- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-142-154/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01736-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė, Danutė Matiukienė (pran.), Laisvė Aleknavičienė
- Atsakovas
- D. V., V., V. V.
- Ieškovas
- AB bankas „Snoras“
Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Matiukienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2075-215/2010 pagal ieškovo AB bankas „Snoras“ ieškinį atsakovams D. V. ir V. V. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB bankas „Snoras“ kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ieškiniu, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų D. V. ir V. V. 13 881,76 Lt negrąžintą paskolą, 86,32 Lt palūkanas, 1866,24 Lt delspinigius, 4 Lt komisinį mokestį už pranešimų apie skolą siuntimą, 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį.
Ieškovas nurodė, kad 2007 m. balandžio 19 d. su atsakovais V. V. ir D. V. sudarė paskolos sutartį Nr. 035-32565-001, kurios pagrindu atsakovams, kaip solidariesiems skolininkams, buvo suteikta 25 000,00 litų paskola šeimos poreikiams tenkinti. Kreditas buvo suteiktas su 6,53 proc. metine palūkanų norma terminui iki 2012 m. balandžio 12 d. Už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas atsakovai įsipareigojo mokėti ieškovui po 0,065 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovai įsipareigojimus ieškovui vykdė netinkamai, paskolos negrąžino, todėl ieškovas 2009 m. gruodžio 22 d. vienašališkai nutraukė sutartį.
A. V. V. su ieškiniu sutiko, prašė visą skolą priteisti iš jo vieno.
A. D. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad gautą paskolą atsakovas V. V. panaudojo savo reikmėms, todėl prašė priteisti visą skolą iš atsakovo V. V..
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio11 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų V. V. ir D. V. ieškovui AB bankas „Snoras“: 1) 13881,76 Lt negrąžintą kreditą, mokant po 200 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2011 m. sausio 1d.; 2) 86,32 Lt palūkanas; 3) 1886,24 Lt delspinigius, mokant po 78,60 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2011 m. sausio 1 d; 4) 4,- Lt išlaidų už pranešimų siuntimą; 5) 475,00 Lt žyminį mokestį; 6) 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010-06-23 iki sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisė iš V. V. ir D. V. po 25,46 Lt pašto išlaidas valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad atsakovai paskolos sutartį pasirašė laisva ir suderinta su ieškovu valia. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti tinkamai vykdoma ( LR CK 6.189 str. 1 d., 4 d. ). Pripažino, kad 25 000,00 Lt paskola buvo gauta šeimos poreikių tenkinimui. Nurodė, kad prievolės, kurios atsiranda dėl disponavimo turtu abiejų sutuoktinių arba visos šeimos interesais, yra bendros sutuoktinių prievolės, pagal kurias jie atsako bendrai. Teismas konstatavo, kad atsakovė D. V. neįrodė, jog pinigai buvo paimti jai nežinant: atvirkščiai, paskola gauta esant jos rašytiniam sutikimui, pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams, nes santuoka nutraukta tik 2010-02-17. Buvęs sutuoktinis V. V. dalį paskolos naudojo sveikatos stiprinimui, todėl negalima teigti, kad paskola naudota ne šeimos poreikių tenkinimui, nes tikėtina, kad tuo metu tam neprieštaravo ir pati atsakovė. Kaip įrodymą, kad paskolą atsakovai turi grąžinti solidariai, teismas nurodė 2010 m. vasario 17 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo nutraukta tarp atsakovų santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir kurioje numatyta, kad kreditorinius įsipareigojimus dengs kartu abu atsakovai. Pritaikęs LR CPK 284 str. 1 dalį bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai yra blogesnėje turtinėje padėtyje, nei ieškovas, teismas išdėstė sprendimo vykdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė D. V. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: iš atsakovo V. V. priteisti ieškovui AB bankas „Snoras“ 13 881,76 Lt negrąžintą kreditą; 86,32 Lt palūkanas; 1 866,24 Lt delspinigius, 4 Lt išlaidas už pranešimų siuntimą; 475 Lt žyminį mokestį; 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010-06-23 iki sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo V. V. valstybei priteisti 50,93 Lt pašto išlaidas. Jeigu teismas nuspręstų, kad negrąžintą kreditą, palūkanas, delspinigius ir išlaidas už pranešimų siuntimus apeliantė privalo sumokėti kartu su atsakovu V. V., tai prašo sprendimo įvykdymą atidėti iki 2011m. gruodžio 31 d.
