- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-16
- Bylos Nr.
- AS-63-636-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- J. R. L., J. R.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Laura Juozumaitė
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. R. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. R. L. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl protokolo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. R. L. (toliau – ir pareiškėjai) 2009 m. rugsėjo 8 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir atsakovas) Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. spalio 23 d. posėdžio protokolinius sprendimus dėl M. L. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo vietos ir ribų nustatymo. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2008 m. spalio 23 d. posėdžio protokolinių sprendimų panaikinimo paduoti.
Pareiškėja nurodė, kad gavusi atsakovo 2008 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. 2-3692-(2.19), kuriuo buvo informuota apie Komisijos 2008 m. spalio 23 d. sprendimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintos Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 punkto 2 dalimi minėtus sprendimus apskundė Klaipėdos apskrities viršininkui. Atsakovas 2009 m. sausio 30 d. raštu Nr. 2.1-33-(1.14) informavo, kad nesant papildomų dokumentų Komisijos protokolą pakeisti nėra teisinio pagrindo. Nesutikdama su Komisijos 2008 m. spalio 23 d. sprendimais bei vadovaudamasi Tvarkos 5 punkto 2 dalimi 2009 m. kovo 4 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 12 d. nutartimi skundą paliko nenagrinėtą, nuspendęs, kad nesilaikyta Žemės reformos įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį. Pažymėjo, jog vykstant atskirojo skundo nagrinėjimui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra, t. y. 2009 m. gegužės mėn. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) dėl Komisijos sprendimų panaikinimo. Nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2009 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-L-306-451 informavo, kad ji neturi įgaliojimų spręsti klausimų dėl teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose priimtų žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos sprendimų panaikinimo. Pareiškėja pabrėžė, jog įvykdė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 12 d. nutartį ir kreipėsi į teismo nurodytą ikiteisminio ginčo nagrinėjimo instituciją, tačiau dėl Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme vykusio atskirojo skundo nagrinėjimo praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatytą skundo administraciniam teismui padavimo terminą. Laikė, jog nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ji visą laiką aktyviai siekė savo teisių gynybos: kreipdamasi į teismą vadovavosi galiojančiame teisės akte nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo procedūra ir nepraleido skundo padavimo termino, padavė atskirąjį skundą, kreipėsi į administracinių teismų nurodytą ikiteisminio ginčų nagrinėjimo instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarė pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo skundui dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2008 m. spalio 23 d. posėdžio protokolinių sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą; pareiškėjos skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl 2008 m. spalio 23 d. žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos posėdžio protokolo panaikinimo atsisakyti priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pareiškėja skundžia Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 23 d. posėdžio protokolinius sprendimus dėl M. L. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo vietos ir ribų nustatymo, priimtus nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Tokio pobūdžio ginčams Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Pagal šią tvarką skundas, pirmiausia, turi būti paduodamas apskrities viršininkui, o po to – Nacionalinei žemės tarnybai. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą, skundas vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi gali būti paduodamas teismui per dvidešimt dienų nuo šio atsakymo gavimo dienos. Teismas nustatė, jog pareiškėja 2009 m. kovo 6 d. jau buvo kreipusis analogišku skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I?241?583/2009, vadovaudamasis aukščiau cituojamu teisiniu reglamentavimu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad nesilaikyta neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Pareiškėja minimą nutartį apskundė atskiruoju skundu ir 2009 m. birželio 5 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė pareiškėjos skundą atmesti. Kaip nustatyta iš pareiškėjos skundo turinio ir teikiamų skundo priedų, pareiškėjos atstovei apskundus 2009 m. kovo 12 d. nutartį ir vykstant atskirojo skundo nagrinėjimo procesui, atstovė 2009 m. gegužės 6 d. skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 23 d. posėdžio protokolinių sprendimų panaikinimo ir Nacionalinė žemės tarnyba 2009 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-L-306-451 pasisakė dėl teikiamo skundo nagrinėjimo. Taigi 2009 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-L-306-451 Nacionalinei žemės tarnybai išnagrinėjus pateiktą skundą, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka buvo baigta ir pareiškėjai gavus Nacionalinės žemės tarnybos raštą, skundas vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi turėjo būti paduodamas teismui per dvidešimt dienų nuo šio atsakymo