Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. A. apklausiamas 2023 m. rugsėjo 6 d. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. liepos 3 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Užėjus į patalpas pastebėjo, kad link jo eina bendrijos pirmininkas, kurio vardo ir pavardės jis nežino. Pastebėjus, kad minėtas asmuo link jo artinasi, jam išreiškė žodines pretenzijas dėl jų bendrų reikalų, kurie buvo susiję su patalpų, kurios priklauso pirmininkui, pardavimu. Išreiškus žodines pretenzijas minėtas asmuo jam kažką pasakė, bet nepasakys ką, kadangi viskas įvyko labai greitai. Po abipusio apsižodžiavimo, jis susinervinęs minėtą asmenį abiem rankomis stumtelėjo į krūtinę ar pečius. Kadangi minėtas asmuo buvo pusė žingsnio iki sienos, todėl po jo stumtelėjimo pirmininkas į jo paminėtą sieną ne atsitrenkė, o atsirėmė. Po stumtelėjimo jis nieko nelaukdamas išėjo iš bendrijos patalpų. Jam (kaltinamajam) išeinant iš bendrijos patalpų pirmininkas šaukė, kad dėl jo veiksmo jam (kaltinamajam) iškvies policiją. Jis (kaltinamasis) išėjo iš patalpų ir išvažiavo savo reikalais. Nuoširdžiai gailisi. Minėtą veiksmą (stumtelėjimą) padarė būdamas labai susinervinęs dėl to, kad minėtas asmuo jį prieš tai apgavo dėl reikalų, susijusių su patalpų pardavimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiojo J. P. 2023 m. liepos 3 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini) „P.“ (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 3 d., apie 10 val. (duomenys neskelbtini) į bendrijos ofisą įbėgo šio namo gyventojas, iš dalies pažįstamas A. A., kuris pradėjo rėkauti necenzūrinius žodžius. Išėjus į ofise esantį koridorių pasižiūrėti, jis staigiai pribėgo prie jo (nukentėjusiojo), abiem rankom griebė už krūtinės ir trenkė į sieną, po ko jis (nukentėjusysis) susižalojo savo kairės rankos alkūnę ir dešinę koją, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Po šių veiksmų A. A. toliau keikdamasis necenzūriniais žodžiais išėjo iš bendrijos ofiso. A. A. pažįsta, nes yra bendrijos pirmininkas. Jeigu A. A. bus sulaikytas, jį atpažins. Anksčiau A. A. norėjo iš jo pirkti patalpas, kurias jis atsisakė pirkti, kadangi jam buvo per mažas patalpų plotas.

Liudytojos I. R. 2023 m. liepos 3 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini) „P.“ (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 3 d., apie 10 val. (duomenys neskelbtini), būdama savo darbo kabinete, išgirdo didžiulį trenksmą ir pastebėjo, kad į jų darbo patalpas įbėgo labai įpykęs žmogus. Jos kolega J. P. išėjo į koridorių pažiūrėti kas ten vyksta, kai staiga prie jo pribėgo ką tik į jų patalpas įėjęs žmogus, šaukdamas jį griebė už krūtinės ir nustūmė į sieną. Kai J. P. pasakė, kad iškvies policiją, tas žmogus jį paleido ir išėjo iš patalpų. Dėl kokių priežasčių asmuo įbėgo į jų patalpas ir sužalojo jos kolegą J. P. - ji nežino.

Nukentėjusiojo 2023 m. liepos 3 d. protokolas-pareiškimas, kuriame nukentėjusysis nurodė, jog 2023 m. liepos 3 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), bendrijos ofise, A. A. įbėgęs į patalpas griebė jį už krūtinės šaukdamas ir jį (nukentėjusįjį) trenkė į sieną, dėl ko jis (nukentėjusysis) susitrenkė kairę rankos alkūnę ir dešinę koją. Dėl tokių veiksmų pajuto fizinį skausmą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 5 d. specialisto išvada Nr. G 2073/2023 (01), kurioje nurodyta, kad J. P. padaryta: odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, kietu buku daiktu ( daiktais ). Sužalojimai padaryti nemažiau, kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai padarytu 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, morfologinių požymių nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra, todėl neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu įvykio metu, t. y. 2023 m. liepos 3 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje galėjo būti padarytas tiek griūnant, tiek atsitrenkiant į kietą buką paviršių. J. P. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą.

Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas ir jo 2023 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92203016360, skambu io prad ia 2023-07-03 10 51 12)“, kurio trukmė 1 min. 49 s. Pranešėjas J. P. nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini), prieš pusvalandį atbėgo rėkdamas A. A., trenkė jį į sieną. Jam (nukentėjusiajam) nubrozdinta alkūnė. Įvykį matė buhalterė.

2023 m. liepos 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Fotolentelėje esančios nuotraukose užfiksuota įvykio vieta.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti surinktų duomenų objektyvumu, todėl juos pripažįsta įrodymais bei vadovaujasi.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmiau ištirtus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog aptartų įrodymų visuma visiškai patvirtina, jog kaltinamasis A. A. abejomis rankomis sugriebęs nukentėjusiajam J. P. už krūtinės, tyčia jį trenkė į sieną, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairėje alkūnėje ir poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo A. A. visišku prisipažinimu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiojo J. P. ir liudytojos I. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo 2023 m. liepos 3 d. protokolu-pareiškimu, bendrojo pagalbos centro skambučiu ir jo apžiūros protokolu, bei valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023 m. liepos 13 d. specialisto išvada Nr. G 2073/2023 (01), kurioje nustatyta, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, o jo sveikatos sutrikdymas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes galima daryti išvadą, jog kaltinamasis A. A. veikė neapibrėžta tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam dėl pastūmimo į sieną gali būti mažiausiai sukeltas fizinis skausmas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog A. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, todėl jis pripažįstamas tyčia padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

2023 m. rugsėjo 27 d. nukentėjusiajam J. P. išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Prieštaravimai nepareikšti.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. A. sutiko, taip pat sutiko su siūloma skirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir bausmės tikslus, teisingumo, protingumo principus.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis yra jauno ir darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Praeityje neteistas. Iš išdėstyto matyti, jog kaltinamasis iš esmės laikosi įstatymų, o jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės minimumui – 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teismo manymu, būtent tokia bausmė bus proporcinga kaltinamojo veiksmams bei atitiks jo asmenybę ir bausmei keliamus tikslus.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina trečdaliu, iki 2 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14-18 straipsniai.

2. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą.

3. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

4. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

5. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

6. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

7. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

8. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

9. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

11. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.