Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje,

K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu B. A. parodė, kad 2023 m. vasarą jis kartu su K. B. buvo nuvykę į Olandiją, kur jie įsigijo „žolės“, kuri buvo supakuota į dėžutę. Jis kartu su K. B. „žolę“ suvartojo, o dėžutę parsivežė į Lietuvą. 2023 m. vasarą Vilniaus senamiestyje jis kartu su K. B. iš nepažįstamo asmens savo reikmėms įsigijo narkotinės medžiagos – kanapių (kiek jie sumokėjo, jis neprisimena), kurią sudėję į minėtą iš Olandijos parsivežtą dėžutę pastarąją įsidėjo į kuprinę ir apie kanapes pamiršo. 2024 m. sausio 15 d. dienos metu K. B. jam pasakė išsiskyręs su savo panele, todėl paprašė atvykti pasikalbėti. Prieš važiuodamas pas K. B. į namus jis pasiėmė kuprinę, kurioje buvo minėta dėžutė su „žole“. Apie 22.00 val. atvykęs pas K. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pastarajam jis pasakė turįs pasiėmęs dėžutę su „žole“, kurią jie įsigijo kartu. Jie kartu surūkė dalį „žolės“ - jis susisuko suktinę sau, o K. B. - sau. Surūkę suktines jie galbūt per garsiai klausėsi muzikos, dėl ko kaimynai iškvietė policijos pareigūnus. Iš išgąsčio jis pro langą išmetė dėžutę su likusia „žole“, kurią vėliau rado ir paėmė policijos pareigūnai. Bute buvęs smulkintuvas priklausė ne jam - iš kur smulkintuvas atsirado bute, jis negali nurodyti, tačiau jis smulkintuvu pasinaudojo smulkindamas „žolę“. Jis nėra priklausomas nuo „žolės“, norėjo atsipalaiduoti. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi, prašo skirti viešųjų darbų bausmę, kadangi šiuo metu jis mokosi, nedirba ir negalės sumokėti baudos (elektroninės bylos tomas 1, lapai 109-112, 172-175; tomas 2, lapai 16-19).

3. Ikiteisminio tyrimo metu K. B. parodė, kad 2023 m. vasarą jis kartu su B. A. vaikščiodamas Vilniaus senamiestyje iš nepažįstamo asmens savo reikmėms įsigijo „žolės“ (kiek jie sumokėjo, jis neprisimena), kurią B. A. įdėjo į dėžutę, kurią buvo parsivežęs iš Olandijos. 2024 m. sausio 15 d. jis paprašė B. A. atvykti pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nes jis norėjo pasikalbėti. Tą pačią dieną į jo namus atvyko B. A.. Jie abu nustebo, kad nuo vasaros dar turi „žolės“. Tą vakarą jiems spontaniškai kilo mintis surūkyti turimą „žolę“. Jis jam priklausančius smulkintuvu susmulkino „žolę“ ir pasidarė suktinę. Apie 23.00 val. jie surūkė dalį „žolės“. Apie 23.10 val. į butą atvykus policijos pareigūnams B. A. iš išgąsčio likusią „žolę“ išmetė pro balkono duris. Policijos pareigūnai jo bute rado „bongą“ ir smulkintuvą, kurie jo namuose likę nuo kažkada vykusio vakarėlio. Šiuos daiktus į vakarėlį atsinešė jo pažįstamas (kas atsinešė, jis neatsimena, vakarėlis vyko labai senai). Dėl savo veiksmų jis labai gailisi, prašo skirti viešųjų darbų bausmę, kadangi šiuo metu jis nedirba, neturi pajamų ir negalės sumokėti baudos (elektroninės bylos tomas 1, lapai 133-136, 176-179, 194-197; tomas 2, lapai 9-12).

4. Ikiteisminio tyrimo metu I. V. parodė, jis dirba Viešojo saugumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos jaunesniuoju specialistu. 2024 m. sausio 15 d. apie 22.55 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girdimas triukšmas, muzika. Apie 23.10 val. atvykęs į įvykio vietą ir užėjęs į namo laiptinę jis užuodė specifinį kvapą, būdingą augalinės kilmės narkotinėms medžiagoms. Paskambinus į buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų skambutį buto duris atidarė K. B., su kuriuo kartu buvo pastarojo draugas B. A.. Bute buvo dar stipriau jaučiamas specifinis kvapas. Paklausti, ar vartojo narkotines medžiagas („žolę“), vaikinai to neneigė, atnešė stiklinę pypkę (bongą), per kurią vartojo narkotines medžiagas, bei cigarečių nuorūkas. Dar kartą paklaustas, ar bute neturi daugiau narkotinių medžiagų, B. A. prisipažino, kad jiems skambinant į buto duris jis per balkono langą išmetė narkotinių medžiagų likučius. Tuomet jis iš buto į lauką išsivedė B. A., su kuriuo kartu nuėjo už daugiabučio namo. Apžiūrėjęs kiemą prie buto balkono, iš kurio B. A. teigė išmetęs narkotinių medžiagų likučius, sniege jis rado juodos spalvos plastikinį indelį, kurį B. A. teigė išmetęs kartu su šiame indelyje buvusiais narkotinės medžiagos („žolės“) likučiais. Vaikinai buvo pasimetę, matėsi, kad yra apsvaigę, bet bendravo adekvačiai. Vaikinai nurodė narkotines medžiagas pirkę bendrai bei jas kartu vartoję bute (elektroninės bylos tomas 1, lapai 63-66).