gavimo dienos. Minimas raštas buvo adresuojamas advokatei Laurai Juozumaitei, Kražių g. 4-1 (advokatų kontoros adresu), jis adresato gautas ir jo turinys žinomas. Be to, kaip nurodoma teikiame pareiškėjos skunde, šia neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka buvo pasinaudota ir ji baigta iki 2009 m. birželio 5 d. nutarties priėmimo, kuria Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netenkino pareiškėjos atskirojo skundo. Teismas laikė, kad pareiškėja pabaigusi neteisminio ginčo nagrinėjimo stadiją per ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytą dvidešimties dienų terminą skundu į teismą nesikreipė ir praleido skundo dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 23 d. posėdžio protokolinių sprendimų panaikinimo padavimo terminą. Šių aplinkybių neneigia ir pati pareiškėja. Vertindamas skundo padavimo termino praleidimo priežastis, teismas pažymėjo, kad pareiškėja pasirinko nenuoseklų savo teisių gynimo būdą. Pirmiausia pareiškėja apskundusi 2009 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį, nežiūrint to, kad nesutiko su teismo nutartimi dėl privalomos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pasinaudojo neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir kreipėsi skundu į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri išnagrinėjusi skundą pateikė 2009 m. gegužės 13 d. raštą Nr. 3B-(7.5)-L-306-451. Baigus neteisminio ginčo nagrinėjimo stadiją pareiškėja per 20 dienų turėjo kreiptis skundu į teismą. Teismas konstatavo, kad šių procesinių veiksmų atlikimui kliūčių nebuvo ir jei pareiškėja siekė ginčo išsprendimo būtent šia tvarka, ji turėjo būti realizuojama nuosekliai pagal įstatymo nuostatas. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas atskirasis skundas nekliudė pareiškėjai realizuoti jos teisės kreiptis skundu į teismą. Net ir įvertinęs pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad teisinė situacija dėl ginčo sprendimo proceso eigos galutinai paaiškėjo 2009 m. birželio 5 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pasisakius dėl 2009 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties teisėtumo, teismas laikė, kad pareiškėja neatidėliotinai turėjo teisę kreiptis su skundu į teismą, tačiau skundą pašto įstaigai įteikė tik 2009 m. rugsėjo 8 d. (pašto voko spaudas), t. y. po 3 mėnesių nuo nutarties priėmimo. Pastebėjo, jog pareiškėjai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis išsiųsta 2009 m. birželio 8 d., Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinės bylos medžiagą grąžino 2009 m. birželio 15 d., o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo pareiškėjai išsiųsta 2009 m. liepos 13 d. Be to, pabrėžė, jog visi procesiniai dokumentai yra skelbiami viešai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tinklapyje. Teismas laikė, jog apie visus procesinius sprendimus pareiškėja informuota laiku ir tinkamai, laikantis įstatymo reikalavimų, atskirojo skundo nagrinėjimo procesas pasibaigė 2009 m. birželio 5 d. ir pareiškėja buvo tinkamai informuota apie jo pabaigą, rašymo apsirikimas nutartyje neįtakojo pareiškėjos procesinių veiksmų, kadangi nutarties konstatuojamojoje dalyje ir rezoliucinėje dalyje buvo aiškiai nurodyti apeliacinės instancijos teismo motyvai ir priimtas procesinis sprendimas, be to, rašymo apsirikimas ištaisytas būtent teismo iniciatyva 2009 m. liepos 10 d. nutartimi. Teismo nuomone, visuma aptartų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjai nebuvo objektyvių kliūčių tinkamai realizuoti teisės skųsti ginčijamą aktą per įstatymo nustatytąjį terminą, o pareiškėjos įvardintas priežastis, dėl kurių ji šios teisės tinkamai nerealizavo, teismas pripažino subjektyviomis aplinkybėmis, priklausiusiomis nuo pareiškėjos valios ir jos pasirinkto savo teisių gynimo būdo. Teismas laikė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti skundo padavimo termino, ir vadovaudamasis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, teismas prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėją administracinės bylos Nr. I-241-583/2009 procese atstovavo advokatas, todėl šios bylos baigties teisinės pasekmės ir tolimesnių procesinių veiksmų atlikimo ar neatlikimo teisinės pasekmės turėjo būti žinomos. Atmetęs pareiškėjos prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu – praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmeta prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neįsigilino į Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. gegužės 13 d. rašto Nr. 3B-(7.5)-L-306-451 turinį. Kaip matyti iš minėto Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo, institucija šiame rašte nei žodžiu neužsimena apie pareiškėjos skundžiamo akto teisėtumą ar pagrįstumą, o tik pateikia motyvuotus argumentus, kodėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi įgaliojimų spręsti pareiškėjos skundžiamo akto panaikinimo klausimo. Taigi nėra jokio pagrindo Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą traktuoti kaip Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimą dėl pareiškėjos skundžiamo akto panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pareiškėja į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi būtent dėl to, kad nesutiko su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi, t. y. pirmosios instancijos teismo padaryta šiurkščia fakto klaida – vertinant ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančio norminio teisės akto paskelbimą „Valstybės žiniose“, todėl tikėjosi panašaus Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo.
