- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-23
- Bylos Nr.
- N-444-2165-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutarties B. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2007 m. gruodžio 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą B. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, 2007 m. gruodžio 28 d. vairuodamas transporto priemonę dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą juostą ir susidūrė su sukančia į kairę transporto priemone, apgadindamas abi transporto priemones. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 162, 172 ir 173 punktų reikalavimus.
2008 m. vasario 12 d. nutarimu Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas B. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į tai, kad pažeidėjas KET pažeidimą padarė metų laikotarpyje jau septintą kartą, dėl jo padarymo nesigailėjo. Nurodyta, kad padarytas pažeidimas priskirtinas prie itin šiurkščių.
Šalies argumentai
B. V. skundu prašė teismą panaikinti nutarimą dėl administracinės nuobaudos jam paskyrimo ir bylą nutraukti. Teigė, kad KET reikalavimus pažeidė ne jis, o automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos atstovas prašė nutarimą palikti nepakeistą.
Nukentėjusysis M. L. prašė nutarimą dėl administracinės nuobaudos B. V. paskyrimo palikti nepakeistą.
Liudytojas T. K. paaiškino, kad jis įformino autoįvykį. Nurodė, kad automobilis „VW Golf“ išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu. Automobilio „VW Golf“ buvo apgadintas priekis, o kito automobilio - šonas.
Liudytojas T. O. paaiškino, kad jis yra M. L. draugas, įvykio metu sėdėjo jo automobilyje šalia vairuotojo, paskui juos važiavo jo draugė R. J. Teigė, kad M. L. įsitikino, jog iš priekio nėra transporto priemonių, ir suko į kairę. Automobiliui pasukus, pajuto smūgį.
Liudytoja R. J. paaiškino, kad ji važiavo paskui M. L. vairuojamą automobilį. Nurodė, kad prieš pasukdamas M. L. automobilis sustojo, ji sustojo taip pat, rodydama posūkį. Paaiškino, kad automobiliui „Mercedes Benz“ pasukus į kairę, į jį atsitrenkė, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, kitas automobilis. Jos automobilis kliudytas nebuvo, todėl ji po įvykio nuvažiavo į kelkraštį ir sustojo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi skundą atmetė.
Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 str. 1 d.), konstatavo, kad B. V. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, o pareigūnas, nagrinėjęs bylą, išsiaiškino visas aplinkybes, kurios turi reikšmės patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimui išspręsti, pagrįstai konstatavo kaltus veiksmus, pažeidus KET reikalavimus. Tai, kad B. V. padarė pažeidimą, nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, duomenimis apie transporto priemonių apgadinimus ir fotonuotraukomis, tarnybiniu pranešimu, paaiškinimais, papildomu eismo įvykio planu, liudytojų parodymais (jie pagal ATPK 256 straipsnį pripažinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltę). Šiais įrodymais teismas nurodė neturįs pagrindo abejoti, jie pripažinti patikimais. Nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą, nustatytose ribose, suteiktų įgaliojimų ribose.
Teismas rėmėsi ATPK 9 straipsnio 1 dalimi. Išanalizavus bei įvertinus paaiškinimus, autoavarijos vietos schemoje užfiksuotą autoįvykyje dalyvavusių automobilių padėtį po autoavarijos, automobilių apgadinimų pobūdį, susidūrimo mechanizmą, padaryta išvada, kad automobilio „VW Golf“ vairuotojas dėl autoavarijos kaltu pripažintas pagrįstai. Konstatuota, jog B. V. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl jo parodymai ir jo iškelta versija vertintini kitų byloje surinktų įrodymų, kurių tikrumas nekelia abejonių, kontekste. Iš liudytojų T. O. ir R. J. parodymų nustatyta, kad sukti į kairę ruošėsi du automobiliai (nukentėjusiojo automobilis ir R. J. vairuotas automobilis), automobiliai buvo išsirikiavę taip, kad netrikdyti eismo, juos galima buvo apvažiuoti iš dešinės, nes viena kryptimi yra 2 eismo juostos. Liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, patvirtinti bylos medžiaga ir nukentėjusiojo parodymais. Visi eismo dalyviai ir liudytojai patvirtino, kad eismo įvykio metu kelio danga buvo slidi, todėl vairuotojai privalėjo elgtis kelyje atsargiai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog būtina nustatyti, dėl kokių ir kieno veiksmų susidarė avarinė situacija. Teismo manymu, KET 172, 173 punktų nesilaikymas lėmė eismo įvykio kilimą. Nors B. V. tvirtino, kad susidūrimas įvyko automobiliui „Mercedes Benz“ dar nepasukus į kairę, kad jis neišvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nebuvo kirtęs skiriamosios dvigubos ištisinės juostos, tokia jo iškelta versija atmesta kaip prieštaraujanti visai bylos medžiagai, transporto priemonių apgadinimams, įvykio mechanizmui, kitų eismo įvykio dalyvių bei liudytojų parodymams. Pagal transporto priemonių apgadinimus nustatyta, kad kontakto metu automobilis “VW Golf“ važiavo tiesiai, o automobilis „Mercedes Benz“ buvo pasisukęs, tai patvirtino ir visi byloje apklausti liudytojai. Įvykio vietos schemoje pažymėtos duženos atitiko nukentėjusiojo nurodytą susidūrimo vietą ir liudytojų parodymus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad B. V. vairuotas automobilis, kirtęs dvigubą ištisinę juostą, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nurodyta, jog tokiu būdu padarytas grubus KET pažeidimas lėmė transporto priemonių susidūrimą. Nuspręsta, kad pažeidimas yra įrodytas ir kvalifikuotas teisingai.
Pabrėžta, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su nuobaudos paskyrimu. Teismas nusprendė, kad paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta. Jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos lengvinančiomis pažeidėjo atsakomybę arba išskirtinėmis, galinčiomis sąlygoti paskirtos nuobaudos sumažinimą, nenustatyta. Nuspręsta, kad administracinė nuobauda paskirta tinkamai pritaikius ATPK 30, 30², 31 straipsnių nuostatas, atsižvelgus į visas nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes.
III.
Apeliaciniu skundu B. V. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jo skundą patenkinti, priteisiant jam iš atsakovo teismo išlaidas. Apelianto manymu, skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta neištyrus visų svarbių aplinkybių, nevisapusiškai, netinkamai, neobjektyviai įvertinus bylos duomenis, padarius išvadas, priešingas byloje surinktiems įrodymams. Apeliantas pažymi, kad teismas privalėjo išsakyti argumentus dėl visų jo skunde išdėstytų argumentų (skunde jis nurodė, kad autoįvykis buvo tiriamas ir jo aplinkybės nustatytos aplaidžiai ir tendencingai, tyrimo metu buvo padaryti įvairūs procedūriniai pažeidimai). Apelianto teigimu, nepagrįstai neįvertinta 2008 m. sausio 21 d. policijos komisariato pažyma BTA draudimui, kurioje jis nurodytas kaip eismo įvykio kaltininkas, nors nutarimas priimtas tik 2008 m. vasario 13 d. Apeliantas teigia, kad pažeisdamas ATPK 283 straipsnio 2 dalies ir 280 straipsnio nuostatas, komisaras A. J. neišsiaiškino pažeidimo padarymo aplinkybių ir neištyrė įrodymų, nesiaiškino, ar teisingai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Apeliantas teigia, kad faktiškai bylos nagrinėjimo nebuvo ir nevykdytas joks tyrimas, komisaras pagal klaidingai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą tik formaliai preziumavo jo kaltę ir nepagrįstai paskyrė nuobaudą. Tai, kad teismas neatsakingai, skubotai išsprendė bylą, apelianto teigimu, rodo tai, kad jis atsisakė skirti autotechninę ekspertizę, nors specialisto žinios byloje buvo akivaizdžiai būtinos. Apelianto teigimu, teismo nutartyje faktai surašyti klaidingai (pvz., neteisingai nurodyta nutarimo dėl administracinės nuobaudos skyrimo priėmimo data, nutarime nurodyta, kad teismas analizavo automobilių susidūrimo mechanizmą, tačiau ekspertams toks klausimas nebuvo pateiktas, o bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo galima tiksliai įvertinti automobilių susidūrimo mechanizmo, nes įvykio dalyviai skirtingai aiškino aplinkybes, automobilių judėjimą po susidūrimo ir prieš). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra pilnai nurodyta jo surašymo data (realiai jis surašytas tik kitą dieną po įvykio), bylos nagrinėjimo data ir laikas, tačiau teismas laikė protokolą tinkamu jo kaltės įrodymu. Apelianto teigimu, jokiais nuosekliais objektyviais įrodymais nenustatyta, kad susidūrimo vieta buvo priešpriešinėje juostoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareigūnai nematė įvykio, įvykio vietos schemoje patrulis M. M. susidūrimo vietą pažymėjo pagal M. L. paaiškinimus, patys pareigūnai nevertino individualių automobilių savybių, važiavimo greičio, po susidūrimo veikiančių jėgų, nepaskyrė autotechninės ekspertizės. Išvažiavimas į priešpriešinę juostą, susidūrimas joje buvo nustatytas tik pagal automobilių padėtis po susidūrimo, M. L. parodymus, nors padėtis po susidūrimo nerodo susidūrimo vietos ir jo mechanizmo. Apelianto teigimu, susidūrimas įvyko jo važiavimo krypties antroje eismo juostoje, po kontakto automobiliai slydo (buvo slidus kelias) ir po atatrankos sustojo jau priešpriešinėje eismo juostoje. Pažymima, kad M. L. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad negali tiksliai pasakyti, kur įvyko susidūrimas, jo parodymai nenuoseklūs. Apeliantas pažymi, kad teisme pareigūnas K. patvirtino tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, pagal kurias M. L. paaiškino, jog smūgį pajuto ne priepriešinėje juostoje, pasukęs į kairę į pakilimą, kaip nurodė teisme, o persirikiavęs į antrąją juostą. Šis tarnybinis pranešimas, apelianto manymu, paneigia teismo išvadas, kad buvo išvažiuota į priešpriešinę eismo juostą ir tai sąlygojo susidūrimą. Teismo nurodytas padarytas šiurkštus KET pažeidimas, dvigubos ištisinės linijos kirtimas, apelianto teigimu, nebuvo nustatytas, taip teigė tik liudytoja, kurios liudijimo teisingumas nebuvo patikrintas. Apeliantas pažymi, kad teismo išvados pagrįstos prielaidomis ir prieštarauja sveikai logikai, nes susidūrimas įvyko sankryžoje, kurioje negali būti pažymėta dviguba ištisinė juosta. Apeliantas mano esąs nepagrįstai apkaltintas, kad atsiradusios kliūties neapvažiavo iš dešinės pusės, nurodo, kad jis neturėjo fizinės galimybės, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, oro sąlygas, kliūtį apvažiuoti iš dešinės. Paaiškina, kad matydamas pirmoje juostoje stovinčius du automobilius, iš toli persirikiavo į antrą juostą, o kitas automobilis staiga pasuko į antrą eismo juostą, neįsitikinus manevro saugumu. Nurodo, kad kitas automobilis jam trukdė vėl persirikiuoti į pirmą juostą ir apvažiuoti atsiradusią kliūtį. Teigia, kad važiavo apie 50 km/val. greičiu. Nurodo, jog tai, kad M. L. neįsitikino manevro saugumu, patvirtina ir liudytojos R. J. paaiškinimai (ji nurodė, kad stovėdama pirmoje juostoje, prieš pajudėdama, per veidrodėlį matė artėjantį jo vairuojamą automobilį). Apeliantas mano, kad net ir jo išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą nereiškia jo kaltės, jis būtų svarbus tik tuo atveju, jeigu jis būtų susidūręs su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu. Apelianto teigimu, teismas visapusiškai ir nuosekliai neišnagrinėjo aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas pažymi, kad M. L., R. J. ir T. O. yra geri draugai (jie buvo sustoję apie 200 m iki sankryžos pasikalbėti), suinteresuoti bylos baigtimi, jie teisme negalėjo nurodyti susidūrimo vietos, ar prieš pat susidūrimą automobilis „Renault“ jau buvo persirikiavęs į antrą juostą (tai lėmė jo galimybę aplenkti kliūtį). Nurodytų liudytojų parodymai ir M. L. paaiškinimai, apelianto manymu, privalėjo būti vertinami įrodymų visumoje, jie nėra nuoseklūs, neatitinka tikrovės, prieštarauja T. K. tarnybinio pranešimo duomenims. Be to, nurodyti liudytojai ir M. L. nevienodai aiškina apie stovėjimą prie vidurinės juostos prieš manevrą į kairę (T. O. nurodo, kad sustojus praleista viena priešpriešiais važiavusi mašina, tačiau jo parodymai prieštarauja kitoms nustatytoms aplinkybėms, liudytoja R. J. ir M. L. apie priešpriešiais atvažiuojančius automobilius neaiškino). Apeliantas mano, kad automobilių apgadinimai nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra kaltas dėl autoįvykio. Teigia, kad M. L. paaiškinimai T. K. patvirtina jo versiją, kad posūkio į kairę manevras buvo atliekamas iš pirmos juostos (todėl buvo apgadinta „VW Golf“ priekinė dalis ir „Mercedes Benz“ galinis bamperis bei šonas).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuri (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) numatė, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.
