Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-193-433/2009 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams UAB „Šilo bitė“, A. D. , V. K. dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

ieškovas A. S. prašė: 1. Pripažinti, kad neatitinka tikrovės bei žemina jo garbę ir orumą 2005-10-20 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. spalio 20 d.- lapkričio 3 d. Nr. 21 (98)) straipsnyje „Kas nužudė G. K. ?“ išspausdinti teiginiai:

<...> nekyla net abejonių, kad studijos rengimo darbe dalyvavo ... UAB „Ekskomisarų biuras“ vadovai.

<...> ... santykiai tarp „Williams International“ ir A. S. nėra neutralūs, jog šie subjektai nėra vienas kitam abejingi, netgi per daug neabejingi“.

<...> ...visiškai realu, kad A. B. kartu su A. S. arba P. L. , britais H. G. bei D. H. Didžiosios Britanijos Meno saloje įregistravo „British&Baltic Company“, kurios filialą, o vėliau dukterinę įmonę - „British&Baltic Vilnius“... ir visi kartu ėmė regzti planus kaip prasiskverbti iki „Mažeikių naftos“ perdirbimo įmonės bei Būtingės naftos terminalo.

<...> ... A. S. ir P. L. savo rankose laikė „British&Baltic Company“ vairą...

<...> jeigu P. L. ar A. S. nebūtų davę sutikimo, Jurgelio saugumiečiai tikrai nebūtų išdrįsę liesti po „Ekskomisarų biuro“ priedanga dirbusio ir su šio biuro savininkais svarbių verslo reikalų turinčio A. B. .

<...> A. S. ir UAB „Ekskomisarų biuras“ sudarė sąlygas JAV bendrovei „Williams International“ privatizuoti „Mažeikių naftą“... A. S. ir UAB „Ekskomisarų biuras“ indėlis į sąlygų sudarymą JAV bendrovei „Williams International“ privatizuoti „Mažeikių naftą“ žymiai svaresnis.

<...> P. L. bei A. S. labai ženkliai prisidėjo prie sudarymo sąlygų šiai amerikiečių kompanijai privatizuoti „Mažeikių naftą“, patys šią kompaniją tiesiog už rankų vedė prilaikė, kad nepargriūtų.

2005-11-03 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. lapkričio 3-17 d. Nr. 22 (99)) straipsnyje „A. S. firma išplovė milijonus iš „Mažeikių naftos“ teiginiai:

<...> A. S. firma išplovė milijonus iš „Mažeikių naftos“.

2005-11-17 „Laisvas laikraštis" (2005 m. lapkričio 17 d. - gruodžio 1 d. Nr. 23 (100)) straipsnyje „Kas nužudė G. K. ?“ teiginiai:

<...>...A. S. ... reikia skelbti tikraisiais JAV kompanijos „Williams“ Lietuvoje neteisėtai įgyto milžiniško turto, taip pat ir „Mažeikių naftos“ Valdymo sutarties - valdymo teisės bei realiosios nuosavybės - bendrasavininkiais, sukčiais, vagimis, plėšikais, valstybės turto prievartautojais. Kremliaus ekspansinių interesų įgyvendintojais, KGB padugnėmis, veikiančiomis prieš Lietuvos valstybės įstatymus, Konstituciją, ekonomikos galią, saugumą, kitus nacionalinius interesus bei suverenitetą.

<...> Jei A. M. B., A. P. ir A. S. dar būtų nesuprantama, tegul jie sugrįžta į 1993-uosius ir prisimena, kad buvo pirmojo Lietuvoje valstybinio kontrabandos tinklo kūrėjais, globėjais ir dengėjais nuo atsakomybės. <...> A. M. Brazauską, V. L. , A. K. , R. J. , V. A. , A. S. ir A. P. pavadindamas ypač pavojingais politiniais recidyvistais, tokiais pat pavojingais mūsų valstybei pavadindamas šių politikų rėmėjus bei verslo partnerius užsienyje noriu pasakyti, kad daugiau pikto padariusių ir vėl susiruošusių daryti, pavojingesnių už juos nėra ir nebegali būti.

2005-12-01 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. gruodžio 1-15 d. Nr. 24 (101)) straipsnyje „Kas nužudė G. K. ?“ išspausdinti teiginiai:

<...> sprendimas pagrobti ir nužudyti G. K. buvo tik politinių sprendimų su JAV kompanija „Williams International“ pasirašyti Laikinojo valdymo paslaugų teikimo bei Investicijų sutartis logiška tąsa... "Mažeikių naftą" pagal Laikinojo valdymo paslaugų teikimo sutartį pasisavinę politikai bei jų finansiniai rėmėjai negalėjo laukti, kol Kiesus bus reabilituotas ir demaskuos visą jų tarptautinį organizuotą nusikalstamą susivienijimą. Laikinojo valdymo paslaugų teikimo sutartis, su šia sutartimi susijusios "Mažeikių naftos" turto prievartavimo, konsultavimo, valdymo, privatizavimo (pasisavinimo) bei perpardavimo Rusijai paslaptys, besidriekiančios link Vyriausybės, Seimo ir Prezidentūros, buvo tos priežastys, kurios tiesiog vertė ... A. S. priimti kolegialų politinį sprendimą atsikratyti G. K. . Kaip kliuviniu tolimesnėje nusikalstamoje veikloje...

2005-12-15 savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2005 m. gruodžio mėn. 15-29 d. Nr. 25 (102)) straipsnyje „Kas valdo „Rubicon" kompromatus?“ išspausdinti teiginiai:

<...> per A. S. įsteigtą firmą „Ekskomisarų biuras“ buvo išplauti milijonai litų, kuriuos sumokėjo Mažeikių naftos" valdytoja „Williams“...

2005-12-29 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. gruodžio m. 15 d. - 2006 m. sausio 12 d. Nr. 26 (103)) straipsnyje „Kas nužudė G. K. ?“ teiginiai:

<...> Tokie pat melagiai, vagys, niekšai ir išgamos yra ir ... A. S. bei..., kurie žino visą tiesą apie G. K. ir jo laikų valdomą „Mažeikių naftą“, tačiau tyli ir toliau tęsia britų karo analitikų bei „Williams“ įpusėtą darbą.

<...> Niekas kitas, tik visi šie politikai... A. S. ... bei jų finansiniai rėmėjai turėjo pakankamai rimtų motyvų skelbti netiesą apie valstybei priklausiusią „Mažeikių naftą“, šiai netiesai pritarti, ją pridengti ir palaikyti, suniekinti G. K. darbus, sugebėjimus bei kompetenciją, jo vardą susieti su nusikalstamu pasauliu, o kad tokios niekšybės per greit nebūtų demaskuotos ir nepakenktų piktiems užmanymams iki galo įgyvendinti - reikėjo G. K. kuo skubiau nužudyti.

Atsižvelgiant į tai, kad yra būtina nustatyti konkretų terminą, per kurį atsakovai turi paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, patikslino antrąjį ieškinio reikalavimą ir prašė: 2. Įpareigoti atsakovus A. D. ir UAB „Šilo bitė“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ savo vardu ir lėšomis adekvačia forma (tuose pačiuose puslapiuose, tokiu pat šriftu, tokiame pat leidinių skaičiuje, kaip buvo paskelbti straipsniai) per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspausdinti tokio turinio paneigimą:

2005-10-20 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. spalio 20 d. - lapkričio 3 d. Nr. 21 (98)) straipsnyje „Kas nužudė G. K. ?“ autorius A. D. , buvo paskleisti duomenys neatitinkantys tikrovės, žeminantys A. S. garbe, gerą vardą bei orumą. Šiuo pranešimu paneigiame minėtame straipsnyje paskleistus duomenis ir nurodome, jog paskelbti teiginiai, kad A. S. yra kaip nors susijęs, prižiūrėjęs ar prisidėjęs prie studijos apie korupciją, vagystes bei organizuotą nusikalstamumą „Mažeikių naftoje“; kad A. S. santykiai su „Williams International“ nėra neutralūs ir jie nėra vienas kitam neabejingi; kad A. S. Didžiosios Britanijos Meno saloje įregistravo „British&Baltic Company“, yra kaip nors susijęs su „British&Baltic Vilnius“ ir jų valdymu bei rezgė planus kaip prasiskverbti iki „Mažeikių naftos“ perdirbimo įmonės bei Būtingės naftos terminalo; kad A. S. yra davęs sutikimą Valstybės Saugumo departamentui baudžiamojon atsakomybėn traukti A. B. ; kad A. S. ir UAB „Ekskomisarų biuras“ sudarė sąlygas JAV bendrovei „Williams International“ privatizuoti „Mažeikių naftą“, yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys A. S. garbę bei orumą.

2005-11-03 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. lapkričio 3-17 Nr. 22 (99)) straipsnyje „A. S. firma išplovė milijonus iš „Mažeikių naftos“ autorius A. D. , buvo paskleisti duomenys neatitinkantys tikrovės, žeminantys A. S. garbę, gerą vardą bei orumą. Šiuo pranešimu paneigiame minėtame straipsnyje paskleistus duomenis ir nurodome, jog paskelbtas teiginys, kad A. S. ir „Ekskomisarų biuras“ išplovė milijonus iš „Mažeikių naftos“ yra neatitinkantis tikrovės ir žeminantis A. S. garbę bei orumą.

2005-11-17 savaitraštyje „Laisvas laikraštis: (2005 m. lapkričio 17 d. - gruodžio 1 d. Nr. 23 (100)) straipsnyje „Kas nužudė G. K. ?“ autorius A. D. , buvo paskleisti duomenys neatitinkantys tikrovės, žeminantys A. S. garbę, gerą vardą bei orumą. Šiuo pranešimu paneigiame minėtame straipsnyje paskleistus duomenis ir nurodome, jog paskelbti teiginiai: kad A. S. yra sulaužęs priesaiką ir padaręs nusikaltimus, pažeidęs LR Konstituciją ir įstatymus; kad A. S. yra kaip nors susijęs ir prisidėjęs prie 1993 metų Lietuvoje valstybinio kontrabandos tinklo kūrimo, globojimo ir dengimo nuo atsakomybės; kad A. S. yra pavojingas politinis recidyvistas padaręs daug bloga, yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys A. S. garbę bei orumą.

2005-12-01 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. gruodžio 1-15 d. Nr. 24 (101)) straipsnyje „Kas nužudė G. K. ?“, autorius A. D. , buvo paskleisti duomenys neatitinkantys tikrovės, žeminantys A. S. garbę, gerą vardą bei orumą. Šiuo pranešimu paneigiame minėtame straipsnyje paskleistus duomenis ir nurodome, jog paskelbti teiginiai: kad A. S. priėmė sprendimą atsikratyti G. K. tikslu toliau vykdyti nusikalstamą veiką; kad sprendimas pagrobti ir nužudyti G. K. yra susijęs su A. S. ir jo priimtu sprendimu pasirašyti Laikinojo valdymo paslaugų teikimo ir Investicijų sutartis, yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys A. S. garbę bei orumą.

2005-12-15 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. gruodžio 15-29 d. Nr. 25 (102)) straipsnyje „Kas valdo „Rubicon“ kompromatus?“ autorius A. D. , buvo paskleisti duomenys neatitinkantys tikrovės, žeminantys A. S. garbę, gerą vardą bei orumą. Šiuo pranešimu paneigiame minėtame straipsnyje paskleistus duomenis ir nurodome, jog paskelbti teiginiai, kad per A. S. įsteigtą UAB „Ekskomisarų biuras“ buvo plaunami milijonai litų yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys A. S. garbę bei orumą.

2006-12-29 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. gruodžio 15 d. - 2006 m. sausio 12 d. Nr. 26 (103)) straipsnyje „Kas nužudė G. K. ?“ autorius A. D. , buvo paskleisti duomenys neatitinkantys tikrovės, žeminantys A. S. garbę, gerą vardą bei orumą. Šiuo pranešimu paneigiame minėtame straipsnyje paskleistus duomenis ir nurodome, jog paskelbti teiginiai, kad A. S. yra melagis, niekšas, išgama, kad jis tęsia britų karo analitikų bei „Williams“ darbus; kad A. S. yra kaip nors susijęs su neteisėta „Mažeikių nafta“ veikla ir su G. K. nužudymu, yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys A. S. garbę bei orumą.

3.Priteisti solidariai iš UAB „Šilo bitė“ (savaitraščio „Laisvas laikraštis“ leidėjo), A. D. ir V. K. jo naudai 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat priteisti iš atsakovų solidariai jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas A. S. nurodė, kad atsakovams buvo išsiuntęs reikalavimus paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius, bet jie to nepadarė. Visa tai liudija, kad atsakovai nepaiso jokių teisinių priemonių ir sistemingai praktiškai kiekviename savaitraščio numeryje skleidžia melagingus teiginius, publikuodami tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina jo garbę ir orumą bei daro jam žalą. Tai, kad atsakovai nesiliauja ir neketina liautis vykdyti neteisėtus veiksmus liudija minėtų publikacijų sistemiškumas. Neigiamų duomenų skleidimas daro tiesioginę įtaką visuomenės pasitikėjimui politiku. Apkaltinimas nusikaltimų padarymu, kurių nebuvo ir kurių egzistavimui nėra jokių duomenų, yra įžeidžiantis ir nekelia abejonių, kad galėjo pakenkti ir kenkia jo garbei, orumui ir daro žalą. Be to, galioja ir nekaltumo prezumpcija, kuri tiesiogiai rašinių cikle buvo pažeista. Atsakovai pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkto reikalavimą - teisingai, tiksliai ir nešališkai pateikti visuomenei viešąją informaciją, 42 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jog žurnalistas turi teikti tikslias, nešališkas, teisingas žinias, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso reikalavimus, jog žurnalistas turi kritiškai vertinti informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus. CK 6.250 straipsnis sako, kad „neturtine žala yra laikoma asmens skausmas, pergyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. teismo įvertinti pinigais“. Ieškiniu yra įrodyta, kad: duomenys paskleisti plačiai; duomenys sukelia didelį nerimą; jam, kaip valstybės pareigūnui, geras vardas ir gera reputacija yra itin svarbus gyvenimo veiksnys; tokie paskleisti duomenys kelia didelį ažiotažą, šokiruoja skaitytojus; duomenys pasireiškia žlugdymu; duomenys paskleisti piktybiškai, turint tiesioginę tyčią. Be to, itin reikšmingas atsakovų atsakomybę sunkinantis faktas yra tas, kad atsakovai melagingus teiginius skleidžia sistemingai, pakartotinai ir jau ilgą laiką.

Priteisė iš atsakovų UAB “Šilo bitė” (savaitraščio “Laisvas laikraštis” leidėjo) ir A. D. solidariai ieškovo A. S. naudai 2 000,00 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti. Priteisė iš atsakovų UAB “Šilo bitė” (savaitraščio “Laisvas laikraštis” leidėjo) ir V. K. solidariai ieškovo A. S. naudai 11 000,00 Lt (vienuolika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Priteisė iš atsakovo UAB “Šilo bitė” (savaitraščio “Laisvas laikraštis” leidėjo) ieškovo A. S. naudai 250,00 Lt. (du šimtai penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo A. D. ieškovo A. S. naudai 50,00 Lt. (penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo V. K. ieškovo A. S. naudai 150,00 Lt. (vienas šimtas penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo UAB “Šilo bitė” (savaitraščio “Laisvas laikraštis” leidėjo) ieškovo A. S. naudai 88,97 Lt. (aštuoniasdešimt aštuoni litai 96 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu. Priteisė iš atsakovo A. D. ieškovo A. S. naudai 88,97 Lt. (aštuoniasdešimt aštuoni litai 97 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu. Priteisė iš atsakovo V. K. ieškovo A. S. naudai 88,97 Lt. (aštuoniasdešimt aštuoni litai 97 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu.

Vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais teismas padarė išvadą, kad 2005-10-20 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. spalio 20 d. - lapkričio 3 d. Nr. 21 (98)) straipsnyje „Kas nužudė G. K. ?“ pateiktos žinios: <...> jeigu P. L. ar A. S. nebūtų davę sutikimo, Jurgelio saugumiečiai tikrai nebūtų išdrįsę liesti po „Ekskomisarų biuro“ priedanga dirbusio ir su šio biuro savininkais svarbių verslo reikalų turinčio A. B. ... neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę bei orumą. Analizuojant tiek šį teiginį, tiek jį visame straipsnio kontekste – sakiniai suformuluoti kaip teigimas, jog A. B. dirbo po UAB „Ekskomisarų biuro“ priedanga ir su šio biuro savininkais turįs svarbių verslo reikalų. Teismui nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad ši žinia apie UAB „Ekskomisarų biuras“ ir A. B. minimas straipsnyje sąsajas yra teisinga (CPK 178 str.).

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad 2005-10-20 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. spalio 20 d.-lapkričio 3 d. Nr. 21 (98)) straipsnyje „Kas nužudė G. K. ?“, išspausdinti teiginiai: <...> nekyla net abejonių, kad studijos rengimo darbe dalyvavo... UAB „Ekskomisarų biuras“ vadovai; <...> ... santykiai tarp „Williams International“ ir A. S. nėra neutralūs, jog šie subjektai nėra vienas kitam abejingi, netgi per daug neabejingi“; <...> ... A. S. ir P. L. savo rankose laikė „British&Baltic Company“ vairą <...> neatitinka tikrovės, tačiau ieškovas neįrodė, kad šie teiginiai žemina jo garbę ir orumą (CPK 178 str.). Teismas ėmėsi visų galimų priemonių išreikalauti atsakovų minimą Didžiosios Britanijos Sandhursto Kareliškosios karo akademijos analitikų parengtą studiją apie korupciją, vagystes ir organizuotą nusikalstamumą AB „Mažeikių nafta“(t. 3, b.l. 11, t. 4, b.l. 27, tačiau toks dokumentas teismui nepateiktas, todėl teismas vien vadovaudamasis atsakovo paaiškinimais apie šio rašytinio įrodymo egzistavimą negalėjo konstatuoti kokias nors bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 177 str., 197 str.). Be to, pats ieškovas pripažino, kad po rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą paliko darbą UAB „Ekskomisarų biuras“, t. y. nebuvo šios bendrovės vadovas. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad tuo metu UAB „Ekskomisarų biuras“ vadovavo ir oficialius dokumentus pasirašydavo kiti aukščiau minėtos bendrovės vadovai. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas nėra bendrovių „British&Baltic Vilnius“, „British&Baltic Company“ nei steigėjas nei vadovas, tačiau ieškovas neįrodė, kad šie teiginiai žemina jo garbę ir orumą. Todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.

