Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-03-26 · Byla Nr. Iv-681-402/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-26
Bylos Nr.
Iv-681-402/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00110-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir UAB „Klingai“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
Advokatai
Tadas Dumbliauskas
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-681-402/2013
Teismo proceso Nr. 3-62-3-00110-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 74
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 26 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,

dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, atstovei Agnei Jarušauskaitei,

nedalyvaujant pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, trečiųjų suinteresuotų asmenų - Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir UAB „Klingai“ atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Klingai“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 5931,34 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas (b. l. 4-6). Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2011 m. sausio 18 d. 18 val. 50 min. tamsiu paros metu G. V., vairuodamas UAB „Klingai“ priklausančią transporto priemonę „Mercedes Benz ML 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje susidariusią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, dėl ko šio eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio priekinė pakaba. Automobilis buvo draustas kelių transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Šį įvykį AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu, todėl atlygino UAB „Klingai“ patirtą žalą 6843,86 Lt, susijusią su automobilio remontu ir CK 6.1015 str., 6.266 str. ir 6.271 str. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pareiškėjas mano, kad atsakovo – Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė tai, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalą. Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos, prašo skundą tenkinti ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės žalos atlyginimą bei 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Nuo reikalavimo dėl 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2d.) priteisimo atsisako ir šią bylos dalį prašo nutraukti (b. l. 49).

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 25-31) ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, duobės buvimą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Vien tai, kad policijos pareigūnai fiksavo duobės buvimo faktą, dar nereiškia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Be to, atstovė mano, jog dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės, ar neapvažiavo kliūties. Atstovės nuomone, vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno gatvėse gali būti duobių, kurių kiti vairuotojai išvengia. Nurodo, jog savivaldybė, kaip kelio savininkas turi teisinį pagrindą laikinai apriboti eismą, uždaryti kelią ar duobėtus kelius užtverti, tačiau, suprasdama vairuotojų poreikį susisiekti, įvertinant patogumą tai daryti ne visuomeniniu transportu, kol kas vis dar tikisi pačių vairuotojų atidumo. Teigia, jog paties vairuotojo, kuris nesielgia sąžiningai, veiksmai, o ne duobės buvimas, sąlygojo autoįvykį. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, byloje nėra. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 38 ir 40 punktus pareiškėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika išmokėjo apgadinto automobilio savininkui žalą ir nepagrįstai siekia šios žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo. Nurodė, jog neaišku, konkrečiai į kokių matmenų, į kokio gylio duobę buvo įvažiuota. Nei viename iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji sukėlė tokio pobūdžio automobilio sugadinimą. Vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Yra neaiški pati įvykio vieta – nutarime nurodyta Josvainių/Kėdainių g. sankryža, o įvykio schemoje – R. Kalantos g. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime (2013-03-04) nurodė, jog palieka spręsti teismo nuožiūrai.

Pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (ABTĮ 75 str. 1d.). Pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylai ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti pareiškėjui 5931,34 Lt turtinę žalą.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos.

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–3550/2011).

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX–1113 redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1–3 punktus, kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X–1722 redakcija) 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X–1337 redakcija) 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsniu, kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12.1 punkte reglamentuota, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Vadovaujantis minėtų įstatymų ir Aprašo nuostatomis, Kauno miesto savivaldybė bylai reikšmingu metu turėjo pareigą užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2011 m. sausio 18 d. 18 val. 50 min. Gražvydas Vilčinskas, vairuodamas UAB „Klingai“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz ML 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kalantos gatvėje Kauno mieste, įvažiavo į jokiu kelio ženklu nepažymėtą važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę (1.50X1.00m.). Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Mercedes Benz ML 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šie duomenys užfiksuoti 2011-01-18 Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 42).

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog yra neaiški pati įvykio vieta – nutarime nurodyta Josvainių/Kėdainių g. sankryža, o įvykio schemoje – R. Kalantos g. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog įvykio schemoje eismo įvykio vieta yra nurodyta R. Kalantos g. (b. l. 42), prašyme išmokėti draudimo išmoką G. V. taip pat nurodė eismo įvykio vietą - R. Kalantos g. (b. l. 52). Eismo įvykio schema Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyresniojo patrulio A. Šablausko braižyta įvykio vietoje, tą pačią dieną - 2011-01-18, todėl nėra pagrindo netikėti šia eismo įvykio schema ir joje užfiksuotomis su įvykiu susijusiomis aplinkybėmis. Teismas laiko, jog Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos 2011-01-18 nutarime nurodyta eismo įvykio vieta Josvainių/Kėdainių g. sankryža yra rašymo apsirikimo klaida. Byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilis būtų buvęs sugadintas anksčiau ir kitoje vietoje, įvykio aplinkybes patvirtina policijos užfiksuoti duomenys, todėl teismas daro išvadą, jog administracinėje byloje yra įrodyta, kad automobilis „Mercedes Benz ML 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas 2011 m. sausio 18 d. 18 val. 50 min., jo vairuotojui įvažiavus į duobę važiuojant R. Kalantos g. Taigi pagal byloje esamas aplinkybes ir įrodymus yra paneigti atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo tarp automobilio sugadinimų ir įvykio.

