Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. N. ir nukentejusiojo N. K. apeliacinius skundus del Ignalinos rajono apylinkes teismo 2009 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. nuteistas pagal LR BK 253 str. 1 d. 3 menesiu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, ipareigojant A. N. per bausmes vykdymo atidejimo laika be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Pagal kaltinima del nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., padarymo A. N. išteisintas, kadangi neirodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šia nusikalstama veika.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. N. nuteistas už tai, kad jis, tyrimo nenustatytu laiku neteisetai, t.y. neturedamas leidimo, isigijo šešiolika šaudmenu - 14 fabrikines gamybos (užtaisymo) 20 mm kalibro šoviniu bei 2 savadarbio užtaisymo su fabrikines gamybos metalinemis tutelemis 20 mm kalibro šovinius, skirtus 20 mm kalibro lygiavamzdžiams šautuvams, ir, neturedamas tam leidimo, iki 2007 m. lapkricio 20 d., 14 val. 25 min., laike šiuos šaudmenis savo namuose, esanciuose Švencioniu rajone, Švencioniu sen., (duomenys neskelbtini) viensedyje.

Be to, apelianto teigimu, teismas nesistenge ižvelgti ir bylos sufabrikavimo fakto, todel priimdamas sprendima remesi i byla pateiktais suklastotais irodymais. Nagrinejant byla daugiausia demesio teismas skyre N. K. šuniui, kuris pagal byloje esancius duomenis keite spalva visos bylos eigoje.

Be to, apelianto manymu, teismo šališkuma liudija ir tai, jog skirdamas jam bausme, teismas neatsižvelge i tai, kad šioje byloje prokuroras galejo prašyti teismo taikyti LR BK 37 str. nuostatas, kadangi žala niekam nepadaryta, taciau to nepraše.

Be to, apelianto teigimu, teismas neisigilino i visas minetas aplinkybes ir nuosprendi prieme vadovaudamasis tik tuo, kad nebuvo rastas nusikaltimo ginklas, kuriuo buvo sužalotas apeliantui priklausantis šuo. Tokia teismo pozicija ir nuosprendžio pagrindimas neteisingai ivertintais irodymais, pažeidžia pagrindinius baudžiamojo proceso teises principus, LR BPK 301 str. nuostatas, todel yra naikintinas.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gyneja praše apeliacini skunda patenkinti, nukentejusiojo apeliacini skunda atmesti. Nukentejusysis praše jo apeliacini skunda patenkinti, nuteistojo skunda atmesti. Prokurore praše apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. N. ir nukentejusiojo N. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Ignalinos rajono apylinkes teismo 2009 m. liepos 16 d. nuosprendis teisetas ir pagristas. A. N. už nusikaltima, numatyta LR BK 253 str. 1 d., nuteistas pagristai - jo nusikalstama veika irodyta, tinkamai kvalifikuota, o paskirtoji bausme nera aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyre bei tinkamai ivertino byloje esancius irodymus – kaltinamojo, nukentejusiojo, liudytoju parodymus, rašytinius byloje esancius irodymus ir padare pagrista išvada, jog A. N. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d bei paskyre jam tinkama bausme. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimu, teismas išvadas grinde byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais irodymais.

Del nuteistojo A. N. apeliacinio skundo argumentu

Kolegija daro išvada, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinejo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus irodymus. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grinde savo nuosprendi, buvo išnagrineti teisiamajame posedyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. 1 d. Nenustatyta, kad butu pažeistas irodymu leistinumo bei lieciamumo principas. Ju visetas leido teismui padaryti išvada del A. N. kaltes už nusikaltima, numatyta LR BK 253 str. 1 d.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizuoti irodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir pateikti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padare pagrista išvada, jog A. N. padare nusikaltima, numatyta LR BK 253 str. 1 d., ir nepatikejo nuteistojo iškelta versija apie tai, kad A. N. neva mane, jog rado ir laike ne šovinius, o petardas.

Nuteistasis A. N. savo skunde daugiausia nurodo abstraktaus pobudžio argumentus, teigdamas, jog byla yra sufabrikuota, nera jo kalte patvirtinanciu irodymu, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis neteisetu budu gautais ir suklastotais irodymais. Akivaizdu, kad tokie apelianto argumentai yra nepagristi. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai aptare irodymus, pagrindžiancius A. N. kalte padarius nusikaltima, numatyta LR BK 253 str. 1 d. Teiseju kolegija nenustate, kad byloje butu pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos irodymu vertinimo taisykles ar nuosprendis paremtas irodymais, neišnagrinetais teisiamajame posedyje. Pagal BPK 20 straipsnio 1, 3 dalis irodymai baudžiamajame procese yra istatymu nustatyta tvarka gauti duomenys, irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai.

LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Todel tai, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje desto ir vadovaujasi tokiais netiesiogiai A. N. kalte irodanciais duomenimis (paties nuteistojo, liudytoju parodymais, kratos protokolu, specialisto išvada), nera baudžiamojo proceso istatymo, taip pat ir BPK 20 str. 5 d. numatytu reikalavimu pažeidimas.

Nepagristas apelianto skundo argumentas, kad priimdamas apkaltinamaji nuosprendi teismas nesivadovavo jo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posedyje, visuma, o ištraukdamas tik pora sakiniu iš parodymu konteksto. Visu pirma pažymetina, kad ikiteisminio tyrimo metu 2008-02-04 ir 200-10-14 apklausiamas itariamuoju A. N. pasinaudodamas savo teise atsisake duoti parodymus, savo atsisakymu nemotyvavo, taip pat atsisake pasirašyti protokoluose del gynejo paskyrimo. Todel priimdamas apkaltinamaji nuosprendi pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir vertino A. N. parodymus, duotus kratos metu ir teisiamajame posedyje. Teiseju kolegija konstatuoja, kad apylinkes teismas visapusiškai ir pilnai ištyre bei tinkamai ivertino ir vadovavosi kaltinamojo A. N. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo kratos metu, tiek teisiamajame posedyje, visuma, ir juos ivertindamas su kitais byloje esanciais irodymais padare pagrista išvada, kad A. N. padare nusikaltima, numatyta BK 253 str. 1 d.

Iš paties nuteistojo A. N. parodymu, duotu teisiamajame posedyje, matyti, kad iš esmes savo kalte jis pripažino ir parode, kad 2007 m. lapkricio 20 d., antradieni, jis raišiojo medelius ir apie 13 val. po medžiu rado gražiai supakuota ir lipnia juostele užklijuota dežute. Dežute parsineše namo ir atidare. Jam pasirode, kad ten yra petardos, bet neturejo laiko atidžiau apžiureti, nes išgirdo, kad jo šuo pradejo baisiai loti, o paskui priemenej kažkas subildejo. Pagalvojo, kad ateina žmona, todel tuos šovinelius greitai sutvarke ir uždare i metaline deže. Pirmosios instancijos teisme A. N. prašymu buvo apžiureta kratos filmuota medžiaga. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad peržiurint filmuota kratos medžiaga kratos metu A. N. pripažino, kad medžioklinio šautuvo šovinius jis isigijo senai ir planavo isigyti medžioklini šautuva. Be to, valstybini kaltinima palaikanti prokurore teisiamajame posedyje pasisake, kad peržiuretos filmuotos medžiagos pradžioje matyti, kad kaltinamasis A. N. prisipažino, jog tie šoviniai, surasti pas ji, jau buvo nuo senu laiku. Kaltinamojo sunus D. N. apklaustas liudytoju parode, kad nežino iš kur tie šoviniai atsirado, tevas jam sake, kad rado, bet nepasakojo nei kur, nei kada.

Nuteistojo A. N. parodymai, kad neva mane, jog rado ir laike ne šovinius, o petardas, vertintini kritiškai, kaip stengimasis išvengti atsakomybes, bei paneigti jo paties paaiškinimais, duotais kratos metu, kad medžioklinio šautuvo šovinius jis isigijo senai ir planavo isigyti medžioklini šautuva. Be to, iš byloje esanciu duomenu matyti, kad A. N. turi leidima nešiotis ginkla, leidimas išduotas 2000-06-07, turi ginkla, todel akivaizdu ir logiška, kad A. N. išmano apie šovinius ir gali atskirti šovinius nuo petardos. Todel ši aplinkybe taip pat paneigia apelianto iškelta versija, kad neva mane, jog rado ir laike ne šovinius, o petardas.

Apeliantas skunde gincija kratos paskyrimo ir atlikimo pagristumo bei teisetumo klausima. Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numato, kad kai yra pagrindas manyti, jog kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos irankiu, nusikalstamu budu gautu ar igytu daiktu bei vertybiu, taip pat daiktu ar dokumentu, galinciu tureti reikšmes nusikalstamai veikai tirti, ikiteisminio tyrimo pareigunas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti krata. Šis proceso veiksmas daromas su motyvuota ikiteisminio tyrimo teisejo nutartimi (numatytos ir tam tikros išimtys). Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokuroras kreipesi i teisma su prašymu priimti atitinkama nutarti del kratos atlikimo. Iš minetos nutarties turinio matyti, kad tiriamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad darant krata gali buti rasta nusikaltimo priemoniu, daiktu, dokumentu turinciu reikšmes baudžiamajai bylai tirti (šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, dingusi šuni ir pan.).

Susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga teiseju kolegija konstatuoja, kad joje buvo surinkta faktiniu duomenu, kurie duotu pagrinda itarti A. N. BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu. Atliekant ikiteismini tyrima yra apklausti liudytojai, kuriu parodymuose buvo pakankamai duomenu apie A. N. galimai padaryta nusikalstama veika. Pažymetina, kad teisiamajame posedyje A. N. parode, kad atvyke pas ji policijos pareigunai taktiškai papraše jo užeiti i nama, paaiškino jam, kad turi kratos orderi ir parode jam sankcija kratai atlikti. Duomenu apie tai, kad kratos metu pareigunai atliko kažkokius neteisetus veiksmus – prievartavo ji, lauže rankas iki skausmo, žvangino antrankiais, grasino juo uždesia, kvote kratos metu, ieškojo ne tai kas parašyta kratos orderyje, byloje nera. Iš bylos duomenu matyti, kad 2007-11-20 d. kratos protokole nurodyta, kad A. N. priklausancioje sodyboje, esancioje (duomenys neskelbtini), Švencioniu sen., Švencioniu r., ginklu seife (metalineje dežeje) buvo rasti ir paimti: 2 daiktai, panašus i užtaisytas lygiavamzdžio šautuvo tuteles, 20 kalibro, žalvarines spalvos, 14 daiktu, panašiu i užtaisytas lygiavamzdžio šautuvo tuteles, 20 kalibro, geltonos spalvos su užrašu „Saga“, 6 daiktai, panašus i iššautas lygiavamzdžio šautuvo tuteles, 20 kalibro, geltonos spalvos, su užrašu „Saga“. Be to, kratos protokole pažymeta, kad krata buvo filmuota (1 t, b.l. 88-89). Pasirašyti protokola A. N. atsisake. Pažymetina ir tai, kad A. N. nesutindamas su kratos paskyrimu ir atlikimu bei del šoviniu skaiciaus turejo teise ir galimybe dokumentuose pažymeti su kuo jis nesutinka, parašyti pastabas, prierašus, taciau šito padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ivertino visas bylos faktines aplinkybes ir padare teisinga ir pagrista išvada, kad krata A. N., tuo metu itariamojo, name atlikta teisetai. Taip pat nustatyta, kad kratos metu buvo rasti ir paimti kratos protokole išvardinti dokumentai (baudžiamoji byla, 2 t., b. l. 163-196). Taigi apelianto teiginys, kad krata buvo be rezultatu, – nepagristas. Apeliantas nepateike savo teiginius pagrindžianciu ir teismo išvadas paneigianciu irodymu. Apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad visi apelianto skundžiami ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normu. Taigi, atsižvelgiant i išdestytus argumentus apeliacinio skundo motyvas del kratos paskyrimo ir atlikimo neteisetumo yra visiškai nepagristas, todel atmestinas.

Be to, apelianto manymu, teismo šališkuma liudija ir tai, jog skirdamas jam bausme, teismas neatsižvelge i tai, kad šioje byloje prokuroras galejo prašyti teismo taikyti LR BK 37 str. nuostatas, kadangi žala niekam nepadaryta, taciau to nepraše. Taciau tokie apelianto skundo argumentai yra visiškai nepagristi ir atmestini. Pažymetina, kad bausme kaltinamajam skiria tik teismas neatsižvelgiant i kaltinamojo ar kitu baudžiamojo proceso dalyviu norus. Del bausmes skyrimo ir dydžio teismas nesitaria nei su kaltininku, nei su nukentejusiuoju ir neprašo ju sutikimo ar patarimo ir vadovaujasi tik istatymu. Atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad teismas šiuo klausimu nesitaria ir su prokuroru. Prokuroro siulymas del kaltinamajam skirtinos bausmes teismui nera privalomas.