Nurodė, kad Mažeikių naftos perdirbimo įmonę JAV korporacijos „Williams“ vardu užvaldė, pasisavino ir išvogė, o po to perpardavė Rusijos koncernui „Jukos“ grupė iš anksto susitarusių ir išvien veikusių Lietuvos valstybės politikų, jų rėmėjų bei partnerių, vienas kurių buvo UAB „Ekskomisarų biuras“ viceprezidentas ir akcininkas, LR Seimo narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. S. . Tai patvirtina Laikinojo valdymo paslaugų teikimo sutartis, kurią akcinės bendrovės „Būtingės nafta“, „Naftotiekis“ ir „Mažeikių nafta“ su JAV korporacija „Williams International Company“ pasirašė 1998 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos politikai inicijavo, leido ir skelbė „Williams“ bei „Jukos“ reikalingus antivalstybinius ir antikonstitucinius įstatymus, valstybės vardu pasirašinėjo tokiais įstatymais grįstas tariamųjų investicijų sutartis. Didžiosios Britanijos Sandhersto Karališkosios karo akademijos analitikai LR Vyriausybės, JAV korporacijos „Williams International Company“, UAB „Ekskomisarų biuras“ užsakymu sukūrė mitą studijos forma, kad Mažeikių nafta yra beveik išvogta, privesta prie bankroto ribos. Šią studiją „Mažeikių nafta“ faktinio valdytojo pavedimu rengė UAB „Ekskomisarų biuras“. Vienas iš studijos užsakovų bei rengėjų tikslų buvo G. K. susieti su nusikaltimais, priversti jį pasitraukti iš pareigų, o vėliau – pagrobti ir nužudyti, viską suverčiant tariamiems aukos bendrininkams iš nusikalstamo pasaulio. Realiai visus studijoje aprašytus nusikaltimus Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje organizavo ir vykdė „Williams“ vardu veikęs H. G. . Šiuos nusikaltimus H. G. vykdė išvien su bendrininkais iš UAB „Ekskomisarų biuras“. 2000 m. „Williams“ valdoma AB „Mažeikių nafta“ per ofšorinę tarpininkę „British&Baltic Vilnius“ už valdymo paslaugų grupei priskirtas konsultacijas bei apsaugos paslaugas UAB „Ekskomisarų biuras“ nepagrįstai sumokėjo ne mažiau kaip 3 918 217,45 Lt. Dalį šios sumos UAB „Ekskomisarų biuras“ skyrė benzino pirkimui ir kitokiai paramai Kriminalinei policijai, o šios bendrovės vienas iš vadovų bei akcininkas – P. L. – skyrė G. K. pagrobimo aplinkybes tiriančių tarnybų bei pareigūnų privačiam finansavimui. 2000 m. liepos mėn. G. K. sutikus Valstybės kontrolės ir Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros pareigūnams papasakoti visą tiesą apie tai, kas vyko Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje, tikriesiems nusikaltėliams iškilo pavojus, todėl po kelių dienų G. Kiesus su sūnumi bei vairuotoju buvo pagrobtas ir nužudytas. Dingus be žinios G. K. , jo sūnui bei vairuotojui, lygiagrečiai su prokurorais ir tardytojais dingimo aplinkybes tirti ėmėsi ir UAB „Ekskomisarų biuras“, kurio tyrimo ataskaita nepagrįstai neprijungta prie baudžiamosios bylos, iškeltos dėl G. K. pagrobimo. Teisėsaugos institucijoms iki šiol neprireikė ir nereikia G. K. dingimo aplinkybes tyrusios privačios detektyvų tarnybos UAB „Ekskomisarų biuras“ atlikto tyrimo ataskaitos, nereikia šios bendrovės darbuotojus bei vadovus, įskaitant P. L. ir A. S. apklausti bent jau kaip liudytojus arba kaip tyrimą atlikusius ir jam vadovavusius specialistus. Atsakovas nurodė davęs interviu straipsniui „Kas nužudė G. K. ?“, bet teismas į tai neatsižvelgė, neprijungė prie nagrinėjamos bylos viso šio straipsnio, o prijungė tik atskiras A. S. pasiūlytas straipsnio dalis. Taip teismas apsunkino atsakovui įrodinėjimo galimybes, nepagrįstai atsisakė įvertinti visą straipsnio kontekstą. 2009-02-24 teismo posėdžio metu A. S. atsakovą fotografavo. Taip buvo pažeista LR CPK 9 str. 5 d. To paties posėdžio metu, kada atsakovui V. K. buvo suteikta teisė ieškovui A. S. užduoti klausimus, į atsakovo užduotus klausimus, kokiu tikslu posėdžio metu jį ir teismą fotografavo ir kam ruošiasi tai panaudoti, A. S. neatsakius, teismas nuėmė šiuos klausimus, kaip neturinčius ryšio su nagrinėjama byla. Taip teismas pažeidė LR CPK 42 str. 1 d. Atsakovas V. K. taip pat nurodė, kad teismas jam nepagrįstai atėmė teisę remtis ir savo paaiškinimus grįsti audito bendrovės „Ernst&Young“ 2000-10-24 ataskaita bei šios ataskaitos papildymais. 2009 m. vasario 24 d. vykusio posėdžio metu teismas atsakovui kartu su prašymais teikiant dokumentus bei kitus įrodymus, neleido paaiškinti, kuo šie prašymai, dokumentai bei kiti įrodymai susiję su nagrinėjama byla, neleido pateikti jo turimų dokumentų nei kopijų, nei originalų. Ieškovo atstovui tai daryti leido. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 13, 42, 17, 12 str. 2009 m. vasario 24 d. posėdyje teismas neleido atsakovui pateikti visų prašymų – dar net neįpusėjus prašymų teikimui, jam buvo pasiūlyta toliau teikti tik prašymų sąrašą, kurio perskaityti iki galo nebuvo leista. 2008 m. spalio 20 d. nutartimi teisėjas G. Seikalis nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo. Pasikeitus teismo sudėčiai, atsakovas nurodo turėjęs teisę pateikti tiek iki tol netenkintus, tiek anksčiau neteiktus prašymus, tačiau teismas neleido atsakovui pateikti visų prašymų, nors ieškovo atstovui M. Kukaičiui leido pateikti visus prašymus be apribojimų. Taip teismas pažeidė CPK 13 str., 42 str. 1 d., 17 str., 12 str. 2009 m. vasario 24 d. posėdyje teismas netenkino nė vieno atsakovo V. K. prašymo, tuo metu ieškovo A. S. atstovo M. Kukaičio didesnę dalį prašymų tenkino. Taip teismas pažeidė LR CPK 17 str., 12 str., 21 str. Teismas 2009 m. vasario 24 d. nutartyje nurodytais motyvais atmetęs atsakovo V. K. prašymus, nepagrįstai apribojo LR CPK 42 str.1 d. numatytas jo, kaip šalies, teises teikti įrodymus ir pateikti prašymus. 