- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-17
- Bylos Nr.
- 1A-122-958/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kristina Latožienė, Donatas Jatužis, Valdas Petras Meidaus
- Civilinis ieškovas
- A. M.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant laiduotojos V. Š. atsakomybėn 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš S. Š. A. M. priteista 500 Eur neturtinės žalos ir 58,10 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Iš S. Š. priteista 574,06 Eur valstybei už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo už tai, kad 2024 m. liepos 25 d., apie 7.30 val. ant pėsčiųjų tako, esančio prie namo Anykščiuose, K. Būgos g. 7, iš asmeninių paskatų kilusio konflikto metu, sugriebęs A. M. už plaukų juos tempė, padarydamas kraujosruvas odos viršugalvyje su minkštųjų audinių paburkimu, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. M. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. M. prašo pakeisti nuosprendį ir jos ieškinį šioje byloje tenkinti pilnai, priteisiant iš nusikalstamą veiką įvykdžiusio S. Š. 58,10 Eur turtinę ir 3000,000 Eur neturtinę žalą patirtiems nuostoliams ir išgyvenimams kompensuoti.
2.2. Nukentėjusioji nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kurioje jos patirta neturtinė žala teismo įvertinta tik 500,00 Eur. Pritaria teismo argumentams, kad dėl kaltinamojo S. Š. veiksmų patyrė išgąstį, skausmą, netikėtą dvasinį sukrėtimą, pažeminimą viešoje vietoje ir tokiu būdu jai buvo padalyta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Tačiau nepritaria teismo sprendimui mažinti jos prašomą sumą šešis kartus vien dėl to, kad S. Š. netesėti veiksmai truko neilgai, nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji nebuvo ilgai gydoma. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog po įvykio S. Š. neatsiprašė ir nepripažino savo kaltės - dėl padaryto nusikaltimo kaltino tik nukentėjusiąją, jog ši, neva, viešoje vietoje be kaltinamojo leidimo laužo alyvų šakas ir niokoja krūmus, kas yra netiesa. Esant tokiai S. Š. pozicijai ikiteisminio tyrimo metu, aplinkybių ištyrimas truko gan ilgai, teko dalyvauti akistatoje, kurios metu S. Š. kaltę neigė ir žemino už tai, kad savo pažeistas teises išdrįso ginti kreipdamasi į teisėsaugos institucijas. Iki šiol jaučia pyktį ir baimę būti S. Š. užpultai. Abejoja S. Š. nuoširdumu, jo gailėjimusi dėl padaryto tyčinio nusikaltimo, nes iki nuosprendžio priėmimo neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė ją mažinti net iki 200 eurų sumos, kuri yra labai maža lyginant su jo išlaidomis gynėjui. Mano, kad pirmosios instancijos teismo pozicija neturtinės žalos klausimu neatitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Ražanskienė prašo atmesti nukentėjusiosios A. M. skundą ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendį, kuriuo priteista neturtinė žala nukentėjusiajai atitinka teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose. Teisminio nagrinėjimo metu, prokuroras prašė ieškinį tenkinti: turtinę žalą priteisti pilnai, o neturtinę žalą mažinti iki 700 eurų. Su mažesnės neturtinės žalos atlyginimu teisiamojo posėdžio metu sutiko nukentėjusiosios atstovas advokatas A. L. bei pati nukentėjusioji A. M.. Mano, kad A. M. teismo priteista 500 eurų neturtinė žala, yra pakankama, o skundu nukentėjusiosios A. M. prašoma priteisti 3000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, nepagrįsta jokiais teisiniais argumentais.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. ir jo gynėjas A. Šukaitis bei prokurorė J. Ražanskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. M. nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad prašomą priteisti 3000 eurų neturtinę žalą teismas nepagrįstai sumažino iki 500 eurų, nepateikdamas tokiam sprendimui priimti svarių argumentų.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020.
9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas bei pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, kitokie sveikatos sutrikimai, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir kt. Taip pat, turi reikšmę žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios A. M. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašomą 3000 eurų sumą sumažino iki 500 eurų, pateikdamas išsamius tokio sprendimo motyvus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vertino ne tik byloje nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes, bet ir į formuojamą teismų praktiką, pagal kurią nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos nuo 150 iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020 ir kt.). Teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą bei pažeminimą viešoje vietoje, įvertino tai, kad S. Š. tyčinis nesunkus nusikaltimas truko neilgai, jo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai nebuvo sukelta ilgalaikių neigiamų pasekmių, negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusiosios gyvenimo srityse. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad S. Š. atsiprašė nukentėjusiosios, pripažino, kad pasielgė negarbingai, pažadėjo atlyginti teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą. Aptartomis aplinkybėmis nukentėjusiajai A. M. iš kalto asmens priteista 500 Eur neturtinė žala negali būti laikoma per maža ar neteisinga, ji atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, o taip pat užtikrina priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Apeliacinio skundo argumentais, jog S. Š. jos neatsiprašė, jaučia baimę dėl pakartotino išpuolio bei patyrė neigiamus išgyvenimus ikiteisminio tyrimo metu dalyvaudama akistatoje, didinti priteistos neturtinės žalos sumą iki 3000 eurų nėra pagrindo.
11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio keisti nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
12. Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas S. Š. pirmiausia pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, po to jo atžvilgiu taikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Asmuo pripažįstamas kaltu tik tuo atveju, kai jam yra skiriama bausmė, o šiuo atveju S. Š. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslinama, pašalinant pripažinimo kaltu faktą.
13. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjas advokatas A. Šukaitis pateikė sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą 250 Eur sumai (tomas 2., b.l. 114-115) ir prašė šią sumą priteisti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. naudai. Šis prašymas atmestinas.
14. Pažymėtina, jog BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tais atvejais, kai dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriuo šis asmuo baudžiamojoje byloje yra išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalis).
15. Taigi, skundžiamas nuosprendis, kuriuo byla nutraukta atleidžiant S. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis), negali būti tapatinamas su išteisinamuoju nuosprendžiu, nurodytu BPK 106 straipsnio 3 dalyje. Kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje, S. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jo padaryta veika atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nurodytos nusikalstamos veikos požymius, todėl jis negali būti laikomas išteisintuoju ir negali būti tenkinamas prašymas atlyginti jo turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį ir išdėstyti taip:
S. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant laiduotojos V. Š. atsakomybėn 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Netenkinti prašymo priteisti S. Š. 250 Eur patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.