Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienėteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) J. A. skundą dėl bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau –BAB) „Raseinių melioracija“ 2013-06-03 kreditorių susirinkime priimtų nutarimųir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-02-12 Šiaulių apygardos teisme gautas kreditoriaus J. A. skundas dėl BAB „Raseinių melioracija“ 2013-06-03 kreditorių susirinkimo nutarimų Nr.3, Nr. 4, Nr.8 pripažinimo negaliojančias abinitio.Kreditorius nurodė, kad šie kreditorių susirinkime priimti nutarimai yra neteisėti, nes šiurkščiai pažeidžia kreditorių teises, prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nustatytam teisiniam reguliavimui ir siekiamam tikslui bei pažeidžiantys viešąjį interesą, todėl yra naikintini žemiau nurodytų argumentų pagrindu.

2013-06-03 vyko pirmasis BAB „Raseinių melioracija" kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkės klausimais Nr. 3, 4 ir 8 atitinkamai buvo sprendžiami šie klausimai: administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimas, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ir informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą tvarkos tvirtinimas.Kreditoriaus teigimu, administratoriaus pateikta ataskaita už laikotarpį nuo 2013-02-07 iki 2013-05-24 yra neišsami, kadangi neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų, keliamų ataskaitai, ir klaidinanti bei neteisėtai ir nepagrįstai patvirtinta. Administratoriaus ataskaitoje nepateikta svarbi ir esminė informacija, kuri numatyta ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 24 punkte. Administratoriaus ataskaita kai kur yra prieštaringa. Kreditorius mano, kad administratorius turi pagrįsti visas patirtas išlaidas, kad jos būtų patvirtintosuž laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Administratorius neteikė jo išlaidas patvirtinančių dokumentų, nors kreditorius to prašė, pateikdamas 2014-01-23 ir 2014-02-05 raštus. Kreditorius mano, jog kreditorių susirinkimas, netikrindamas administratoriaus išlaidų pagrįstumo, neteisėtai ir nepagrįstai jas patvirtino. Kreditorius nesutinka su administratoriaus pasiūlyta ir kreditorių susirinkimo patvirtinta bendra administravimo išlaidų sąmata. Nurodė, kad administratorius ataskaitoje nurodė, kad yra sudaręs 3 naujas darbo sutartis su trimis apsaugos darbuotojais. Kreditorius pažymi, kad apsaugos darbuotojai reikalingi tik iki turto realizavimo dienos. Turto realizavimas jau vyksta, tačiau sąmatos eilutėje suma tvirtinama ne iki turto realizavimo, o iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Administratorius neanalizavo alternatyvų, pvz. įrengti stebėjimo kameras ir jas pajungti į apsaugos pultą. Tvirtinant mėnesinį išlaidų dydį buhalterinei apskaitai tvarkyti, neatsižvelgta į ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. BAB „Raseinių melioracija“ gamybinės veiklos nevykdo, nekilnojamąjį turtą parduoda incorpore, todėl, kreditoriaus manymu, 1500 Lt plius PVM suma buhalterinės apskaitos tvarkymui yra akivaizdžiai per didelė.Kreditorius taip pat nesutinka su 8500 Lt dydžio mėnesiniu atlyginimu administratoriui. Kreditorius nesutinka su kreditorių nutarimu Nr. 8, nurodo, kad jokie teisės aktai nesuteikia teisės priimti nutarimą, apribojantį įstatymo įtvirtintas kreditorių teises. Mano, jog tvarkos 7 punkte nustatytas 10 dienų terminas protokolui pateikti akivaizdžiai yra per ilgas, nes įstatymo yra nustatytas 14 dienų terminas skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus. Kreditorius pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog apie 2013-06-03 vykusio kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus jam dėl objektyvių priežasčių tapo žinoma tik 2014-01-27, kreditoriaus nuomone jis pateikia skundą nepraleisdamas 14 dienų termino, tačiau jei teismas manys, kad šis terminas yra praleistas, prašo teismo išvardintas priežastis pripažinti svarbiomis ir vadovaujantis LR CPK 78 straipsnio 1 dalimi atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atsiliepimu