2009 m. vasario 24 d. posėdyje teismas ne tik nepriėmė nė vieno atsakovo pateikto įrodymo, bet ir po byloje dalyvavusių asmenų duotų paaiškinimų netyrė nė vieno iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kuriuos atsakovas V. K. buvo pateikęs teisėjui G. Seikaliui ir kuriuos teisėjas buvo pripažinęs susijusiais su nagrinėjama byla bei prie jos prijungęs. Tokiu būdu teismas pažeidė LR CPK 178 str., 21 str. 2008 m. spalio 20 d. nutartimi nusišalinus nuo šios bylos nagrinėjimo teisėjui G. Seikaliui, naujos sudėties teismas 2009 m. vasario 24 d. posėdyje bylą nepagrįstai pradėjęs nagrinėti ne nuo pat pradžios, o nuo nagrinėjimo iš esmės, pažeidė LR CPK 16 str. 2 d. bei 235 str. 2 d. reikalavimus. Atsakovas V. K. nurodė, kad 2009 m. vasario 24 d. posėdyje pateikė prašymą dėl audito bendrovės „Ernst&Young“ 2000-10-24 nesuklastotos ataskaitos pagal pateiktą pavyzdį išreikalavimo iš Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros. Teismo reikalavimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pateikta audito bendrovės „Ernst&Young“ 2000-10-24 ataskaita yra suklastota. Tačiau teismas nepagrįstai nesiėmė jokių LR CPK 184 str. 1 d. numatytų priemonių tokiam prašymui patikrinti ir taip pažeidė LR CPK 21 str. Atsakovas V. K. nurodė, kad ieškovo ieškinys pareikštas dėl 15 „Laisvame laikraštyje“ išspausdintų pakankamai sudėtingų sakinių apie A. S. , kaip prieš valstybės interesus veikusį LR Seimo narį, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, kaip AB „Mažeikių nafta“ milijonus grobsčiusios ir plovusios UAB „Ekskomisarų biuras“ akcininką ir viceprezidentą. Pakankamai sudėtingi sakiniai ir apie UAB „Ekskomisarų biuras“ vadovus ir akcininkus, kaip Didžiosios Britanijos karo analitikų studijos apie vagystes „Mažeikių naftoje“ užsakovus bei rengėjus, G. K. pagrobimu bei nužudymu suinteresuotus asmenis, vienus iš šio nusikaltimo užsakovų bei organizatorių. Tokius sakinius ir tokį jų kiekį tinkamai pagrįsti galima remiantis ne keliais, o keliomis dešimtimis įrodymų, tačiau pirmininkavęs teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 255 straipsniu, nepagrįstai apribojęs atsakovui paaiškinimų teikimo laiką, nepagrįstai nutraukė jo paaiškinimus ir taip pažeidė LR CPK 42 str. 1 d. Atsakovas V. K. pažymėjo, kad teismas 2009 m. kovo 9 d. sprendime nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas pagal LR BK 154 str. 2 d. bei 155 str.1 d. už tai, kad 2004 metais teikė laikraščiui „Laisvas laikraštis“ neatitinkančią tikrovės informaciją, jog A. S. padarė sunkų nusikaltimą – vadovavo kontrabandininkus nuo atsakomybės dengiantiems sužvėrėjusiems ekskomisarams ir kt. Šiuo nuosprendžiu teismas rėmėsi, kad nereikėtų remtis liudytojo V. P. parodymais, kurie teismui žinomi iš atsakovo prašymų, atsakymo į ieškovo atstovo M. Kukaičio bei teisėjos P. S. klausimus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teismo žiniomis šis nuosprendis įsiteisėjęs. Tačiau atsakovo žiniomis šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartis. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teismas jam palankių kitų teismų nuosprendžių ir nutarčių 2009 m. kovo 9 d. sprendime neminėjo. Tokiu būdu teismas pažeidė LR CPK 21 str. Atsakovas V. K. nurodė, kad teismas, nepagrįstai netenkinęs jo prašymų iškviesti ir apklausti liudytoją V. P. , nepagrįstai neleido jam atlikti LR CPK 178 straipsnyje numatytos pareigos – įrodyti aplinkybių, kuriomis jis grindė savo atsikirtimus. Atsakovas V. K. nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė jo paaiškinimus, sprendimo 11 lape netiksliai konstatavęs, jog atsakovas V. K. nurodė, kad straipsniuose buvo paskleisti ne teiginiai, o jo nuomonė apie tikrus faktus. Teismas, vadovaudamasis LR CK 2.24 str. 2 d., neturėjo pagrindo įpareigoti savaitraštį „Laisvas laikraštis“ paneigti jo nuomonę, jeigu ji nebuvo nepagrįstas įžeidimas ir už jos reiškimą ieškovo A. S. naudai iš atsakovo V. K. priteisti 11 000 Lt sumą. Atsakovo nuomonė būtų buvusi nepagrįstas įžeidimas, jeigu ji nebūtų buvusi pareikšta apie tikrus, valstybei, jos piliečiams, G. K. draugams bei verslo partneriams pačius skaudžiausius įvykius bei su šiais įvykiais susijusius asmenis. Atsakovas V. K. pažymėjo, kad teismas, nepagrįstai konstatavęs, jog Didžiosios Britanijos Sandhersto Karališkosios karo akademijos analitikų parengta studija apie korupciją, vagystes ir organizuotą nusikalstamumą „Mažeikių naftoje“ nebuvo pateikta, nepagrįstai nevertino atsakovo paaiškinimo apie tai, jog šią studiją užsakė ir rengė A. S. bendrovė „Ekskomisarų biuras“, jog šios studijos užsakovai ir rengėjai buvo pagrindiniai AB „Mažeikių nafta“ vagys, G. K. pagrobimo ir nužudymo užsakovai bei organizatoriai. Todėl teismas skundžiamo sprendimo 11 lape nepagrįstai konstatavo, jog teismas, vadovaudamasis vien atsakovo paaiškinimais apie rašytinio įrodymo egzistavimą, negali konstatuoti kokias nors bylai reikšmingas aplinkybes. Atsakovo V. K. nuomone, nėra jokio protingo pagrindo, kuriuo teismas būtų galėjęs remtis ir priteisti iš atsakovo V. K. A. S. naudai sumokėti bankrutuojančios bendrovės teismo priteistą prievolę. Atsakovas nurodė, kad teismas, neleidęs jam pateikti visų prašymų atstovaujamojo A. D. vardu, pažeidė LR CPK 13 str., 42 str. 1 d. bei 59 str. 1 d., t.y. pažeidė jo, kaip A. D. atstovo ir kaip šalies teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę pateikti prašymus. Atsakovas V. K. nurodė, kad ieškovas A. S. teismui teikė melagingus atsakymus, o teismas nereikalavo, kad šalys, pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, prisiektų sakyti tiesą ir tik tiesą. Teisėjas E. Juozėnas, kaip ir visa trijų teisėjų kolegija, neleidę pacituoti 2000-07-11 dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdinto straipsnio „Mįslinga byla apaugo versijomis ir gandais“, nepagrįstai sutrukdė atsakovui V. K. įrodyti, jog ieškovas A. S. , atsakydamas į jam pateiktą klausimą, teismui sakė netiesą apie tai, kad UAB „Ekskomisarų biuras“ lygiagrečiai su prokurorais bei tardytojais netyrė G. K. dingimo aplinkybių.

