Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Citadelė“ banko ieškinį atsakovui J. F. (J. F.), trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gervigas“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie pareikštą ieškinį atsakovui pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti termino neprašė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, CPK 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. sausio 25 d. AB „Citadele“ bankas ir UAB „Gervigas“, sudarė kredito sutartį Nr. KS/14/1629 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau -– kredito sutartis), pagal kurią UAB „Gervigas“ buvo suteiktas 46 000 EUR kreditas, kurio paskirtis: įsigyti gyvenamosios paskirties nebaigtą statyti nekilnojamąjį turtą. Kredito sutartyje buvo nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas – 2017 m. lapkričio 2 d. Be to, bankas atsakovui suteikė 54 000 EUR kredito liniją kurios galutinis grąžinimo terminas - 2016 m. lapkričio 2 d. Kredito gavėja UAB „Gervigas“ kredito sutartimi įsipareigojo grąžinti kreditą bei kredito liniją mokėti palūkanas bei vykdyti kitas kredito sutartyje numatytas prievoles, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė – nesilaikė kredito sutartyje nustatyto kredito grąžinimo grafiko, nevykdė kitų kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų. Bankas, atsižvelgdamas į tai, 2016 m. vasario 18 d. raštu Nr. F4-9/805 kredito sutartį nutraukė. Apie kredito sutarties nutraukimą 2016 m. vasario 18 d. raštu Nr. F4-9/806 buvo informuotas ir atsakovas. Prievolių, kylančių iš kredito sutarties įvykdymas grąžinimas buvo užtikrintas 2012 m. lapkričio 2 d. banko su atsakovu J. F. (atsakovas yra UAB „Gervigas“ vadovas ir vienintelis akcininkas) sudaryta laidavimo sutartimi Nr. LS/14/1629, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti bankui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėja UAB „Gervigas“ laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal kredito sutartį. Atsižvelgdamas į tai, jog UAB „Gervigas“ neįvykdė prisiimtų prievolių pagal su kredito sutartį, o taip pat prievolių pagal minėtą sutartį neįvykdė ir laiduotojas - J. F., bankas kreipiasi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Jo duomenimis UAB „Gervigas“ skola bankui pagal kredito sutartį 2016 m. kovo 3 d. sudaro 77 138,40 EUR, iš jų: 73.828,53 EUR išduoto ir negrąžinto kredito; 1.455,05 EUR apskaičiuotų bet nesumokėtų delspinigių; 1.854,82 EUR apskaičiuotų bet nesumokėtų delspinigių.

Dėl skolos priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ši nuostata leidžia kreditoriui pareikšti ieškinį tiek vienam bendraskoliui, tiek visiems kartu ir dėl visos prievolės ir dėl jos dalies įvykdymo (CK 6.14 straipsnio 3 dalis).

CK 6.81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju laidavimo sutarties 3 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laiduotojas atsako bankui tiek pat kaip ir kredito gavėjas – už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą. Esant tokiai sutartinei sąlygai laikytina, kad tiek skolininko, tiek laiduotojo atsakomybės už visų skolininko prievolių (pagrindinės ir papildomų) neįvykdymą ar netinkamą vykdymą turinys ir apimtis yra vienodi. Vadovaujantis anksčiau išdėstytu teisiniu pagrindu, ieškovė turi reikalavimo teisę ir į atsakovą, kaip laiduotoją, dėl to ieškinio dalis dėl skolos tenkintina.

Dėl delspinigių

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Vadovaujantis kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punktu, jeigu kredito gavėjas vėluoja mokėti bet kokį sutartyje nustatytą mokestį, jis moka bankui 0,09 procentų dydžio netesybas, kurios skaičiuojamos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą vykdyti įsipareigojimus dieną, pradedant nuo pirmosios mokėjimo pradelsimo dienos iki dienos, kurią kredito gavėjas visiškai sumoka pradelstą mokestį. Esant sutartai sąlygai, ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių netinkamą vykdymą, pažeidusiam sutartį gali būti taikomos netesybos, jis privalo atlyginti kitos sutarties šalies patirtus nuostolius. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų - pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą. Esant minėtam reglamentavimui Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ieškovei priteistinas jos sumokėtas 1 374 EUR žyminis mokestis iš atsakovo.

Ieškovo prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, CPK 285 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

n u sprendž i a:

ieškovės akcinės bendrovės „Citadelė“ banko ieškinį atsakovui J. F. (J. F.), trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gervigas“ dėl skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti iš J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „Citadelė“ bankui, kodas 112021619, adresas K. Kalinausko g. 13, LT-03107 Vilnius, 77 138,40 EUR skolos; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (77 138,40 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-10) iki visiško skolos grąžinimo.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Citadelė“ bankui iš J. F. 1 374 EUR žyminio mokesčio.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos.

Atsakovas Klaipėdos apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Jeigu paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, sprendimas įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas netenkinamas.

Ieškovė sprendimą už akių per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.