Apeliacines instancijos teismo kolegijos nuomone, nera istatyminio pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti BK 37 str. ir ji atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes del nusikaltimo mažareikšmiškumo. Pagal baudžiamaji istatyma padares nusikaltima asmuo gali buti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu del padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitu nusikaltimo požymiu ypatumu veika pripažistama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Tai reiškia, kad pagal ši BK straipsni nuteistasis gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudeties požymiai, taciau šie požymiai (ar kai kurie iš ju) egzistuoja tik formaliai. Baudžiamajame istatyme nenurodyta nusikaltimu, kuriuos padarius, negali buti sprendžiama, ar jie nera mažareikšmiai. Teismu praktikoje itvirtinta, kad BK 37 straipsnis negali buti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdes) kito asmens sveikata (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 29 ,,Del teismu praktikos veikas pripažistant mažareikšmemis“ 15 punktas).

Sprendžiant klausima del nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek i veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo istatymo saugomos vertybes pažeistos, ju pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kile padariniai, nusikaltimo padarymo budas, laikas, vieta), tiek i subjektyviuosius požymius (kaltininko tycios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybemis kiekvienu konkreciu atveju sprendžia teismas.

Apelianto padaryta veika pagal baudžiamaji istatyma laikoma apysunkiu (BK 11 straipsnio 4 dalis), nors juo nebuvo sutrikdyta ir nebuvo siekiama sutrikdyti kito asmens sveikatos, taciau A. N. nuteistas ne už vieno šaudmens igijima ir laikyma be leidimo, o 16 šaudmenu. Rasti šoviniai yra tinkami šaudyti ir yra šaudmenys. Be to, A. N. surades šovinius, apie ju radima policijos pareigunams nepraneše, juos neteisetai laike, leidimo tam neturejo, apie tai paaiškejo tik atlikus krata, todel tokia A. N. veika negali buti pripažinta mažareikšme.

Pažymetina, kad jeigu nusikaltimo sudetis formali, sprendžiant nusikaltimo mažareikšmiškumo klausima teismu praktikoje atsižvelgiama i nusikaltimo dalyko ypatumus. Nusikaltimo dalykas negali buti vertinamas atsietai nuo baudžiamojo istatymo saugomu vertybiu, kurias norejo pažeisti kaltininkas. LR BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudetis yra formali, todel padariniai nera šio nusikaltimo sudeties požymis. Šios veikos pavojingumas yra gana didelis, galejo sukelti neigiamu pasekmiu. Teiseju kolegija, atsižvelgdama i išdestytus argumentus, neturi pagrindo A. N. padarytos nusikalstamos veikos pripažinti mažareikšme, ji nuo baudžiamosios atsakomybes pagal BK 37 straipsni atleisti ir baudžiamaja byla nutraukti.

Be to, teiseju kolegijos nuomone, teismas, skirdamas bausme bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu BK 41 str., 54 str., nepažeide. BK 41 straipsnyje yra itvirtintas teisingos bausmes principas. Bausme yra teisinga, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma ir kaltinamojo asmenybe. A. N. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe yra tai, kad jis iš esmes prisipažino padares nusikaltima. Teismas atsižvelge i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni, kaltes forma, i apelianto asmenybe apibudinancius duomenis – praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra 62 metu amžiaus. Be to, kolegija pažymi, kad ivertines visas aplinkybes visumoje, A. N., už nusikaltima, numatyta BK 253 str. 1 d., paskirta 3 menesiu laisves atemimo bausme, t. y. minimali laisves atemimo bausme. Teismas ivertines visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes, atsižvelgdamas i nusikalstamos veikos pobudi bei kaltininko asmenybe charakterizuojancius duomenis, padare teisinga išvada, kad jog LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmes tikslai gali buti pasiekti ir be realaus laisves atemimo bausme vykdymo, todel vadovaujantis LR BK 75 str. A. N. skirtos bausmes vykdymas atidetas.

