Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant pareiškėjai D. Š., jos atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei, suinteresuoto asmens – asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovui advokatui Virginijui Gžimailai, suinteresuotojo asmens Akmenės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovui nedalyvaujant,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl J. Š. pripažinimo neveiksnia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akmenės rajono savivaldybės administracija prašymo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, su pareiškėjos reikalavimais sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.240 straipsnio 1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad, sprendžiant žmogaus veiksnumo apribojimo klausimą, yra pavojus pažeisti fundamentalias asmens teises, todėl tokio proceso inicijavimui turi egzistuoti svarūs argumentai, o jo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į tinkamą asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugą, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis – teisė į teisingą bylos nagrinėjimą). Kadangi asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių apribojimas, taip pat Konvencijos 8 straipsnyje (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir kituose Konvencijos straipsniuose įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais – psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų šios priemonės taikymą (žr., pvz., Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94, Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001), tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos skyriaus prašymą, bylos Nr. 3K-3-370/2008,2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-328/2007). Kita labai svarbi nuostata, kurią yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, – asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, taip pat yra dalyvaujantis byloje asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 464 straipsnio 1 dalis), todėl jis turi visas suinteresuoto asmens teises, o teismo, nagrinėjančio bylą dėl neveiksnumo nustatymo, pareiga – užtikrinti šių teisių teismo procese gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-328/2007).

2015-04-13 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr.86TPK-80/2015 nurodoma, kad J. Š. nuo vaikystės serga psichikos sutrikimu, jai diagnozuotas gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. J. Š. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Jos atžvilgiu pradėtina byla dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo (LR CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, LR CPK 505 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 14 p., 279 str. 1 d., 442 str. 1 d. 3 p., 462 str. 1d., 463 str. 1d. 2p., 465 str., 468 str. 1 d. 3 d., 509 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Pripažinti neveiksnia J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Inicijuoti bylos dėl globos J. Š. nustatymo ir globėjo paskyrimo iškėlimą.

Nustatyti, kad visa bylos medžiaga yra nevieša.

Sprendimas vykdomas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.