į skundą bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimas“ prašo visiškaiatmestipareiškėjoskundąkaipnepagrįstą; priteistiišpareiškėjoatsakovuibylinėjimosiišlaidas. Nurodo, kadtiek pareiškėjas, tiek ir visi kiti įmonės kreditoriai puikiai suvokia ir žino, kad buvę AB „Raseinių melioracija“ vadovai iki šios dienos nėra pateikę administratoriui įmonės finansinių bei veiklos dokumentų, nėra perdavę įmonės turto, todėl objektyviai buvo apsunkinta administratorius galimybė žinoti ir turėti visą reikšmingą ir reikalingą informaciją apie įmonę. Dėl šių objektyvių priežasčių administratorius į ataskaitą įtraukė tik tuos duomenis ir tą informaciją, kuriuos jam pavyko surinkti ir nustatyti iki pirmojo AB „Raseinių melioracija“ kreditorių susirinkimo.Administratorius teigia, kad pareiškėjas neįrodinėjo savo teisių (interesų) pažeidimo šiais kreditorių susirinkime priimtais nutarimais, neįvardijo, kaip ataskaitos dalies neatitikimas LR ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkto formaliems reikalavimams, kurie objektyviai negalėjo būti žinomi, todėl ir pateikti, pažeidė jo kaip kreditoriaus materialiąsias teises, ir kaip ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai prieštarauja imperatyviems ĮBĮ, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams. Administratorius nurodė, kad šaukiant pirmąjį kreditorių surinkimą, visiems kreditoriams buvo išsiųstas registruotu laišku pranešimas apie šį bankrutuojančios įmonės AB „Raseinių melioracija“ kreditorių susirinkimą. Pranešime buvo nurodyta, kad su susirinkimo nutarimų projektais, administratoriaus veiklos ataskaita ir kitais dokumentais kreditoriai gali susipažinti nuo 2013 m. gegužės 27 d., darbo dienomis nuo 10.00 iki 16.00 val., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, kaip ir bet kuris kitas įmonės kreditorius, turi teisę bet kuriuo metu, suderinęs su administratoriumi, atvykti ir susipažinti su šiais dokumentais. Vien tik fizinis minėto pobūdžio dokumentų (sąskaitų, sutarčių, kasos kvitų, orderių) kopijų,kaip to nori pareiškėjas, bet nenumato teisės aktai, nepateikimas pareiškėjui, nesudaro pagrindo išvadai, kad administratorius neteikia ar riboja susipažinimą su jo išlaidas pagrindžiančiais dokumentais.Administratorius teigia, kad pagal praktiką kreditorių susirinkimo nustatytasatlyginimoadministratoriuidydisturėtųatitiktiprotingumo, teisingumo, sąžiningumokriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) iružtikrintitiekadministratoriaus, tiekbankrutuojančiosįmonėskreditoriųinteresųpusiausvyrą.Dėltrijųdarbosutarčiųsuapsaugosdarbuotojais, administratoriusnurodo, kadpardavus įmonės turtą, apsaugos darbuotojų paslaugų nebereiks ir darbo sutartys, įvykus šiam juridiniam faktui, pasibaigs, kadangi darbo sutartys su apsaugos darbuotojais dėl darbo yra sudarytos iki turto realizavimo momento. Realizavus įmonės turtą, išlaidų eilutė dėl darbo užmokesčio, dėl soc. draudimo įmokų taps de facto nuline. Nurodo, kadpareiškėjas skunde neįrodinėja savo teisių (interesų) pažeidimo, beineįvardijo,kaipkreditorių 2013-06-03 susirinkimepatvirtintainformacijosapiebankrotoeigateikimotvarkapažeidėjokaipkreditoriausmaterialiąsiasteises, irkaipginčijamaskreditoriųsusirinkimonutarimasdėlinformacijosteikimoapiebankrotoeigąprieštaraujaimperatyviems ĮBĮ, kitų įstatymų, CK 1.5 straipsnyjeįtvirtintiemsprincipams.Pareiškėjo skunde nėra nurodyta, kokiu būdu ir kaip pareiškėjo ginčijami kreditorių susirinkimo priimti nutarimai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiama teismo nutartis

ĮBĮ 21straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančio įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

ĮBĮ24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ24 str. 5 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina. Kadangi įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, tai teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Taip pat teismas turi patikrinti, ar priimti nutarimai neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