Atsakovo V. K. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str.).

Apeliacijos dalyku šioje byloje yra Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimu pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo A. S. garbę ir orumą teiginiai, paskelbti atsakovo V. K. interviu forma straipsniuose „Kas nužudė G. K. ?“. Atsakovų UAB „Šilo bitė“ ir A. D. apeliaciniai skundai nėra priimti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl kituose straipsniuose („A. S. firma išplovė milijonus iš „Mažeikių naftos“, „Kas valdo „Rubicon“ kompromatus?“) paskelbtų teiginių atitikimo tikrovei ir jų žeminančio asmens garbę ir orumą pobūdžio teisėjų kolegija nenagrinėja.

Taigi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. kovo 9 d. sprendimu pripažino, kad neatitinka tikrovės ir žemina A. S. garbę bei orumą šie teiginiai:

2005-10-20 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. spalio 20 d.- lapkričio 3 d. Nr. 21 (98)) straipsnyje „Kas nužudė G. K. ?“:

<...> ...visiškai realu, kad A. B. kartu su A. S. arba P. L. , britais H. G. bei D. H. Didžiosios Britanijos Meno saloje įregistravo ..British&Baltic Company“, kurios filialą, o vėliau dukterinę įmonę - „British&Baltic Vilnius“... ir visi kartu ėmė regzti planus kaip prasiskverbti iki Mažeikių naftos perdirbimo įmonės bei Būtingės naftos terminalo.

<...> jeigu P. L. ar A. S. nebūtų davę sutikimo, Jurgelio saugumiečiai tikrai nebūtų išdrįsę liesti po „Ekskomisarų biuro“ priedanga dirbusio ir su šio biuro savininkais svarbių verslo reikalų turinčio A. B. .

<...> A. S. ir UAB „Ekskomisarų biuras“ sudarė sąlygas JAV bendrovei Williams International“ privatizuoti „Mažeikių naftą“... A. S. ir UAB „Ekskomisarų biuras“ indėlis į sąlygų sudarymą JAV bendrovei „Williams International“ privatizuoti Mažeikių naftą“ žymiai svaresnis.

<...> A. S. labai ženkliai prisidėjo prie sudarymo sąlygų šiai amerikiečių kompanijai privatizuoti „Mažeikių naftą“, patys šią kompaniją tiesiog už rankų vedė ir prilaikė, kad nepargriūtų.

2005-11-17 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. lapkričio 17 d. - gruodžio 1 d. Nr. 23 (100)) straipsnyje „Kas nužudė G. K. ?“ teiginiai:

<...> ...A. S. ...reikia skelbti tikraisiais JAV kompanijos „Williams“ Lietuvoje neteisėtai įgyto milžiniško turto, taip pat ir „Mažeikių naftos“ Valdymo sutarties - valdymo teisės bei realiosios nuosavybės - bendrasavininkiais, sukčiais, vagimis, plėšikais, valstybės turto prievartautojais. Kremliaus ekspansinių interesų įgyvendintojais, KGB padugnėmis, veikiančiomis prieš Lietuvos valstybės įstatymus, Konstituciją, ekonomikos galią, saugumą, kitus nacionalinius interesus bei suverenitetą.

<...> Jei... A. S. dar būtų nesuprantama, tegul jie sugrįžta į 1993-uosius ir prisimena, kad buvo pirmojo Lietuvoje valstybinio kontrabandos tinklo kūrėjais, globėjais ir dengėjais nuo atsakomybės.

<...> ... A. S. ... pavadindamas ypač pavojingais politiniais recidyvistais, tokiais pat pavojingais mūsų valstybei pavadindamas šių politikų rėmėjus bei verslo partnerius užsienyje noriu pasakyti, kad daugiau pikto padariusių ir vėl susiruošusių daryti, pavojingesnių už juos nėra ir nebegali būti.

2005-12-01 savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2005 m. gruodžio mėn. 1-15 d. Nr. 24 (101)) straipsnyje „Kas nužudė G. K. ?" teiginiai:

<...> sprendimas pagrobti ir nužudyti G. K. buvo tik politinių sprendimų su JAV kompanija „Williams International“ pasirašyti Laikinojo valdymo paslaugų teikimo bei Investicijų sutartis logiška tąsa... „Mažeikių naftą“ pagal Laikinojo valdymo paslaugų teikimo sutartį pasisavinę politikai bei jų finansiniai rėmėjai negalėjo laukti, kol Kiesus bus reabilituotas ir demaskuos visą jų tarptautinį organizuotą nusikalstamą susivienijimą. Laikinojo valdymo paslaugų teikimo sutartis, su šia sutartimi susijusios „Mažeikių naftos“ turto prievartavimo, konsultavimo, valdymo, privatizavimo (pasisavinimo) bei perpardavimo Rusijai paslaptys, besidriekiančios link Vyriausybės, Seimo ir Prezidentūros, buvo tos priežastys, kurios tiesiog vertė ... A. S. priimti kolegialų politinį sprendimą atsikratyti G. K. . Kaip kliuviniu tolimesnėje nusikalstamoje veikloje...

2005-12-29 savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2005 m. gruodžio 15 d. - 2006 m. sausio 12 d. Nr. 26 (103)) straipsnyje „Kas nužudė G. K. ?“ teiginiai:

<.. .> Tokie pat melagiai, vagys, niekšai ir išgamos yra ir... A. S. bei..., kurie žino visą tiesą apie G. K. ir jo laikų valdomą „Mažeikių naftą“, tačiau tyli ir toliau tęsia britų karo analitikų bei „Williams“ įpusėtą darbą.