Del nukentejusiojo N. K. apeliacinio skundo argumentu

Apelianto skundo argumentai, kad priimdamas nuosprendi teismas neisigilino i esamu irodymu visuma, neteisingai interpretavo liudytoju parodymus, neaptare daug reikšmingu bylai teisingai išspresti nustatytu faktu, yra nepagristi. Teiseju kolegija aukšciau atsakydamas i apelianto A. N. skundo argumentus, padare išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinejo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus irodymus. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grinde savo nuosprendi, buvo išnagrineti teisiamajame posedyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. 1 d. Nenustatyta, kad butu pažeistas irodymu leistinumo bei lieciamumo principas. Ju visetas leido teismui padaryti išvada del A. N. nekaltumo del nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 2 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. N. dar buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2007 m. lapkricio 17 d. 11 val. iki 2007 m. lapkricio 18 d. 12 val. dviem šuviais iš tyrime nenustatyto lygiavamzdžio ginklo, kuriam neturejo policijos išduoto leidimo, naudodamas šovinius, mirtinai sužalojo N. K. priklausanti rudos spalvos vyriškos lyties Bladhaund veisles šuni, t.y. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., padarymu.

Kolegija, nagrinedama nukentejusiojo apeliacini skunda, nustate, kad apylinkes teismo nuosprendis yra teisetas. Sprendžiant nuosprendžio pagristumo klausima, pažymetina, kad teismas, priimdamas sprendima išteisinti A. N. asmeni del šuns nušovimo, remesi konkreciais duomenimis ir konkreciomis aplinkybemis, kurios apibreže išteisintojo A. N. padarytus veiksmus. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad objektyviu irodymu, paneigianciu kaltinamojo parodymus bei irodanciu A. N. kalte padarius jam inkriminuojama nusikalstama veika, byloje nesurinkta, yra pagristos.

Iš kaltinamojo A. N. parodymu matyti, kad kaltes del šio kaltinimo jis nepripažino ir parode, kad 2007 m. lapkricio 17 d., šeštadienio vakara, jau sutemus, pro jo kiema važinejo kelios mašinos i Belio kaima ir atgal, žmones buvo išlipe ir kažko vaikšciojo. Kita diena ryte ir vel mašinos važinejo, po to kažkur už kalniuko sustojo, todel iš namu nesimate. Mate, kad žmones ejo po viena, po du, o paskui susirinko toje vietoj, kur vakare mašina šviete, kur keliai išsiskiria. Jie kažko žiurejo i žeme. Mate, kad tie žmones buvo ginkluoti ir ejo link jo namu. Išeinant i kiema duris atidare N. K., kuris pasake, kad jie yra medžiotojai ir paklause, ar jis nemate šunu. Jis sažiningai atsake, kad vakar mate skirtingu laiku du šunis. Vienas rudas, didelis, buvo net i kiema ibeges, o kitas baltas demetas jau temstant buvo pasirodes, bet kieme nebuvo. Paskui N. K. pasake, kad mate ant kelio kraujo deme ir klause nuo ko ta kraujo deme. Jis paaiškino, kad išvakarese pjove triušiukus, ir kad priklyde šunys galejo nunešti triušio galva. N. K. nepatikejo ir pradejo ji kaltint, kad jis nušove jo šuni. Jis atsake, kad šuns nenušove.

Iš 2007 m. lapkricio 20 d. ivykio vietos apžiuros protokolo seka, kad buvo apžiuretas griovys prie kelio Švencionys-Stanislavavas penkto kilometro kelkrašcio, kuriame ant sniego rasta rudos spalvos vyriškos gimines Bladhaund veisles šuns gaišena. Nuo šuns iki 6 m nutolusio keliuko, einancio i miško giluma, matomas tempimo pedsakas. Ant keliuko rasti traktoriaus pedsakai, vedantys i miško giluma. Paejus keliuku traktoriaus pedsakais apie 800 m nustatyta, kad jie veda i A. N. priklausancio namo, esancio (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., kiema. Iš ivykio vietos paimta šuns gaišena, kuri buvo nuvežta i Nacionaline veterinarijos laboratorija tyrimo atlikimui bei plaukai, nukirpti žirklemis nuo šuns nugaros srities.

Iš 2007 m. lapkricio 20 d. ivykio vietos apžiuros protokolo seka, kad, apžiurint kelia nuo A. N. namo iki pirmos sankryžos bei jo prieigas kraujo demiu nerasta.