Dėl termino kreditorių susirinkimo nutarimams skųsti

Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo apie nutarimo priėmimą. Pareiškėjo kreditorinis reikalavimas patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi. Ši nutartis buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi. Taigi, kaip atidus ir rūpestingas kreditorius, kurio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas teismo nutartimi, pareiškėjas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą domėtis bankroto procesu. Šiuo gi atveju pareiškėjas tik 2014-02-10 pateikė teismui skundą dėl pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumo. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui pateikti. Kaip matyti iš teismui pateikto skundo, kuris buvo adresuotas Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijai, pareiškėjas dar 2013-09-23 skundė bankroto administratoriaus įgaliotinio veiksmus, nors tuo metu jis neturėjo nenuginčijamos teisės į kreditorinį reikalavimą (b.l.128-131, 1 t.).

Pripažindamas, kad nėra pagrindo atnaujinti termino skundo pateikimui, teismas trumpai analizuoja pareiškėjo motyvus. Tai būtų teisinga kitų kreditorių interesų apsaugos aspektu.

Dėl sąmatos pagrįstumo

Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas Įmonių bankroto įstatymu priskirtas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl minėtų klausimų, yra konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo, ir jis privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos duomenis, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).

Pareiškėjas skundžia pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Būtent tuo metu ir buvo vertinama pajamų-išlaidų suvestinė, kurioje absoliučiu tikslumu kreditoriams buvo atsiskaityta už laikotarpį nuo 2012-11-26 iki 2013-06-03 (b.l.34, 1 t.). Kaip matyti iš pareiškėjo užklausos bankroto administratoriui, jam pačiam kilo abejonių tik dėl kai kurių nedidelės apimties išlaidų pagrįstumo (b.l.46-47, 1 t.). Teismas sprendžia, kad valstybės interesus ginantys didžiausi kreditoriai VMI prie Finansų ministerijos ir VSDFV Šilalės skyrius neabejotinai įvertino bankroto administratoriaus išlaidų pagrįstumą. Įvertinama ir tai, kad VMI prie LR Finansų ministerijos atstovas buvo išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku.Duomenų apie tai, kad kreditoriams nebuvo pateikta visa informacija, nėra.

Iš esmės matyti, kad pareiškėjui svarbiausia tik bankroto administravimo išlaidų dalis, susijusi su bankroto administratoriaus darbo apmokėjimu. Sprendžiant klausimą dėl BAB „Raseinių melioracija“ bankroto administratoriaus atlyginimo, teismas daro išvadą, kad jis yra pakankamai protingas ir sąžiningas visų kreditorių atžvilgiu. ĮBĮ36straipsnio 5 dalyjenurodytikriterijaiadministratoriausatlyginimoužteikiamaspaslaugasdydžiuinustatyti, t. y. administratoriausatlyginimosumanustatomaatsižvelgiant į tai, arbankrutuojanti (bankrutavusi) įmonėtęsia (vykdo) veiklą, į parduodamoįmonėsturtorūšįirjokiekį, taip pat į įmoneiiškeltųbylųirpareikštųciviliniųieškiniųsudėtingumąbeijųkiekį. Be to, kreditoriųsusirinkimonustatytasatlyginimoadministratoriuidydisturiatitiktiprotingumo, teisingumoirsąžiningumoprincipus (CK1.5 str. 1 d.), kiekįmanomapagalšiuosprincipusužtikrinantistiekadministratoriaus, tiekbankrutuojančiosįmonėskreditoriųinteresųpusiausvyrą. Akivaizdu, kadtaiįvertintinėrapaprasta, juolabiau, dartikbankrotoprocedūrųpradžiosstadijoje, kainėraaiškuneikiekšiosprocedūrosužtruks, neikieknenumatytųklausimųgaliiškiltiateityje. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ36 str. 1 d.). Todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti ne tik ĮBĮ36 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus (t.y. ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, taip pat į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį), bet ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK1.5 str. 1 d.) bei užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-458/2012).

