Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarimo A. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. Ž. už tai, kad jis 2009 m. gegužės 12 d., apie 16.35 val., Sapiegiškių kaime, Lazdijų rajone, neblaivus vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas 0,45 promilės girtumas, nepaisė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl to priešpriešinio eismo juostoje susidūrė su priešinga kryptimi atvažiuojančia transporto priemone. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 125 punkto reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

II.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Ž. eismo įvykio metu vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo laipsnio ir šios aplinkybės nepaneigia jo medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti rezultatai ir jo kraujo tyrimo išvados. Teismas, įvertinęs medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktą Nr. 7 ir Specialisto išvadą Nr. T-A 1340/09(02) dėl etilo alkoholio kiekio A. Ž. kraujyje, pažymėjo, kad kyla pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pati A. Ž. apžiūra atlikta nesilaikant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, kurios reikalavimų nesilaikymą išsamiai konstatavo teismo psichiatrijos ekspertė savo ekspertizės akte. Įvertinęs visus pažeidimus atliekant ir fiksuojant A. Ž. medicininę apžiūrą ir kraujo tyrimą teismas sprendė, kad negali remtis medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktu Nr. 7 ir Specialisto išvada Nr. T-A 1340/09(02) kaip įrodymais neabejotinai patvirtinančiais A. Ž. blaivumą vairavimo metu. Teismas, atsižvelgęs į ekspertizės akte nurodomas alkoholio koncentracijos sumažėjimo normas nepiktnaudžiaujančiam alkoholiu asmeniui (nuo 0,15 iki 0,2 promilių per valandą), pažymėjo, kad A. Ž. kraujyje, galimai paimtame 18 val. 15 min., dar galėjo būti alkoholio, juo labiau, kad jis pats patvirtino gėręs alaus per pietus. Tačiau, teismas sprendė, kad nežinant tikslaus A. Ž. atvykimo į ligoninę laiko, ekspertizės akto išvados taip pat negalima vertinti kaip objektyviai tikslaus įrodymo dėl alkoholio koncentracijos A. Ž. kraujyje, paimtame ligoninėje. Teismas, vertindamas policijos atlikto A. Ž. blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultatus, sprendė, kad nėra pagrindo abejoti alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19074 rodmenimis, nes 2009 m. sausio 15 d. jam buvo išduotas patikros sertifikatas Nr. 0451863, galiojęs iki 2009 m. liepos 14 d., t. y. ir administracinio teisės pažeidimo padarymo dieną, ir nustatyta, kad alkotesteris buvo panaudotas nepažeidžiant jo naudojimo instrukcijos, jo panaudojimo metu jis buvo tinkamas naudoti, todėl nėra pagrindo abejoti šia įrodinėjimo priemone gautais duomenimis. Be to, šie duomenys nėra paneigti nei teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, nei medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktu, kadangi medicinos įstaigoje tyrimai buvo atlikti praėjus tam tikram laiko tarpui po vairavimo ir jie atlikti pažeidžiant nustatytą metodiką, kas neleidžia jų rezultatų laikyti patikimais.

Teismas atmetė A. Ž. parodymus, kad alkotesterio rezultatams įtakos galėjo turėti po eismo įvykio jo išgerti vaistai, kurių sudėtyje yra alkoholio, kadangi tokius parodymus paneigia liudytojo N. P. ir policijos pareigūnų parodymai bei paties A. Ž. paaiškinimas, rašytas įvykio dieną. Be to, ir pats A. Ž. šią versiją pateikė tik antrą kartą nagrinėjant bylą teisme, po to kai buvo panaikintas pirmasis jam palankus teismo nutarimas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendė, kad tokie A. Ž. parodymai neatspindi tikrovės, o yra tik jam palankus aplinkybių traktavimas, nepagrįstas jokiais, tokį jo paaiškinimą patvirtinančiais duomenimis.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra, į tai, kad padarytas tyčinis, vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, į A. Ž. turtinę padėtį, jo neįgalumą ir dalinį darbingumą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

A. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Administracinę atsakomybę pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Apeliantas neginčija, jog padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, tačiau nesutinka, jog įvykio metu buvo neblaivus.

Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452. Šių Taisyklių 2 punkto penktoji pastraipa (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) numato, kad tikrinimas – policijos ar karo policijos pareigūnų, darbdavių ar darbdavių įgaliotų asmenų, karinių vienetų vadų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, karys, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijų darbuotojas, dirbantis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbantis su potencialiai pavojingais įrenginiais, yra neblaivus (girtas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto neblaivumas buvo tikrintas alkotesteriu Lion alcometer 500 Nr. 19074, A. Ž. iškvėptame ore, įvertinus paklaidą, buvo nustatyta 0,43 promilės alkoholio koncentracija. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra minėto alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 6), iš kurio matyti, jog patikros sertifikatas išduotas 2009 m. sausio 15 d. ir galioja iki 2009 m. liepos 14 d. Apelianto neblaivumas buvo tikrintas 2009 m. gegužės 12 d., taigi patikros sertifikatas galiojo. Todėl darytina išvada, jog apelianto neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2009 m. gegužės 12 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į VšĮ Lazdijų ligoninę. Byloje yra medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 7 (b. l. 32) bei Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto 2009 m. gegužės 19 d. išvada Nr. T-A 1340/09(02), kad A. Ž. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 31). Įvertinusi šiuos dokumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad A. Ž. apžiūra atlikta nesilaikant Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, patvirtintos 2006 m. birželio 20 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-505. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 7 ir specialisto 2009 m. gegužės 19 d. išvada Nr. T-A 1340/09(02). Tuo tarpu, kaip minėta aukščiau, A. Ž. neblaivumo patikrinimas atliktas policijos pareigūnų buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl, įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti šiuo matavimo prietaisu gautų duomenų patikimumu. Apelianto argumentas, kad jo kaltės dėl to, kad medicininė apžiūra atlikta nesilaikant metodikos, nėra, nešalina atsakomybės dėl padaryto pažeidimo bei nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, jog A. Ž. paaiškinimai, kad alkotesterio rezultatams įtakos galėjo turėti po eismo įvykio jo išgerti vaistai, kurių sudėtyje yra alkoholio, vertintini kaip gynybos būdas siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šie paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei pateiktiems paaiškinimams, be to šią versiją asmuo pateikė tik antrą kartą nagrinėjant bylą teisme.

Apeliantui už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda, ji teisėjų kolegijos nuomone, nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo nėra pagrindo, todėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.