Kaip matyti iš 2008-03-15 d. Lietuvos teismo ekspertizes centro specialistu išvados, kad nustatyti, ar pateiktas kamštis bei grankulkes iššauti iš vieno ginklo negalima, nes ju paviršiuose nera požymiu, pagal kuriuos butu galima apie tai spresti. Kada jie buvo iššauti taip pat nustatyti negalima, nes nera tokio moksliškai pagristos metodikos. Nustatyti ar kamštis ir grankulkes iki šuvio sudare viena visuma (šovini) su kratos metu rastomis šešiomis tutelemis negalima, nes ju paviršiuose nera požymiu, pagal kuriuos butu galima apie tai spresti. Išvadoje nurodyta, kad šuns sužalojimai buvo padaryti 7,3 mm skersmens grankulkemis, dviem šuviais, naudojant medžioklinius šovinius, užtaisytus 7,3 mm skersmens grankulkemis. Šauta buvo iš atstumo didesnio nei penki metrai. Ant tirti pateikto plastikinio kamšcio yra šuvio pedsaku – šovinio kapsules medžiagu daleliu, vienodu su šuvio pedsakais iš tirti pateiktu šešiu tuteliu.

Iš 2008-01-25 d. Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto išvados matyti, kad kratos metu rasti šuns akuotiniai ir pukiniai plaukai yra vienodi (prigimtimi, spalva, spalvu deriniu) su lyginamajam tyrimui pateiktais atitinkamu spalvu Bladhaund veisles šuns akuotiniais ir pukiniais plaukais. Išvadoje nurodyta, kad nustatyti, ar kratos metu paimti šuns plaukai yra Bladhaund veisles šuns, nuo kurio nukirpti plaukai lyginamajam tyrimui, negalima, nes pavieniai gyvuno plaukai neturi individa ir veisle charakterizuojanciu požymiu, o, be to, lyginamajam tyrimui plaukai yra nukirpti, del ko negalima tiksliai nustatyti plauku morfologiniu požymiu – ilgio, formos, storio.

Pirmosios instancijos teismas ivertines aukšciau paminetus dokumentus, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigunui ir ekspertams buvo pateikti skirtingi šovinio tuteles kamšciai - pirmuoju atveju pilkos spalvos veltiniais, o antruoju atveju baltos spalvos (pusiau skaidrus), todel šiuos irodymus teismas laike nepatikimais. Del šios aplinkybes teismui pagristai kilo abejoniu ir del šovinio tuteles kamšcio radimo aplinkybiu, kurias nurodo savo parodymuose nukentejusysis N. K. bei liudytojai J. K., A. D., K. D., T. D.. Pirmosios instancijos teismas pagristai atkreipe demesi i nukentejusiojo N. K. bei liudytoju J. K., A. D., K. D., T. D. parodymu suderinamuma. Nukentejusysis ir mineti liudytojai teigia mate 2007 m. lapkricio 18 d. kraujo deme ant keliuko, kuris veda i A. N. sodyba, taciau pareigunai, 2007 m. lapkricio 20 d. apžiureje kelia nuo A. N. namo iki pirmos sankryžos bei jo prieigas jokiu kraujo demiu nerado. Be to, šautuvas, iš kurio nušautas N. K. priklausantis šuo, kratos metu pas A. N. taip pat nerastas. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kas ir kur važiavo traktoriumi, ant kurio buvo rasti šuns akuotiniai ir pukiniai plaukai. Be to, kaip mineta, specialistas 2008-01-25 d. išvadoje nurodyta, kad negalima nustatyti, ar kratos metu paimti šuns plaukai priklauso nušautam Bladhaund veisles šuniui. Taigi, apeliacines instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posedyje kaltinimas, kad butent A. N. nušove N. K. priklausanti šuni, nepasitvirtino. Todel teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nenustatyti duomenys, kurie tiesiogiai patvirtintu, jog A. N. nušove N. K. priklausanti šuni, todel del šio kaltinimo jis išteisintas pagristai.

Nukentejusysis N. K. ikiteisminiame tyrime pareiške civilini ieškini ir praše priteisti iš A. N. 1000 Lt turtines ir 4000 Lt neturtines žalos atlyginimo (1 t., b.l. 36). LR BPK 115 str. 3 d. nustatyta, jog priimdamas išteisinamaji nuosprendi, teismas: 1) atmeta civilini ieškini, jeigu neirodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstama veika; 2) palieka civilini ieškini nenagrineta, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nera nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu turincios veikos. Šioje byloje A. N. del nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., išteisintas, kadangi neirodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant šia nusikalstama veika. Todel sutinkamai su BPK 115 str. 3 d. 2 p. civilinis ieškinys atmestinas.

Taigi, ivertinant išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, kad apeliaciniu skundu argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi pagrindo nera.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo A. N. ir nukentejusiojo N. K. apeliacinius skundus apeliacinius skundus atmesti.