Iš eismo įvykio vietos schemos (b. l. 42), Transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 7), SilberAuto PVM sąskaitos-faktūros (b. l. 9), Nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 8), matyti, kad buvo sugadinta priekinė pakaba. Automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 50), kuri, turėdama teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla apskaičiavo trečiojo suinteresuoto asmens patirtus nuostolius ir kompensavo juos, išmokėdama automobilio savininkui draudimo išmoką – 6443,86 Lt (b.l. 13).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

Byloje nėra objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimu nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi vairuotojo G. V. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties nenustatyta. Nutarime taip pat konstatuota, jog automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta (b. l. 8). Byloje taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė Kalantos gatvėje, kurioje buvo apgadintas automobilis, buvo paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra. Policijos pareigūnas A. Šablauskas, nuvykęs į įvykio vietą, eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, jos išmatavimus, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus (b. l. 42). Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą. Proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Eismo įvykis kilo tamsiu paros metu, taigi galimybė pastebėti kliūtį (duobę) kelyje buvo ypatingai apsunkinta. Taigi, pagal byloje esamas aplinkybes ir įrodymus yra paneigti atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo tarp automobilio sugadinimų ir įvykio.

Žalos dydis taip pat įrodytas. Įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, teismui taip pat nepateikta.

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos neveikimo, t. y. nevykdymo teisės aktuose aiškiai apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, taip užtikrinant saugų eismą. Nors atsakovas nurodo, jog Kauno miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė jai įstatymais numatytą pareigą ir negali atsakyti už padarytą žalą, tačiau darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybė, minėtų įstatymų pagrindu būdama atsakinga už gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo užtikrinimą, privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi, t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams, turtui nekeltų grėsmės. Taigi teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovė tinkamai neatliko, taip beje pažeisdama ir CK 6.246 str. 1 d. numatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovės argumentai, nurodant, jog riziką už automobilių sugadinimus turi prisiimti tik patys vairuotojai, sudarytų dar didesnes prielaidas Kauno miesto savivaldybei bei jos pareigūnams ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiūros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant ją patiems eismo dalyviams.

Taigi, byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neužtikrino Kalantos gatvės tinkamos priežiūros, jos remonto ir saugaus eismo, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Klingai“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, pareiškėjui – draudimo kompanijai AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo priteistinas turtinės žalos atlyginimas.

CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.

Byloje esantys minėti įrodymai patvirtina, jog bendras žalos dydis - 5931,34 Lt suma (minusuotas 512,52 Lt nusidėvėjimas ir 400 Lt besąlyginė išmoka), išmokėta draudimo išmoka draudėjui, kurią sudaro išlaidos, sumokėtos už automobilio remontą (b. l. 12-13). Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis (b. l. 7, 9).

Pareiškėjas skundo dalį dėl 6 procentų dydžio metines palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisimo atsiima ir šią bylos dalį prašo nutraukti (b. l. 49). Pareiškėjas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str., turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pareiškėjas, išreikšdamas savo valią, šia įstatymo jam suteikta teise pasinaudojo ir ją realizavo, todėl atsisakymas nuo šios skundo dalies priimtinas, ši administracinės bylos dalis nutrauktina.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Iš byloje esančio 2012 m. vasario 7 d. išrašo iš teisinių paslaugų sutarties Nr. 2012/01/16 (b. l. 16) matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją byloje atstovavo advokato padėjėjas Tadas Dumbliauskas. Pareiškėjas teismui yra pateikęs sąskaitą už teisinę pagalbą (b. l. 17-21), kuri patvirtina išlaidas už skundo parengimą ir atstovavimą, tačiau jos pagrindu tik pagal nurodytą kliento vidinį bylos numerį, skolos, honoraro dydį ar paslaugos tipą tiksliai identifikuoti realiai turėtas pareiškėjo išlaidas, nėra galimybės. Prašymas raštu su tiksliu išlaidų apskaičiavimu ir aiškiu pagrindimu ABTĮ 45 str. nustatyta tvarka nepateiktas, todėl dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo reikalavimas dėl išlaidų už teisines paslaugas priteisimo, priimant sprendimą šioje administracinėje byloje, nesvarstytinas. Pažymėtina, kad tai netrukdo pareiškėjui ABTĮ nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis dėl tokių išlaidų priteisimo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ( ABTĮ 45 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Priteisti AB „Lietuvos draudimas“ iš Kauno miesto savivaldybės 5931,34 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Administracinės bylos dalį dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisimo nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Natalja Zelionkienė