Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ignalinos šilumos tinklai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. O3E-397 „Dėl UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3E-397).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nors skundo dalyką ir pagrindą sudaro reikalavimas panaikinti Nutarimą Nr. O3E-397, tuo pačiu yra skundžiamas ir Komisijos 2018 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. O3E-87 „Dėl UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3E-87), nes priimant sprendimą administracinėje procedūroje turi būti įvertintas tiek konkretaus skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas, tiek administracinių aktų, kuriais remiantis skundžiamame akte nustatytos sunkinančios aplinkybės, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija administracinės procedūros metu iš esmės pakeitė kaltinimų Bendrovei esmę. Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus 2018 m. liepos 31 d. Energijos išteklių rinkos įstatyme įtvirtinto įpareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2017 metais ataskaitoje Nr. O13-12 (toliau – ir Ataskaita) ir 2018 m. rugsėjo 24 d. Bendrovei surašytame pažeidimų protokole Nr. K3-7 buvo akcentuojami, kad pareiškėjas pirko biokurą pagal tiesiogines (ne biržos) sutartis, tačiau Nutarime Nr. O3E-397 Komisija procedūrinių pažeidimų nenurodė ir vertino tik aplinkybes, susijusias su Lietuvos Respublikos energetikos išteklių rinkos įstatymo (toliau – ir EIRĮ) 191 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų pažeidimu. Tai, pareiškėjo nuomone, reiškia, kad Komisija pripažino, jog Bendrovė biokuro pirkimus vykdė laikydamasi teisės aktuose nustatytų imperatyviųjų reikalavimų, išskyrus nustatytų EIRĮ 191 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3. Pareiškėjo teigimu, EIRĮ 191 straipsnio 1 dalies 3 punktas nėra nei universalus, nei besąlyginis, nes EIRĮ 191 straipsnio 2 dalis nustato išimtis, leidžiančias įsigyti biokurą ne biržoje, o kitais teisės aktuose reglamentuotais pirkimo būdais, pvz., skelbiamų derybų būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintoje Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatytomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju tai ir darė Bendrovė, kuri biokurą pirko ne energijos išteklių biržoje, o pagal tiesioginius realiai ekonomiškai naudingus sandorius pagal Taisyklių reikalavimus. Komisijai pripažinus, kad Bendrovė laikėsi visų procedūrinių reikalavimų ir visus biokuro pirkimus vykdė laikydamasi Taisyklių reikalavimų, būtent Komisijai tenka pareiga įrodyti, kad pareiškėjas 2017 metais biokurą pirko ekonomiškai nenaudingai, tačiau Nutarime Nr. O3E-397 tai nebuvo padaryta. Komisija tik abstrakčiai nurodė tam tikras biržoje neva buvusias 2016 metų laikotarpių kainas, tačiau nenurodė šių biržoje neva buvusių kainų nustatymo šaltinio ir mechanizmo, nepateikė nei tiesioginių, nei netiesioginių duomenų iš pačios biržos, kitų priimtinų oficialių šaltinių.

4. Bendrovė taip pat pažymėjo, jog pati Komisija nėra patvirtinusi biokuro įsigijimo ekonominio naudingumo skaičiavimo taisyklių ir tvarkos. Todėl atsakovo veikla, nustatant biokuro ekonominį (ne)naudingumą, yra teisiškai nereglamentuota, o tai sudaro Komisijai nepagrįstą ir neteisėtą absoliučią diskreciją itin selektyviai spręsti, kuris šilumos energijos tiekėjas biokurą ne biržoje pirko ekonomiškai naudingai, kuris – ne. Teisinės valstybės principas draudžia centriniam viešojo administravimo subjektui skirti administracines nuobaudas ūkio subjektams, nesant viešai paskelbto, visiems vienodai aiškaus ir suprantamo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų aiškiai nustatoma, kada biokuro įsigijimas ne biržoje yra ekonomiškai naudingas.

5. Pasak pareiškėjo, Nutarime Nr. O3E-397 nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė biokurą ne biržoje 2017 metais pirko ekonomiškai naudingai (tai nurodyta ginčijamo nutarimo 2.11.3.1 punkte, dalyje dėl 2017 metų SM 1 rūšies medienos skiedros pirkimo ir 1.2.5 punkte, dalyje dėl 2017 metais nupirktų medienos granulių). Bendrovė pagal Taisyklių nuostatas biokurą 2017 metais įsigijo ekonomiškai naudingiausiu būdu (10,4 proc. mažesne kaina, negu užfiksuota biržoje). Bausti Bendrovę už tai, kad ji biokurą įsigijo ekonomiškai naudingiausiu būdu, sutaupė išlaidas biokurui įsigyti ir tuo pačiu pagerino savo finansinę padėtį, nėra teisinio pagrindo. Už 2016 metais sudarytus tariamai ekonomiškai nenaudingus sandorius Komisija Bendrovę jau nubaudė Nutarimu Nr. O3E-87, o dvigubas nubaudimas už tuos pačius 2016 metų sandorius yra negalimas.