Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-12-05 · Byla Nr. Iv-464-561/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-05
Bylos Nr.
Iv-464-561/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01869-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
F. J., V. A., R. K., I. S., J. Č., A. M., V. P.
Atsakovas
Lukiškių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-464-561/2011Proceso Nr. 3-61-3-01869-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 16.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjų atstovui J. K., išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų F. J. (F. J.), V. A. (V. A.), R. K., I. S., J. Č. (J. Č.), A. M. (A. M.), V. P. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui - kalėjimui dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – Kalėjimas) už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: F. J. – 3588,84 Lt, V. A. – 1452,09 Lt, R. K. – 7214,65 Lt, I. S. – 6789,98 Lt, J. Č. – 3870,85 Lt, A. M. – 3530,25 Lt, V. P. – 3090,16 Lt.

Skunde pareiškėjai paaiškino, jog Kalėjimas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 23 str. 2 dalį, dėl ko už atliktas pareigas nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis (išmokėta tik priemokų ir priedų dalis, neviršijanti 70 procentų pareiginės algos), be to, buvo netinkamai apskaičiuoti ir nebuvo išmokėti mokėjimai už viršvalandinį darbą laikotarpyje nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d.

Skundo argumentus pareiškėjai grindė tuo, jog Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2009 gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažinus, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, atsirado teisinė galimybė gauti neišmokėtą užmokesčio dalį.

Pažymėjo, jog kadangi įstatymuose nėra numatyta mokėjimų už viršvalandinius darbus ribojimo, Kalėjimo finansų skyrius, apskaičiuojant mokėjimus už viršvalandinius darbus, netinkamai taikė materialines teises normas, t. y. turėjo taikyti ne Valstybės tarnybos 23 str. 2 dalies, o Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 193 straipsnio nuostatas.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimas atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 37) nurodė, jog įstaiga, neišmokėdama pareiškėjų minimos darbo užmokesčio dalies, vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai ir nėra atsakinga, kad nebuvo išmokėti minimi priedai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d., kuri susidarė dėl minėtu laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje numatytų priedų ir priemokų ribojimo.

Pareigūnų teisinį statusą, taip pat ir darbo užmokesčio mokėjimo tvarką nustato Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas). Statuto 42 str. 1 dalyje (2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1545 redakcija, galiojusi iki 2010-01-01) buvo numatyta, kad pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, turimą pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Statuto 42 str. 2 dalis numato, kad Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnų pareiginė alga mokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 7 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 3 dalį (2002-04-23 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.

Analogiškai darbo užmokestis buvo reglamentuojamas ir Statuto 42 ir 42-1 straipsniuose.

2008-12-09 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsnis (2007-06-07 redakcija) buvo pakeistas bei papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsniu, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 d. 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) taip pat konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, dirbę poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytą ribą ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo išmokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. Kolegija taip pat pabrėžė, kad pažeista teisė teismo turi būti ginama, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Motyvuojamoji dalis

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje numatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija (2010 birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) konstatavo, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio (teisingo atlyginimo už darbą) priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir priešingai – ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atlikti apmokėjimai už atliktą darbą yra laikomi „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Todėl dėl šios priežasties Konstitucijai prieštaravęs aktas negali būti taikomas tik į ateitį (Konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 4 d.), o taip pat nėra pagrindo išvadai, kad įstatymo nuostatos yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėjų išreikštas reikalavimas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra pagrįstas.

LVAT konstatavo, kad laikotarpis, už kurį neišmokėtos sumos yra priteistinos, nustatomas, vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (LVAT 2009 sausio 23d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009, 2009 rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-859/2009). Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteistinos ne daugiau kaip už trejus metus.

Darbo kodekso 27 str. 2 dalies nuostatos ieškiniui dėl darbo santykių pareikšti numato trejų metų senaties terminą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). LVAT yra konstatavęs, kad šios kategorijos bylose privalo būti taikomas trejų metų senaties terminas (2011 lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011). Trejų metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjų skundo padavimo teismui dienos.

Pareiškėjai į teismą su skundu dėl nepriemokos priteisimo kreipėsi 2010 birželio 19 d., todėl šiuo atveju pareiškėjų reikalavimas gali būti tenkinamas darbo užmokesčio dalį priteisiant tik už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 19 d. iki 2010 m. birželio 19 d. (Darbo kodekso 27 str. 2 dalis). Tuo remiantis negali būti priteistina suma už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. (pagal pareiškėjų prašymą) iki 2007 m. birželio 18 d.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjams priteistina priklausanti neišmokėta darbo užmokesčio dalis nuo 2007 metų birželio 19 d. iki 2009 metų sausio 1 d., t. y.: F. J. – 3415,23 Lt, V. A. – 1410,54 Lt, R. K. – 6593,68 Lt, I. S. – 6502,38 Lt, J. Č. – 3369,51 Lt, A. M. – 3309,81 Lt, V. P. – 2973,73 Lt.

Atsakovas Kalėjimas, motyvuodamas lėšų stygiumi, prašė sprendimo įvykdymo terminą atidėti vieneriems metams, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjų skundų tenkinimas, priteisiant nurodytą darbo užmokesčio dalies dydį, reikšmingai paveiks atsakovo Kalėjimo turtinę padėtį. Esant šioms aplinkybėms bei remiantis LVAT suformuota praktika analogiškose administracinėse bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (LVAT 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-236/2011) prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkintinas.

Prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, kadangi į bylą nėra pateikti dokumentai (įrodymai), patvirtinantys teismo išlaidų turėjimo faktą (ABTĮ 44, 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127 str. 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendė:

pareiškėjų F. J. (F. J.), V. A. (V. A.), R. K., I. S., J. Č. (J. Č.), A. M. (A. M.), V. P. skundą patenkinti iš dalies.

F. J. (F. J.) iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 3415,23 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus penkiolika litų ir 23 ct) neišmokėto darbo užmokesčio;

V. A. (V. A.) iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 1410,54 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dešimt litų ir 54 ct) neišmokėto darbo užmokesčio;

R. K. iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 6593,68 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris litus ir 68 ct) neišmokėto darbo užmokesčio;

I. S. iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 6502,38 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus du litus ir 38 ct) neišmokėto darbo užmokesčio;

J. Č. (J. Č.) iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 3369,51 Lt (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt devynis litus ir 51 ct) neišmokėto darbo užmokesčio;

A. M. (A. M.) iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 3309,81 Lt (tris tūkstančius tris šimtus devynis litus ir 81 ct) neišmokėto darbo užmokesčio;

V. P. iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 2973,73 Lt (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt tris litus ir 73 ct) neišmokėto darbo užmokesčio.

Likusioje dalyje pareiškėjų F. J. (F. J.), V. A. (V. A.), R. K., I. S., J. Č. (J. Č.), A. M. (A. M.), V. P. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas