Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį solidariems atsakovams E. (E.) T. ir B. R. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo V. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas B. R. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

5. 2023 m. birželio 21 d. teismo posėdyje atsakovas B. R. paprašė leisti jam kito posėdžio metu būti atstovaujamam profesionalaus teisininko.

6. 2023 m. birželio 23 d. ieškovas pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, taip pat nurodė, kad antstoliai jau yra išieškoję dalį skolos, t. y., kad ieškovui yra sumokėta 1 190,60 Eur.

7. 2023 m. liepos 18 d. atsakovas E. T. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam ir jo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

8. 2023 m. liepos 21 d. teismo posėdyje atsakovas B. R. nurodė, kad atstovaus save pats, taip pat nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Trečiasis asmuo ir jo atstovas teismo posėdžiuose palaikė atsiliepimo argumentus, prašė ieškinį tenkinti ir solidariai iš atsakovų priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2023 m. liepos 21 d. teismo posėdyje priimtas atsakovo E. T. 2023 m. birželio 19 d. teismui pateiktas pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakovai turi teisę pripažinti ieškinį. CPK 140 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Ieškinį pripažinti būtinas visų bendraatsakovų sutikimas (CPK 44 straipsnio 3 dalis).

10. CPK 140 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad teismas, kuris nepriima atsakovo pareikšto ieškinio pripažinimo, dėl to priima motyvuotą nutartį. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios neleistų priimti atsakovo E. T. rašytinio ir atsakovo B. R. žodinio ieškinio pripažinimo, t. y. nenustatė, kad ieškinio pripažinimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl ieškinio pripažinimą priima. Kai atsakovai ieškinį pripažįsta, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo E. T., vairavusio atsakovui B. R. priklausantį Automobilį Opel, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas E. K. (E. K.). Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (Automobilis Opel) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

12. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir Privalomojo draudimo įstatymas) (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, o šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą, Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal Privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

13. Veikdama ieškovo vardu, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, vykdydama 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutarties 1.1 punkto nuostatas, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama V. B. 5 630 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir J. K. (J. K.) 10 176,50 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei laidojimo išlaidas, iš viso 15 806,50 Eur. Ieškovas, vykdydamas minėtos paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 15 806,50 Eur dydžio draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis nurodo, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

14. Atsakovai nurodė, kad Automobilis Opel buvo įsigytas ardymui, t. y. ne tam, kad dalyvautų eisme, vis dėlto, kaip minėta, žala, kurią kompensavo ieškovas, buvo padaryta eismo įvykio metu. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad transporto priemonės savininkas negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui transporto priemonės neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

15. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų draudimu turinio ir apimties aiškinimui teisinės reikšmės neturi asmens ketinimas naudoti transporto priemonę ar jos nenaudoti. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad besąlyginė plačios apimties pareiga apdrausti transporto priemonę netrukdo taikyti skirtingų draudimo įmokų atsižvelgiant į atitinkamas draudimo rizikas, tačiau transporto priemonės savininkas, besielgdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jeigu jis neįvykdys jam įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, šiuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padaryta žala turės būti atlyginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 30, 34, 50 punktai). Transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad nors asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, šių asmenų atsakomybė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

16. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo įrodinėjama, kad Automobilis Opel eismo įvykio metu buvo neteisėtai užvaldytas (pagrobtas), o vien tai, kad už eismo įvykį yra atsakingas kitas asmuo nesudaro pagrindo spręsti dėl transporto priemonės savininko atsakomybės netaikymo. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad aplinkybė, kai transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų, galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininką nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti tik tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę. Šios aplinkybės, be kita ko, vertintinos kartu su aplinkybėmis, dėl kurių transporto priemonės savininkas neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 59 punktas). Nors nagrinėjamu atveju atsakovas B. R. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas E. T. tuo metu, kai įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis, jam priklausantį Automobilį Opel valdė be jo žinios, tačiau pripažino, kad Automobilio Opel rakteliai buvo palikti Automobilyje, o jis pats buvo nuėjęs toliau ir nematė kaip atsakovas įsėdo į Automobilį Opel, užvedė jį ir pradėjo važiuoti. Toks atsakovo B. R. elgesys teismo nevertinamas kaip itin atidus ir rūpestingas, siekiant neprarasti galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį (Automobilį Opel), todėl teismas pripažįsta, kad šiuo atveju atsakovų atsakomybė yra solidari (atsakovas B. R. nuo solidarios atsakomybės neatleistinas).

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 15 806,50 Eur dydžio nuostolius yra pagrįstas ir tenkintinas. Byloje ieškovas pateikė duomenis, kad antstoliai jau yra išieškoję 1 190,60 Eur, duomenų apie likusios sumos sumokėjimą byloje nėra, todėl likusi suma (14 615,90 Eur) priteistina ieškovui solidariai iš abiejų atsakovų.

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (14 615,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

19. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovė sumokėjo 356 Eur žyminio mokesčio. Šios bylinėjimosi išlaidos (356 Eur) priteistinos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 178 Eur.

20. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro iš viso 33,20 Eur. Jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai (CPK 92 straipsnis). Valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

21. Trečiasis asmuo V. K. prašė priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo, kaip minėta, byloje dalyvavo ieškovo pusėje, todėl ieškinį patenkinus, trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti atsakovai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju visų proceso dalyvių procesinis elgesys buvo tinkamas, tačiau trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovo E. T. pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame minėtas atsakovas nurodė, kad sprendimas už akių turi būti panaikintas, nes V. K. privalėjo dalyvauti procese. Kaip minėta, vėliau (2023 m. birželio 19 d.), t. y. jau V. K. patyrus bylinėjimosi išlaidas (400 Eur advokatui buvo sumokėti 2023 m. gegužės 22 d.) atsakovas E. T. šio savo pareiškimo siekė atsisakyti, pateikė ieškinio pripažinimą. Visa tai lemia, kad trečiojo asmens išlaidas šiuo atveju turi atlyginti už jų susidarymą atsakingas atsakovas E. T., todėl jos priteistinos tik iš šio atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1, 4 dalimis, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 274 straipsnio 2 dalimi 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) solidariai iš atsakovų E. (E.) T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. R. (B. R.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 615,60 Eur (keturiolika tūkstančių šešis šimtus penkiolika eurų 60 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 615,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 178 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui V. K. (K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,60 Eur (šešiolika eurų 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662, apie sumokėjimą informuotinas teismas).

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo B. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,60 Eur (šešiolika eurų 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662, apie sumokėjimą informuotinas teismas).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.