5. 2024 m. sausio 16 d. I. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė juodos spalvos apvalią plastikinę užsidarančią dėžutę, kurioje buvo permatomas polietileninis maišelis, kuriame buvo žalios spalvos specifinį kvapą turinti augalinės kilmės medžiaga (elektroninės bylos tomas 1, lapai 72-75).

6. 2024 m. sausio 16 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu koridoriuje ant atvirų lentynų rasta ir paimta stiklinė pypkė „bongas“; trečiame buto kambaryje ant palangės rastas ir paimtas apvalios formos smulkintuvas (elektroninės bylos tomas 1, lapai 27-30, 43-58).

7. Specialistas, ištyręs I. V. pateiktą žalios spalvos sausą dalinai susmulkintą augalinės kilmės medžiagą, konstatavo, kad tai yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,166 gramo, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,7 %; ištyręs buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastus ir paimtus daiktus – smulkintuvą ir stiklinę vandens pypkę, konstatavo, kad ant šių daiktų vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (elektroninės bylos tomas 1, lapai158-162).

8. Specialistas, ištyręs B. A. šlapimą, paimtą 2024 m. sausio 16 d., pastarajame rado tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime alkoholio nerasta (elektroninės bylos tomas 1, lapas 154).

9. Specialistas, ištyręs K. B. šlapimą, paimtą 2024 m. sausio 16 d., pastarajame rado tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime alkoholio nerasta (elektroninės bylos tomas 1, lapas 155).

10. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje B. A. ir K. B. neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens įgijo ne mažiau kaip 0,166 gramo narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurią neteisėtai laikė iki 2024 m. sausio 15 d. 23.10 val., kai į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvykus policijos pareigūnams B. A. dėžutę, kurioje buvo ši medžiaga, išmetė pro langą.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

11. B. A. ir K. B. disponavo kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios, vadovaujantis 1961 m. Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, priskiriamos narkotinėms medžiagoms ir draudžiamos vartoti. Duomenų, patvirtinančių B. A. ir K. B. tikslą parduoti ar kitaip platinti minėtą narkotinę medžiagą, baudžiamojo proceso metu nesurinkta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, B. A. ir K. B. disponuotos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra nedidelis, taigi B. A. ir K. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

12. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir B. A. skirti devynių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant B. A. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; K. B. skirti devynių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant K. B. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; bausmių terminus, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sutrumpinti vienu trečdaliu

13. B. A. ir K. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba baudos, arba arešto bausmės. Šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. B. A. ir K. B. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo skirti trumpesnį viešųjų darbų atlikimo terminą (elektroninės bylos tomas 2, lapai 13-15, 20-22). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

14. Spręsdamas dėl B. A. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. B. A. tyčia padarė baudžiamąjį nusižengimą. B. A. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. B. A. neteistas (elektroninės bylos tomas 1, lapai 163-164), baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurias yra sumokėjęs (elektroninės bylos tomas 1, lapai 169-171), vykdo individualią veiklą (elektroninės bylos tomas 1, lapai 156-157), sutinka atlikti viešųjų darbų bausmę (elektroninės bylos tomas 2, lapai 20-22), taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti B. A. skiriant švelniausios rūšies – viešųjų darbų bausmę, kurios terminas nustatytinas trumpesnis už šios bausmės vidurkį – šeši mėnesiai, įpareigojant B. A. neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

15. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, B. A. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, B. A. skirtinos šešių mėnesių viešųjų darbų bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – dviem mėnesiais ir B. A. skirtina galutinė keturių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant B. A. neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

16. Spręsdamas dėl K. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. K. B. tyčia padarė baudžiamąjį nusižengimą. K. B. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. B. A. neteistas (elektroninės bylos tomas 1, lapai 165-166), baustas administracinėmis nuobauda – bauda, kurią yra sumokėjęs (elektroninės bylos tomas 2, lapai 32-34), dirba (elektroninės bylos tomas 1, lapai 167-168), sutinka atlikti viešųjų darbų bausmę (elektroninės bylos tomas 2, lapai 13-15), taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. B. skiriant švelniausios rūšies – viešųjų darbų bausmę, kurios terminas nustatytinas trumpesnis už šios bausmės vidurkį – šeši mėnesiai, įpareigojant K. B. neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

17. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, K. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, K. B. skirtinos šešių mėnesių viešųjų darbų bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – dviem mėnesiais ir K. B. skirtina galutinė keturių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant K. B. neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

V. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

18. Dėžutė, smulkintuvas, stiklinė vandens pypkė, plastikinis uždaromas maišelis yra menkaverčiai daiktai ir negali būti sunaudoti, taigi minėti daiktai, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (elektroninės bylos tomas 1, lapai 183-184), šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46, 64¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14-16 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti B. A. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant B. A. neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu – dviem mėnesiais ir B. A. skirti galutinę keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant B. A. neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Pripažinti K. B. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant K. B. neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu – dviem mėnesiais ir K. B. skirti galutinę keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant K. B. neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Dėžutę, smulkintuvą, stiklinę vandens pypkę, plastikinį uždaromą maišelį, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

7. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

8. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.