3. Nacionalinė žemės tarnyba raštu motyvuotai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, todėl pareiškėja negalėjo kreiptis su skundu į teismą, kol nebuvo išnagrinėtas jos atskirasis skundas ir panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismas paliko galioti skundžiamą Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį apskritai neskaitęs ir nenagrinėjęs pareiškėjos atskirojo skundo.
4. Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. gegužės 13 d. rašto Nr. 3B-(7.5)-L-306-451 turinio aišku, kad pareiškėja tinkamai įgyvendino savo konstitucinę teisę į teisminę gynybą, t. y. pasinaudojo specialiame norminiame teisės akte nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra ir nepraleidusi skundo padavimo terminų kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, tačiau pastarasis ignoruoja konstitucinę pareiškėjos teisę.
5. Europos žmogaus teisių teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad kai asmuo pagrįstai teigia, kad buvo pažeistos jo teisės, pripažintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, jam turi būti suteikta efektyvi teisinė gynyba valstybiniuose organuose jo bylos nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėja pateikė skundą pirmosios instancijos teismui, iš esmės nesutikdama su Komisijos posėdžio metu priimtu sprendimu nepripažinti, kad M. L. nuosavybės teise valdyta žemė buvo dviejuose 1 ha ir 19 ha sklypuose pagal 2005 m. gruodžio 1 d. sklypų apžiūrėjimo ir ribų nustatyto aktus bei pagal juos parengtus žemės sklypų planus, ir atkurti nuosavybės teises į M. L. valdytą nekilnojamąjį turtą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 1992 m. spalio 12 d. sprendimą – 20 ha, remiantis 2003 m. gruodžio 22 d. žemės sklypo vietos apžiūrėjimo bei ribų nustatymo aktu ir pagal jį parengtu žemės sklypo planu.
Pagrindinės teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės nagrinėjant administracines bylas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2007 m. spalio 11 d. išnagrinėjus administracinę bylą Nr. AS11-296/2007. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokia išvada grindžiama tuo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos keliamas reikalavimas, įvertinus administracinių teismų praktiką (byla Nr. AS5-406/2004), bylos dokumentus ir faktines bylos aplinkybes, vertintinas kaip susijęs su sprendimu, priimtu iki apskrities viršininko įsakymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl tokiam ginčui, kaip ir nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartyje, privaloma Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja, nors ir nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti analogišką pareiškėjos skundą, kadangi ji nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, ir apskudusi šią nutartį atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, 2009 m. gegužės 6 d. skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2009 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. 3B-(7.5)-L-306-451.
Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėja turėjo teisę į teismą kreiptis per dvidešimt dienų nuo Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. gegužės 13 d. rašto Nr. 3B-(7.5)-L-306-451 gavimo dienos. Nors byloje nėra duomenų, kada pareiškėja (jos atstovė) gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. gegužės 13 d. raštą, t. y. nežinoma, kada prasidėjo skundo padavimo teismui termino eiga, tačiau atsižvelgus į tai, kad pareiškėja pripažįsta gavusi šį raštą ir į teismą iš karto nesikreipusi todėl, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme vis dar buvo nagrinėjamas jos atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarties, laikytina, kad ginčo dėl to, jog terminas skundui paduoti praleistas, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos argumentai dėl tinkamo pasinaudojimo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi, kaip minėta, ginčo, jog pareiškėja bet kokiu atveju praleido terminą kreiptis su skundu į teismą, nėra.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.
Pažymėtina, jog tai, kad pareiškėja laukė, kol bus išnagrinėtas jos atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarties, nepateisina termino kreiptis su skundu į teismą praleidimo ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, gindama savo teises, turėjo ne laukti, kol bus išnagrinėtas jos atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kadangi atskirojo skundo nagrinėjimas neturi įtakos termino paduoti skundą administraciniam teismui skaičiavimui, bet įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, o, to nepadariusi, praleido skundo padavimo teismui terminą.
Atkreiptinas dėmesys, jog net ir po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutarties priėmimo, pareiškėja į teismą su skundu pakartotinai kreipėsi tik 2009 m. rugsėjo 8 d. Ši aplinkybė rodo, kad pareiškėja savo teises siekė apginti nepakankamai operatyviai.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybė, kad pareiškėja gavusi Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. gegužės 13 d. atsakymą laukė, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas jos atskirasis skundas, tik parodo jos pasirinktą savo teisių gynimo būdą ir šis pasirinkimas visiškai priklausė nuo jos valios, todėl ši aplinkybė pagrįstai pirmosios instancijos teismo nelaikyta svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pareiškėja nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2008 m. spalio 23 d. posėdžio protokolinių sprendimų apskundimu, ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo, nes terminas praleistas be svarbių priežasčių, ir skundą pagrįstai atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. R. L. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.