Kaipmatytiišpirmajamkreditoriųsusirinkimuipateiktosbankrotoadministratoriausataskaitos, įmonėturėjodaugturto, kuris turibūtirealizuotas.Šiuometuteismuoseyra 6 bylos, kuriosebankrotoadministratoriusginčijasandoriusarbareikalaujapriteistiskolasišdebitorių.Pareiškėjasvisiškainepagrįstaiteigia, kadbankrotoadministratoriausveikla, parduodantįmonėsturtą, yranesudėtinga, kadangiturtas bus parduodamaskaipkomleksas.Kreditoriamsnutarusparduotiturtąkompleksiškai, taisavaimenereiškia, kadtaipir bus daroma. Neatsiraduspirkėjų, turtaspaprastaipardavinėjamasdalimis, tairodobankrotoprocedūrųvykdymopatirtis. Be to, pareiškėjasskundžia 2013-06-03 kreditoriųsusirinkimonutarimus, kuriuosenebuvosvarstomasbūsimoturtopardavinėjimas, o tuopačiu – bankrotoadministratoriausdarboapimtis, susijusiassušiaveikla.

Dėl administratoriaus ataskaitos

Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnio 4 punktu, kreditorių susirinkimas turi teisę reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti; jei kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Atitinkamai ĮBĮ11 straipsnio 5 dalies 25 punkte numatyta, kad administratorius teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui, o kreditorių susirinkimui pareikalavus – kitas savo veiklos ataskaitas. Pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje, be kitos informacijos, privalomai turi būti detalizuotas ir teismo patvirtintos lėšų sumos, kurią buvo leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, panaudojimas (ĮBĮ11 str. 5 d. 25 p.). Iš šių teisinių nuostatų turinio darytina išvada, kad bankroto administratorius privalo teikti kreditorių susirinkimui tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitas, jose išvardindamas faktiškai atliktus veiksmus įmonės administravimo metu bei pagrįsti lėšų, skirtų įmonės administravimo išlaidoms, panaudojimą. Tuo tarpu kreditorių susirinkimas, tvirtindamas atitinkamo laikotarpio administratoriaus ataskaitą, išreiškia pritarimą tai administratoriaus veiklos daliai, už kurią tokia ataskaita tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Pažymėtina, kad atitinkamo administratoriaus veiklos laikotarpio ataskaitos patvirtinimas kreditorių susirinkimo nutarimu ar įsiteisėjusia teismo nutartimi (tuo atveju, jei teismas nustato, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai atsisakė patvirtinti administratoriaus ataskaitą) reiškia, jog šis klausimas jau yra išspręstas iš esmės ir iš naujo nebegali būti keliamas. Nepaisant to, paaiškėjus neteisėtiems administratoriaus veiksmams, kurie kreditorių susirinkimui nebuvo žinomi administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo metu, administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimas savaime neeliminuoja kreditorių susirinkimo teisės kreiptis į teismą dėl administratoriaus veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Teismas sprendžia, kad pirmasis kreditorių susirinkimas pagrįstai patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2013-02-07 iki 2013-05-24. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto skundo, jis nurodo, kad administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 24 punkto reikalavimus ir pirmajam kreditorių susirinkime pateikė nepilną informaciją. Tuo tarpu teismas pripažįsta, kad bankroto administratorius galėjo pateikti tik tiek informacijos, kiek buvo galima jos gauti, neturint įmonės dokumentų ir tinkamai neperdavus turto. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, kurioje išspręstas bankroto administratoriaus prašymas apriboti buvusiam (duomenys neskelbtini) A. K. eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens (duomenys neskelbtini) pareigas, buvo konstatuota, kad bankroto administratoriui šis asmuo ir prašymo nagrinėjimo metu 2013 m. rugsėjo mėnesį neperdavė dokumentų ir turto. Bankroto administratorius ėmėsi visų veiksmų, kurie buvo galimi šioje situacijoje – jo iniciatyva A. K. skyrė baudas (2000 Lt ir 10000 Lt), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas BK 223 straipsnio pagrindu. Šia nutartimi teismas konstatavo, kad bankroto administratorius neturėjo galimybės tinkamai vykdyti savo pareigų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo pretenzijos dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo yra nepagrįstos. Pirmajame kreditorių susirinkime kreditoriai šią ataskaitą patvirtino, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad tai buvo padaryta, atlikus tuo metu turėtų dokumentų analizę.

Reiškiant pretenzijas dėl to, kad ne bankroto administratorius, o vienas iš kreditorių pateikė ieškinį dėl poilsio namų pardavimo, teismas sprendžia, kad jos yra visiškai nepagrįstos. Kiekvienas aktyvus kreditorius, gindamas ne tik savo, bet ir kitų kreditorių bei įmonės interesus, gali kreiptis į teismą dėl bankrutavusios įmonės sandorių nuginčijimo. Nagrinėjamoje byloje būtent G. V. įmonė „Šoklys“ pateikė ieškinį bei sumokėjo už nekilnojamojo turto vertės ekspertizę.