B. V. neigia padaręs pažeidimą. Jo teigimu, KET reikalavimus pažeidė ne jis, o automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas M. L., kuris staiga iš pirmos eismo juostos pasuko į kairę. M. L. paaiškinime (b.l. 23) teigė, kad prieš posūkį į kairę jis persirikiavo į antrą eismo juostą. Liudytojas T. O. paaiškino, kad jis yra M. L. draugas, įvykio metu sėdėjo jo automobilyje šalia vairuotojo, paskui juos važiavo jo draugė R. J. Teigė, kad M. L. įsitikino, jog iš priekio nėra transporto priemonių ir suko į kairę. Automobiliui pasukus, pajuto smūgį. Liudytoja R. J. paaiškino, kad ji važiavo paskui M. L. vairuojamą automobilį. Nurodė, kad prieš pasukdamas M. L. automobilis sustojo. Paaiškino, kad automobiliui „Mercedes Benz“ pasukus į kairę, į jį atsitrenkė, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, kitas automobilis. Eismo įvykio vietos plane (b.l. 33) užfiksuota, kad automobilių susidūrimo žymių (duženų) rasta priešingos krypties nei važiavo eismo įvykio dalyviai eismo juostoje. B. V. pripažino, kad duženos negalėjo būti rastos toliau nuo automobilių susidūrimo vietos. Tai paneigia B. V. argumentus, kad šioje juostoje automobiliai atsidūrė tik jau po įvykio, veikiami inercijos jėgos. Eismo įvykio vietos schemoje (b.l.16) užfiksuoti automobilių apgadinimai rodo, kad B. V. vairuotas automobilis „VW Golf“ atsitrenkė į M. L. vairuotą automobilį pastarajam atliekant posūkį į kairę (apgadinti šio automobilio galiniai kairės pusės ratas, durys ir sparnas). Iš eismo įvykio vietos schemos, kurią pasirašė abu įvykyje dalyvavę vairuotojai, taip pat matyti, kad susidūrimo metu B. V. vairuotas automobilis „VW Golf“ važiavo tiesiai priešpriešinio eismo juostoje, lenkė M. L. vairuotą automobilį, o ne pasuko į šią eismo juostą, siekdamas išvengti susidūrimo (tokiu atveju po susidūrimo su posūkį į kairę darančiu automobiliu šis automobilis nestovėtų priešpriešinio eismo juostoje tiesiai).
Konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad B. V. pažeidė KET 53, 162 ir 172 punktų reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Net ir nesivadovaujant kito eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo draugų bei pažįstamų asmenų (T. O., R. J.) paaiškinimais, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad B. V., vairuodamas transporto priemonę dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų, lenkdamas kitą automobilį, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą juostą ir susidūrė su sukančia į kairę transporto priemone, apgadindamas abi transporto priemones. Iš bylos medžiagos matyti, kad B. V. apie bylos nagrinėjimą teisme buvo informuotas tinkamai, jame dalyvavo (b.l. 40, 44).
ATPK 30 straipsnis nustato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnis numato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Šiuo atveju pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų apie B. V. anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus (b.l. 27), metų laikotarpyje iki aptariamo pažeidimo padarymo jam jau buvo paskirtos septynios administracinės nuobaudos už KET pažeidimų padarymą, o tai vertintina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įvertinęs tai, o taip pat pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (jis sistemingai daro KET pažeidimus, padaręs pažeidimą nepripažįsta), teismas pagrįstai paskyrė B. V. griežtesnę ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos rūšį, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą maksimaliam terminui. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
B. V. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.