1. Nurodo, kad nors santuoka tarp atsakovų D. V. ir V. V. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta 2010 m. vasario 17 d., tačiau jau daugiau negu metus, t. y. nuo 2009 m. sausio mėn., atsakovai netvarkė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo, kaip tai numatyta LR CK 3.53 str. 2 d. Tokiu būdu, kai ieškovas AB bankas „Snoras“ 2009-12-22 vienašališkai nutraukė sutartį, santuoka jau buvo faktiškai iširusi beveik vienerius metus, todėl tik atsakovas V. V. pagal paskolos sutartį privalėjo grąžinti ieškovui kreditą.
2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą, kuriame nurodyta, jog gautas paskolas V. V. ir D. V. įsipareigoja „dengti abu“, nes tai nereiškia, kad privalo paskolas dengti solidariai.
3. Nurodo, kad nors atsakovo V. V. sudarytoje paskolos sutartyje Nr. 035-32565-001 su AB banku „Snoras“ D. V. yra pasirašiusi, kad susipažino ir sutinka su paskolos sutarties sąlygomis, bei patvirtino, kad paskola bus panaudota šeimos poreikiams tenkinti, tai nėra laidavimo sutartis, kuriai esant ieškovas solidariai reikalautų grąžinti paskolą.
Atsiliepimas
4. Nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad iš ieškovo AB bankas „Snoras“ paimta paskola buvo panaudota šeimos poreikiams, taip pat, kad paskola buvo panaudota gyvenamos patalpos tvarkymui. 2010-07-26 atsiliepime D. V. buvo nurodžiusi, kad atsakovas V. V. gautą 25 000,00 Lt paskolą panaudojo ne šeimos poreikiams, o tenkino savo asmeninius poreikius. Visais paskolos pinigais asmeniškai disponavo atsakovas V. V., todėl nuo D. V. valios nepriklausė paskolos panaudojimas, ji neturėjo galimybės užtikrinti, kad buvęs sutuoktinis paskolą naudotų šeimos poreikiams tenkinti.
5. Teismas be jokio pagrindo sprendime rėmėsi prielaida - „...nes tikėtina, kad tuo metu tam neprieštaravo ir pati atsakovė“. Šia prielaida teismas sprendime kaip įrodymu remtis negalėjo, nes tai nėra užfiksuota civilinėje byloje ir joje tokių duomenų nėra.
6. Nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad negrąžintą kreditą, palūkanas ir delspinigius privaloma mokėti nuo 2011-01-01, t. y. sprendimo vykdymą teismas atidėjo tik daugiau kaip vienam mėnesiui. Nors šiuo klausimu apeliantės D. V. prašymo nebuvo, tačiau LR CPK 284 str. 1 d. numatyta, kad teismas savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti. Mano, kad atsižvelgiant į D. V. turtinę padėtį, teismas turėtų sprendimo įvykdymą atidėti iki 2011-12-31.
Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias solidariąją sutuoktinių (dabar jau buvusių sutuoktinių) atsakomybę kreditoriui už bendras prievoles, taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos byloje.
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas kreditas buvo paimtas ir panaudotas šeimos interesais ir su tuo teisėjų kolegija sutinka, nes tai patvirtina byloje surinkti įrodymai. Šeimos interesai yra ne tik patalpų remontas, tačiau ir kiti poreikiai, tame tarpe šeimos narių gydymasis, reabilitacija, transporto priemonių priežiūra, pagaliau, ir švenčių bei poilsio organizavimas, jei šeima taip apsisprendžia naudoti jos turimas lėšas. Apeliantės D. V. argumentas, kad ieškovas AB bankas „Snoras“ kredito sutartį nutraukė jau po to, kai nuo 2009 m. sausio mėnesio ji nebegyveno su bendraatsakoviu V. V. ir nebevedė su juo bendro ūkio, nėra pagrindas atleisti atsakovę D. V. nuo pareigos vykdyti bendrą prievolę, kurią ji 2007-04-19 prisiėmė prieš kreditorių, kadangi nei atsakovų gyvenimas skyrium, nei santuokos nutraukimas pats savaime nepakeičia kredito sutartyje ir įstatyme numatytos atsakomybės rūšies ir apimties.
Kaip ginčijamame sprendime teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, paskola buvo suteikta „šeimos poreikiams tenkinti“ (sutarties 1p.); D. V. sutiko su 2007-04-19 sudarytos sutarties sąlygomis bei pasekmėmis, t.y., kad išieškojimas gali būti nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą ir šeimos turtą (5-9 b. l.); visa paskola buvo išmokėta 2007 m. balandžio 20 d., t.y. sutuoktiniams tebegyvenant kartu (10 b. l.). 2010 m. vasario 17 d. nutraukdami santuoką D. V. ir V. V. gera valia susitarė ir šį susitarimą teismas patvirtino sprendimu, kad gautas paskolas (tame tarpe ir iš AB banko „Snoras“), įsipareigoja „dengti abu“ (105-107 b. l.). Tam, kad paskolą galėtų dengtų tik vienas kuris nors iš sutuoktinių, turėjo būti kreditoriaus, t.y. AB banko „Snoras“, sutikimas. Net ir neesant susitarimo tarp sutuoktinių, kad gautas paskolas jie „įsipareigoja dengti abu“, teismas neturėjo teisės padalinti sutuoktinių vardu paimtą ir iš dalies dar negrąžintą vartojimo paskolą nesant banko sutikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti be trečiųjų asmenų – kreditorių, nes, solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę, kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar bus įvykdyta iš dalies. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju solidarioji sutuoktinių prievolė atsirado 2007-04-19 sutarties pagrindu. Sutuoktiniai, pasirašydami sutarties dokumentus, išreiškė bendrą norą, todėl laikytina, kad jie abu bendrai, kaip viena sutarties šalis (kredito gavėjai), sudarė kredito sutartį ir tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal iš nurodytos sutarties atsiradusią prievolę grąžinti kreditą, o kreditorius sutarties pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu bendraskoliai. Solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, konstatavo, kad sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine reiškia ne ką kita, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis. Šalys, sudarydamos sutartį, laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje prievolė pagal kredito sutartį yra atsiradusi ne iš laidavimo santykių, o dėl to, kad paskola buvo gauta šeimos poreikių tenkinimui. Jei tuomet buvę sutuoktiniai V. V. ir D. V. nesutarė, kokiems konkretiems šeimos poreikiams ši paskola bus naudojama, tai šiuos ginčus jie turėjo spręsti tarpusavio susitarimu arba teismine tvarka, tačiau dėl to negali būti atsakingas paskolą suteikęs kreditorius, šiuo atveju- ieškovas AB bankas „Snoras“.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, solidariai iš abiejų atsakovų priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nepažeidė imperatyvių teisės normų, nes įstatymas konkretaus išlaidų priteisimo būdo nereglamentuoja, o taip pat šiuo klausimu nėra vieningos teisminės praktikos. Teisės teorijoje laikomas pažangiu solidarios atsakomybės būdas, kadangi solidariosios atsakomybės taikymas geriau apsaugo nukentėjusiosios šalies interesus, nes ji gali pasirinkti, savo reikalavimus patenkinti iš vieno ar kelių asmenų; pralaimėjusių bylą šalių interesai taip pat tam tikru atžvilgiu geriau apsaugomi, nes tarpusavio atgręžtinių reikalavimų nustatymas remiantis kalte dėl bylinėjimosi išlaidų padeda labiau apsaugoti sąžiningų asmenų interesus, negu sistema, kai bylinėjimosi išlaidų našta pralaimėjusioms šalims mechaniškai padalijama po lygiai arba kai taikomi kiti nenuspėjami kriterijai („Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese“, R. S., „Justitia“, 2007 m., 340-347 psl.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas ne atidėdamas, o išdėstydamas kredito grąžinimą, nepažeidė apeliantės D. V. interesų, o kaip tik atsižvelgė į sunkią atsakovų finansinę padėtį, nes atidėjus skolos mokėjimą tam tikram laikui, vėliau ši skola gali būti išieškota visa iš karto, o šiuo atveju, teismas suteikė galimybę ją dengti (mokėti) palaipsniui, dalimis. Beje, skola ir kiti mokėjimai ieškovui AB bankas „Snoras“ yra priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, todėl ieškovas gali pasirinkti, iš kurio iš solidariųjų atsakovų vykdyti išieškojimą, t.y. nebūtinai AB bankas „Snoras“ turi nukreipti išieškojimą į atsakovės D. V., auginančios tris nepilnamečius vaikus, pajamas ar turtą.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės D. V. apeliacinis skundas atmestinas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.