Nagrinėdamas klausimą dėl A. K. galimybės eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, teismas nustatė, kad keliant bankroto bylą, BAB „Raseinių melioracija“ jau nebedirbo nė vienas buhalteris. Bankroto administratoriui buvo būtina sudaryti sutartį su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančia įmone. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo nurodytos įmonės suteiktų tas pačias paslaugas pigiau. Pareiškėjų minėtos įmonės nepateikė jokių duomenų, kad jos iš viso sutiktų teikti paslaugas BAB „Raseinių melioracija“. Duomenų, kad UAB „Debesta“ netinkamai atlieka savo pareigas, nepateikta. Taip pat laikytinas nepagrįstu pareiškėjo motyvas, kad buvo galima apsieiti be apsaugos darbuotojų paslaugų. 3 sargų atlyginimui skirta 3000 Lt suma yra labai nedidelė, įvertinus saugomo turto apimtį. Teismas vėlgi pažymi, kad pareiškėjas skundžia pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus, o galimų paslaugų tiekėjų duomenis nurodo skundo pateikimo metu. Teismas taip pat sprendžia, kad 2014-02-11 UAB „Ekskomisarų biuras“ pateiktas elektroninis laiškas yra neinformatyvus, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, kiek, jo nuomone, būtų būtina įrengti stebėjimo kamerų, įvertinus tai, kad nekilnojamasis įmonės turtas yra ne vienoje vietoje (b.l.6, 2 t.). Pastatai yra ne tik (duomenys neskelbtini) (b.l.15-16, 1 t.).

Dėl informavimo tvarkos bei pažeistų kreditoriaus teisių pažeidimų

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė savo teiginio dėl pažeidžiamų jo kaip kreditoriaus teisių. Nurodydamas, kad jam atsisakoma teikti bet kokią informaciją, jis patvirtina tai tik bankroto administratoriaus atsakymu (b.l.50-51, 1 t.). Iš atsakymo matyti, kad pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtino informacijos teikimo tvarką, kurios privalu laikytis. Teismas nenustatė jokių pareiškėjo teisių į informaciją pažeidimų.Pirmajame kreditorių susirinkime buvo nustatyta, kad administratorius apie šaukiamus kreditorių susirinkimus (kreditorių komiteto posėdžius) skelbia respublikinėje spaudoje ar įteikia pasirašytinai, išsiunčia registruotu laišku arba įteikia komunikacijų galiniais įrenginiais. Teismas sprendžia, kad atidus kreditorius turi galimybę pasidomėti, kaip vyksta bankroto procedūra, dalyvaudamas kreditorių susirinkimuose arba kreditorių komiteto posėdžiuose. Su kreditorių susirinkimo darbotvarke susijusią informaciją administratorius pateikia kreditoriui gavęs raštišką prašymą ne anksčiau kaip likus 3 dienoms iki kreditorių susirinkimo. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas kada nors būtų prašęs, bet negavęs informacijos, susijusios su būsimų kreditorių susirinkimų (kreditorių komiteto) nagrinėsimais klausimais, nepateikta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kaip matyti iš pateikto atsakovės atsiliepimo į skundą, ji prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl atsakovės turėtų išlaidų. Bankroto administratorius mokėjo advokatui už atstovavimą dėl sandorio „Juodkrantės poilsio bazė“ (b.l.142, 1 t.), tačiau tai niekaip nesusiję su nagrinėjamu ginču. Kaip matyti iš apmokėjimo paskirties, pagal sąskaitą 2014-02-08 buvo mokama advokatui už atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b.l.143, 1 t.). Teismas pažymi, kad pareiškėjas savo skundą teismui pasirašė 2014-02-10, todėl atsakovė advokatui negalėjo pateikti sąskaitos už tai, kas teisme iš viso nebuvo nagrinėjama, bent jau šioje byloje.Teismui pateikti Lietuvos pašto kvitai, iš kurių matyti, kad bankroto administratorius siuntė dokumentus, tačiau niekaip nesimato, kad šios išlaidos buvo susijusios su nagrinėjama byla (b.l.144-145, 1 t.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. A. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.