<...> Niekas kitas, tik visi šie politikai... A. S. ... bei jų finansiniai rėmėjai turėjo pakankamai rimtų motyvų skelbti netiesą apie valstybei priklausiusią „Mažeikių naftą“, šiai netiesai pritarti, ją pridengti ir palaikyti, suniekinti G. K. darbus, sugebėjimus bei kompetenciją, jo vardą susieti su nusikalstamu pasauliu, o kad tokios niekšybės per greit nebūtų demaskuotos ir nepakenktų piktiems užmanymams iki galo įgyvendinti - reikėjo G. K. kuo skubiau nužudyti.

Šie teiginiai pagal savo turinį gali būti apibendrinti ir sugrupuoti į teiginius, kuriais paskleistos žinios apie ieškovo neteisėtus veiksmus AB „Mažeikių nafta“ privatizacijos metu, apie ieškovo neteisėtą įtaką valstybės saugumo tarnyboms, apie ieškovo prisidėjimą prie sunkių nusikaltimų – G. K. nužudymo, kontrabandos, sukčiavimų, vagystės, plėšikavimo, valstybės turto prievartavimo, bei tiesiog įžiedžiančius – melagiai..., niekšai ir išgamos.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovas būtų ėmęsis kokių nors neteisėtų veiksmų, siekdamas dalyvauti AB „Mažeikių naftos“ arba Būtingės terminalo privatizavime, kad šiuose procesuose būtų dalyvavusi UAB „Ekskomisarų biuras“, kurios akcininku yra ieškovas; nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų nuteistas už nusikalstamas veikas ar butų įtariamas, dalis teiginių yra vienareikšmiai suprantami visuomenėje kaip įžeidžiantys, sukeliantys neigiamus asmens vertinimus.

Teisėjų kolegija ir esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais ir jų vertinimu, todėl teismo sprendime išdėstytų motyvų iš naujo nekartoja.

Apeliaciniame skunde atsakovas V. K. teigia, kad ieškovo neteisėtą dalyvavimą Mažeikių naftos perdirbimo įmonės privatizavime patvirtina Laikinojo valdymo paslaugų teikimo sutartis, kurią akcinės bendrovės „Būtingės nafta“, „Naftotiekis“ ir „Mažeikių nafta“ su JAV korporacija „Williams International Company“ pasirašė 1998-09-11 (t. 10, l. 93-113). Tačiau ši sutartis buvo sudaryta kitų subjektų, šia sutartimi nėra suteiktos ieškovui kokios nors teisės, apelianto nuorodos į ją nėra pagrįstos ir neįrodo jokio ieškovo ryšio su Mažeikių naftos perdirbimo įmonės privatizavimu.

Nėra jokio pagrindo apeliantui savo argumentus grįsti Didžiosios Britanijos Sandhersto Karališkosios karo akademijos analitikų parengta studija, kurios originalių egzempliorių, kaip nurodo V. K. , rengėjai nėra pasirašę. Tokie duomenys negali būti vertinami kaip realiai egzistuojantys faktai, tai tegali būti laikoma atsakovo prielaidomis ir negali turėti įrodomosios vertės. Liudytojų parodymais tokių duomenų egzistavimo patvirtinimas civilinėje byloje taip pat neturėtų įrodomosios vertės. Apelianto nurodyti asmenys (V. L. , D. Šilas) negalėtų duoti parodymų apie dokumento turinį, nes nedalyvavo jį rengiant.

Pirmosios instancijos teismas aplinkybės, kad UAB „Ekskomisarų biuras“ pagal sutartį teikė atlygintines apsaugos paslaugas AB „Mažeikių nafta“ valdytojui, pagrįstai nesiejo su ieškovo kokia nors neteisėta veikla, nėra duomenų, kad už paslaugas UAB „Ekskomisarų biuras“ lėšas būtų gavusi pažeidžiant įstatymus. Apelianto nurodoma UAB „Ernst&Young“ 2000-10-24 ataskaita patvirtina tik lėšų mokėjimo faktą, ja remiantis negalima daryti išvadų apie mokėjimų pagrįstumą. Civilinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų nei apie UAB „Ekskomisarų biuras“ neteisėtai gautas lėšas, nei apie jų neteisėtą panaudojimą. Apelianto teiginių apie ieškovo suinteresuotumą ir įmonei priklausančių lėšų panaudojimą tiriant G. K. nužudymo aplinkybes nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, tokių prielaidų pagrįsti straipsniais kituose laikraščiuose negalima, juo labiau, kad straipsnyje nebuvo nuorodų į kokius nors šaltinius. Atsakovo V. K. teiginiai apie UAB „Ekskomisarų biuras“ vykdytą G. K. dingimo aplinkybių tyrimą, jo ataskaitą yra neįrodyti ir jais remiantis negalima daryti kokių nors išvadų apie ieškovo prisidėjimą prie nusikaltimo padarymo – G. K. nužudymo.

Kiekvienas asmuo savo civilinėmis teisėmis, taip pat ir laisve skleisti informaciją, reikšti savo nuomonę, turi naudotis sąžiningai, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir laisvių, ginamų įstatymo. Atsakovas V. K. , paskelbdamas ginčo teiginius viešai, privalėjo ne tik būti įsitikinęs jų teisingumu, bet ir turėti patikimus duomenų šaltinius, kuriais galėtų remtis kilusiame ginče. Įstatymo leidėjas pareigą įrodyti paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei paveda tokius duomenis paskleidusiam asmeniui – CK 2.24 str. nustato prezumpciją, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė išvada, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ginčijamų teiginių atitikimą tikrovei (CPK 178 str.).

Atsakovas V. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu negalėjo tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių – pažeidžiant CPK 9 str. 5 d., ieškovas fotografavo, 2009 m. vasario 24 d. posėdžio metu buvo ribojama teisė teikti įrodymus ir reikšti prašymus, nebuvo tenkintas prašymas išreikalauti iš Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros nesuklastotą „Ernst&Young“ audito ataskaitą, nebuvo tiriami byloje esantys rašytiniai įrodymai, nebuvo iškviestas ir apklaustas liudytoju V. P. , kuris galėjo patvirtinti teiginių apie ieškovo organizuotą kontrabandą teisingumą.

