauna teismo priteisto išlaikymo. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo skundą atmesti, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodo, jog byla yra teisminga Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kadangi šio teismo veiklos teritorijoje yra antstolės buveinė. Aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui skundas persiųstas nepagrįstai, konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria byla perduota Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Ginčijama nutartimi pagrįstai konstatuota, jog preliminarus bylos medžiagos vertinimas pagrindžia pareiškėjui palankios bylos baigties galimybę. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja sprendimo vykdymo atgręžimo būtinybė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) baigtį nulėmė išieškotojos į bylą pateiktas suklastotas dokumentas, dėl ko pareiškėjas iniciavo ikiteisminį tyrimą. Teismo nutartis minėtoje byloje priimta tinkamai neįvertinus bylos faktinių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo.CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinųjų apsaugos priemonių rūšis – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Galimybė tokį suvaržymą taikyti nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų įtvirtinta CPK 512 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, jog šį prašymą kartu su skundu pareiškėjas turi pateikti teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio, kurios veiksmai skundžiami, kontoros buveinė.Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad antstolės B. Č. kontoros buveinė yra Kaišiadorių mieste, ir konstatavo, jog būtent Kaišiadorių rajono apylinkės teismas yra kompetentingas spręsti toje pačioje vykdomojoje byloje kilusį ginčą dėl antstolės veiksmų teisėtumo. Tokią pačią išvadą dėl skundo, kurio įvykdymo užtikrinimui nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismingumo padarė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nors ši nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka ir skundo nagrinėjimo metu nėra įsiteisėjusi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje spręsti, kad klausimas nepriskirtinas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo kompetencijai, nebuvo pagrindo. Priešinga išvada sukurtų teisinį neapibrėžtumą, paneigtų ekonomiškumo ir proceso operatyvumo principus. Kartu pabrėžtina, jog, net jeigu ateityje (įsiteisėjus teismų procesiniams sprendimas dėl ginčo teismingumo) paaiškėtų, jog skundas dėl antstolės veiksmų turėtų būti nagrinėjamas kitame teisme, tokia aplinkybė nelemtų ginčijamos nutarties neteisėtumo, kadangi teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimai nelaikytini absoliučiu teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik konstatavus trijų sąlygų visumą: pirma, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą; antra, suvaržymai yra tiesiogiai nukreipti į tokio reikalavimo įvykdymo užtikrinimą; trečia, reikalavimu ginami pareiškėjo interesai yra svarbesni (ar bent ne mažiau svarbūs) už priešingos šalies teises ir interesus, kurie suvaržomi laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, pareiškėjas ginčija antstolės atsisakymą užbaigti vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą). Kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, klausimą dėl bylos užbaigimo šiuo pagrindu Kaišiadorių rajono apylinkės teismas jau vertino civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimta 2017 m. gegužės 3 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Šia nutartimi pripažintas neteisėtu antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Pareiškėjui skundžiant antstolės atsisakymą tenkinti jo pakartotinį prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo tuo pačiu įstatyme nurodytu pagrindu, skundo priėmimo stadijoje turi būti išspręstas skundo tapatumo CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme klausimas, t. y. įvertinamas tiek reiškiamas reikalavimas (skundo dalykas), tiek ir aplinkybės, kuriomis reikalavimas grindžiamas (skundo faktinis pagrindas). Net ir esant požymių, kad naujai pareikštas skundas yra grindžiamas tomis pačiomis ar panašiomis aplinkybėmis, kurios jau įvertintos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, tokia aplinkybė nelaikytina pagrindu prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikto iki skundo gavimo teisme, nenagrinėti. Ši aplinkybė gali būti vertinama prašymą nagrinėjant ir pasisakant dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, jog pareiškėjas preliminariai pagrindė savo teismui teikiamą skundą. Pabrėžtina, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nepasisako dėl kilusio ginčo esmės. Iš kitos pusės, įstatyminė pareiga prieš taikant laikinąsias apsaugos priemones preliminariai įvertinti reikalavimo, kurio užtikrinimo prašoma, pagrįstumą, sąlygoja būtinybę šioje proceso stadijoje išanalizuoti pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo realumą pagal tuo metu turimus duomenis. Iš pareiškėjo pateikto skundo turinio nėra aišku, kokios aplinkybės pasikeitė po to, kai Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas. Kaip matyti iš pareiškėjo pozicijos nagrinėjamoje byloje, savarankišką procesą jis iniciavo nesutikdamas su įsiteisėjusioje teismo nutartyje kitoje civilinėje byloje konstatuotomis aplinkybėmis, keldamas nurodytoje byloje pateikto rašytinio įrodymo suklastojimo klausimą. CPK 18 straipsnyje, 182 straipsnio 2 punkte kuriamas teisinis reglamentavimas lemia, jog teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės gali būti paneigtos tik instancine tvarka panaikinus teismo sprendimą (CPK XVI – XVII skyriai) arba pasitelkus proceso išnagrinėtoje byloje atnaujinimo institutą (CPK XVIII skyrius). Priešinga situacija gali nulemti skirtingose bylose priimtų teismų procesinių sprendimų tarpusavio nesuderinamumą. Nurodytų aplinkybių visuma klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjui palanki bylos baigtis yra labiau tikėtina, kas paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl preliminaraus skundo reikalavimo pagrįstumo.Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas įrodė galimai jam palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo grėsmę. Vykdomojoje byloje iš pareiškėjo išieškoma skola. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nepakanka išvados, jog tolesni vykdymo veiksmai (papildomų lėšų iš pareiškėjo išieškojimas) gali nulemti būtinybę taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundas bus patenkintas ir bus konstatuota, jog teismo sprendimą pareiškėjas jau buvo įvykdęs (atsiras būtinybė grąžinti pareiškėjui nepagrįstai iš jo išieškotas sumas). Pareiškėjui tenka pareiga pateikti įrodymus, kurie leistų spręsti, jog toks sprendimo vykdymo atgręžimas būtų komplikuotas. Šios pareigos pareiškėjas nevykdė, nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atskirajame skunde dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties nenurodydamas jokių aplinkybių, patvirtinančių galimas sprendimo vykdymo atgręžimo kliūtis. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų tęsiamas piniginių lėšų iš pareiškėjo išieškojimas. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog išieškojimas gali būti nukreipiamas ne tik į pareiškėjo pinigines lėšas, bet ir į turtą, kurį realizavus vėliau susigrąžinti nebūtų galima ir sprendimo įvykdymo atgręžimas natūra taptų neįmanomu. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių argumentų (pvz., susijusių su išieškotojos turtine padėtimi, jos ankstesniu elgesiu vykdant teismų procesinius sprendimus ir pan.), kurie leistų spręsti, jog skundo patenkinimo atveju atsiradus poreikiui vykdyti sprendimo vykdymo atgręžimą išieškotoja dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių vengtų tai daryti.Šiuo aspektu reikšminga pripažintina ir aukščiau paminėta sąlyga dėl šalių interesų pusiausvyros principo užtikrinimo. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas sustabdė išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimą. Tarp nepilnamečio vaiko tėvų kilus ginčui dėl to, ar tėvas visa apimtimi įvykdė pareigą iki pilnametystės išlaikyti dukrą, pirmosios instancijos teismas finansinį pareiškėjo interesą nemokėti išlaikymo lėšų iškėlė virš vaiko intereso gauti išlaikymą. Jeigu paaiškėtų, jog pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas, laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų pažeisti vaiko interesai, kadangi susiklostytų situacija, jog teismo pritaikytais suvaržymais nepilnametę dukrą vengiančiam išlaikyti pareiškėjui suteikiama galimybė ir toliau vengti jo konstitucinės pareigos, įtvirtintos įsiteisėjusiame teismo sprendime. Iš kitos pusės, jeigu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių išieškojimas iš pareiškėjo būtų tęsiamas ir vėliau išnagrinėjus ginčą iš esmės būtų konstatuota, kad pareiškėjas pareigą išlaikyti dukrą buvo įvykdęs tinkamai, tebūtų laikinai pažeistas pareiškėjo finansinis interesas, kadangi pareiškėjas, kaip pats pripažino, galėtų reikalauti iš išieškotojos be teisėto pagrindo gautų lėšų grąžinimo. Nepilnametės interesams tokioje situacijoje turi būti teikiamas prioritetas. Apibendrinant nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog ginčijama nutartimi klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas išsprendė netinkamai, taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjo nurodytais motyvais nebuvo pagrindo. Pasisakydamas dėl procesinės bylos baigties apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog įstatyme nenumatyta galimybė apeliacine tvarka ginčyti pirmosios instancijos teismo CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu priimamą nutartį dėl civilinėje byloje priimtos nutarties pasinaikinimo. Dėl nurodytos priežasties ginčijama nutartis keistina, naikintina nutarties dalis, kuria klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakartotinai išnagrinėtas iš esmės ir laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos. Klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymo atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų turėtas išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų (CPK 93 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Marius Bartninkas