- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 1A-258-134-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- Ž. K.
- Advokatai
- Irutė Čiukšytė
- Kategorijos
Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1A-258-134/2013 T. Č. Kulikauskas Procesinio sprendimo kategorija:2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr.1-45-1-00306-2012-5
2013 m. gegužės 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-12 nuosprendžiu, Ž. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.
Priteista iš Ž. K. : T. S. 175,88 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 263,25 Lt proceso išlaidų valstybei ir 92,56 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 9 d., apie 5.00 val., , viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, susijusiu su asmens sveikatos sutrikdymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: dūrė vieną kartą peiliu T. S. į kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas durtinę – pjautinę kairės šlaunies žaizdą su daliniu keturgalvio raumens pažeidimu, tai yra nežymiai sutrikdė T. S. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Ž. K. prašo jį išteisinti arba, vadovaujantis BK 62 str., skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę ir į bausmės laiką įskaityti pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmę.
Skunde teigia inkriminuoto nusikaltimo nepadaręs, nes įvyko metu su drauge J. Š. buvęs pas savo tėvus, gyvenančius Panevėžio rajone. Šią aplinkybę patvirtino byloje apklausti liudytojai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu skyrėsi. Apeliantas mano, kad nukentėjusysis ir jo tėvas susitarė jį nepagrįstai apkaltinti, kad iš to gautų turtinės naudos. Liudytojas J. S. įvykio metu jo neatpažino ir teigė, kad nusikaltimą padaręs asmuo buvo panašus į apeliantą, bet negalėjo patvirtinti, kad tai tikrai jis. Liudytojas R. O. jo taip pat neatpažino, šio liudytojo parodymai nenuoseklūs. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į jo jauną amžių, planus kurti šeimą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas skunde dėsto analogišką pirmosios instancijos teisme laikytaisi versiją, kad jis įvykyje nedalyvavo ir nukentėjusiojo T. S. nesužalojo, nes tuo metu su drauge J. Š. buvo savo tėvo namuose, esančiuose Pušalote. Šią versiją pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir motyvuotai paneigė. Teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo T. S., liudytojų R. O. ir J. S. parodymais, jog T. S. sužalojo apeliantas, nes nuketėjusiojo ir liudytojų parodymai proceso metu buvo nuoseklūs, be to nukentėjusysis ir R. O. asmens parodymo atpažinti metu atpažino Ž. K. kaip su T. S. konfliktavusį ir jį sužalojusį asmenį. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad jis liudytojui J. S. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo parodytas atpažinti, nereiškia, kad J. S. Ž. K. apskritai neatpažino, nes tai liudytojas padarė teisminio nagrinėjimo metu. Apelianto skunde dėstomas nukentėjusiojo ir jo tėvo J. S. jį kaltinančių parodymų davimo motyvas – siekis pasipelnyti – yra jokiais duomenimis nepagrįsta prielaida. Skundžiamame nuosprendyje teismas, vertindamas nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikimumą, pagrįstai nurodė, kad jie iki įvykio su apeliantu artimai nebendravo, nebuvo susipykę, todėl motyvų jį apkalbėti neturi.
Teismas pagrįstai nesirėmė apelianto parodymais, kad jis įvykio metu buvo ne Panevėžyje, o pas savo tėvus, nes šių parodymų jokie patikimi bylos įrodymai nepatvirtina. Apelianto pažįstama liudytoja K. B. nurodė vežusi apeliantą iš Panevėžio pas jo tėvus, tačiau vežimo datos tiksliai neprisiminė. Liudytoja J. Š. ikiteisminio tyrimo metu apie nagrinėjamo nusikaltimo dieną jokių parodymų nedavė, teigė pas Ž. K. tėvus Pušalote niekada nebuvusi (1 t., 53 b.l.), o teisminio nagrinėjimo metu jau tvirtino priešingai : ji apytiksliai nagrinėjamo įvykio metu kartu su apeliantu buvo pas jo tėvus Pušalote. Tokį liudytojos J. Š., kuri yra buvusi apelianto sugyventinė, parodymų nenuoseklumą teismas pagrįstai įvertino kaip jos siekimą apeliantui padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apeliacinio teismo posėdyje buvo apklausti nuteistojo tėvai - V. K. ir J. K.. Liudytoja V. K. parodė, kad grįžęs iš laisvės atėmimo vietos sūnus Žydrūnas gyveno daugiausia pas ją Pušalote. 2012 m. balandžio mėn. iš 8 d. į 9 d. apie 2 val. sūnus Ž. K. grįžo į namus su savo sugyventine Š automobiliu, o ryte apie 9 val. išvyko, apie grįžimą į namus sūnus jai pranešė mobiliuoju telefonu. Analogiškai parodė ir J. K.. Šių liudytojų parodymai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jų duotiems parodymams (b.l.61-62,1 t.), kur jie nurodė, kad sūnus po laisvės atėmimo vietosišvyko gyventi į Panevėžį, jų namuose negyveno, nepalaikė su juo ryšio telefonu, o į namus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo buvo sugrįžęs tik vieną kartą – 20120 m.balandžio mėnesio pradžioje, tačiau negalėjo nurodyti tikslios datos, be to, prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl vertintini kaip suinteresuotų asmenų parodymai, siekiant priderinti juos prie jų nuteisto sūnaus parodymų siekiant padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmestini.
Apibendrindama kolegija daro išvadą, kad Ž. K. pagrįstai pripažintas kaltu nežymiai sutrikdęs nukentėjusiojo T. S. sveikatą ir taip įžūliu elgesiu pažeidęs viešąją tvarką, todėl tenkinti jo skundo prašymą išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pagrindo.
Teismas, parinkdamas apeliantui griežčiausią BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatydamas jo trukmę, teisingai įvertino BK 54 str. 1-2 d. išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Šie motyvai patvirtina, kad apeliantui, pasižyminčiam dideliu pavojingumu : jis skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas 13 kartą, turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka - paskirta griežtesnė nei sankcijos vidurkis bausmė yra adekvati jo veikos ir asmenybės pavojingumui, todėl nešvelnintina. Apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirtąja subendrinta pagal BK 64 str. 3 d. nuostatas, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį ankstesniu nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės, taigi, jau atsižvelgęs į atliktąją bausmės dalį, todėl tenkinti apelianto prašymą į galutinę bausmę įskaityti pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-12 nuosprendį atliktą bausmę nuo 2012-09-17 iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo nėra pagrindo. Tenkinti apelianto prašymą jam taikyti BK 62 str. nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra pagrindo dėl to, kad byloje nėra būtinų šios normos taikymo sąlygų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.