Teisėjų kolegija apelianto argumentų dėl nurodytų proceso pažeidimų nepripažįsta pagrįstais, turinčiais reikšmės priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Įrodinėjimo priemonės procese turi atitikti joms keliamus įstatymo reikalavimus – įrodymai turi būti susiję su byla (CPK 180 str.), atitikti leistinumo kriterijų, t.y. aplinkybės, kurios pagal įstatymus gali būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.), ir būti tinkamos formos, t.y. originalai arba tinkamai patvirtinti nuorašai (CPK 198 str., 114 str.). Taigi sprendžiant dėl šalies pateikto įrodymo prijungimo prie nagrinėjamos bylos, visų pirma sprendžiama ar pateikiamas dokumentas susijęs su ginčo dalyku byloje, yra leistinas ir tinkamos formos. Ginčo dalyku šioje byloje yra teiginiai apie ieškovo tariamai atliktus neteisėtus, nusikalstamus veiksmus, todėl juos patvirtinti galėtų tik kompetentingų subjektų išvados, sprendimai. Tokių įrodymų apeliantas teismui nepateikė. Teiginiams apie neteisėtas, nusikalstamas veikas įrodyti liudytojų parodymai civilinėje byloje, kai nėra kitų duomenų, yra nepakankami, todėl prašymus dėl liudytojų apklausos tenkinti nėra pagrindo.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, pareiga įrodyti teiginių atitikimą tikrovei tenka asmeniui, juos paskelbusiam. Šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, todėl civiliniame procese turi būti griežtai laikomasi rungtyniškumo principo, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12 str.). Taigi pareiga pateikti tinkamus įrodymus procese, kurie pagrįstų paskelbtų teiginių atitikimą tikrovei, tenka pačiam atsakovui, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. Civilinio proceso įstatymas ne tik suteikia plačias galimybes ir teises dalyvaujantiems byloje asmenims, bet ir numato pareigą jomis naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 7 str. 2 d.). Pažymėtina, kad viešai paskelbdamas teiginius apie tariamai neteisėtas ir nusikalstamas ieškovo veikas, apeliantas, jei veikė sąžiningai, jau turėjo disponuoti patikimais duomenimis, įrodančiais šiuos teiginius, ir jų pateikimas teismui turėjo būti operatyvus. Gi nagrinėjamu atveju viso proceso metu – nuo ieškinio pateikimo 2006-02-02 iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme – apeliantas nepateikė tinkamų įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismui pareikšti prašymai prijungti pateiktus įrodymus ar juos išreikalauti (t. 12) taip pat negali būti tenkinami dėl aukščiau aptartų aplinkybių. Apelianto prašymai dėl duomenų išreikalavimo iš Lietuvos vertybinių popierių biržos, UAB „Ekskomisarų biuras“, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM, Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros, Policijos departamento prie LR VRM , LR Generalinės prokuratūros, AB „Mažeikių nafta“, LR Vyriausybės, prijungti baudžiamąją bylą Nr. 1-262/2004, saugomą Vilniaus apygardos teismo archyve, negali būti tenkinami, nes būtų pažeidžiamas rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo procese principai, nes apeliantas savo pareigą įrodinėti siekia perkelti teismui. Tokie pareikšti prašymai tik patvirtina, kad ginčijamų teiginių paskelbimo metu apeliantas patikimų duomenų apie jų atitikimą tikrovei neturėjo, negali jų pagrįsti ir šiuo metu. Byloje apklausti liudytojus (A. B. , V. A. , K. V. , A. K. ) taip pat nėra pagrindo, nes apeliantas liudytojų parodymais ketina įrodinėti aplinkybes, kurios gali būti nustatytos tik tinkamos formos rašytiniais įrodymais (įmonių „British&Baltic Vilnius“ ir „British&Baltic Company Limited“ steigimo faktai, trečiųjų asmenų parengtų dokumentų ir susirašinėjimo turinys ir pan.). Šiais duomenimis skelbiant interviu apeliantas taip pat negalėjo remtis, nes jų neturėjo. Siekdamas bylos nagrinėjimo metu gauti įrodymas, kurie jo manymu galėtų patvirtinti paskelbtų teiginių atitikimą tikrovei, apeliantas elgiasi neleistinai ir nesąžiningai. Prijungti prie nagrinėjamos bylos publikacijas spaudoje, kai apelianto interviu nėra nuorodų į jas, taip pat nėra pagrindo. Duomenys apie ieškovo ir jo šeimos deklaruotas pajamas, vertybinius popierius, UAB „Ekskomisarų biuras“ sudarytos Saugos paslaugų sutartys, mokėjimo pavedimai, „British&Baltic Vilnius“ finansinė atskaitomybė, su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu susiję sutartys, teisės aktai, jų projektai, Seimo pirmininko spaudos konferencijos medžiaga nesusiję su apelianto paskelbtų teiginių apie ieškovo neteisėtas ir nusikalstamas veikas atitikimu tikrovei, neturi ryšio su nagrinėjamos bylos dalyku, pateikti proceso reikalavimų neatitinkančios formos, todėl negali būti prijungiami (CPK 180 str., 198 str.). Apeliantas nepagrįstai išplečia nagrinėjamo ginčo ribas už pareikšto ieškinio reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tokios galimybės procesas jam nesuteikia, bylą teismai gali nagrinėti tik ieškiniu apibrėžtose ribose.

Be aptartų argumentų, apeliantas V. K. nesutiko su pirmosios instancijos teismo jo paskelbtų teiginių kaip naujų faktų įvertinimu, teigė, kad jis tik pareiškė savo nuomonę apie jau egzistavusius faktus. Byloje ištirtos aplinkybės paneigia tokius argumentus, nes nurodytų faktų (paskleistų žinių apie ieškovo neteisėtus veiksmus AB „Mažeikių nafta“ privatizacijos metu, apie ieškovo neteisėtą įtaką valstybės saugumo tarnyboms, apie ieškovo prisidėjimą prie sunkių nusikaltimų – G. K. nužudymo, kontrabandos, sukčiavimų, vagystės, plėšikavimo, valstybės turto prievartavimo, kitų – melagiai..., niekšai ir išgamos) tikrumo apeliantas neįrodė, dėl to paskelbtų teiginių turinį sudarančių žinių paskleidimas negali būti laikomas nuomone.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, teisingai aiškino ir taikė tiek materialinės teisės, reglamentuojančios asmens garbės ir orumo gynimą, tiek civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimtą teismo sprendimą naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.