- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-31
- Bylos Nr.
- N-62-964-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00447-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Stasys Gagys
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovados apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarimo V. R. (V. R.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto septintasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 1 d. nutarimu V. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 161 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 90 Lt baudą dėl to, kad 2009 m. gruodžio 11 d., apie 10 val. 25 min., jis pastatė automobilį „Chevrolet Matiz“ ant šaligatvio prie Justiniškių g. (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, taip pažeisdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.35 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
V. R. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. kovo 1 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. nutarimu V. R. skundą tenkino – Institucijos 2010 m. kovo 1 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad Taisyklių 7.35 punkte nustatyta, jog draudžiama sustoti, stovėti ar statyti motorines transporto priemones, ant vejos, žolės, šaligatvio, pėsčiųjų, dviračių tako, žaidimo aikštelėse, gėlynuose, žaliuosiuose plotuose, savavališkai įrengtose ar atsiradusiose stovėjimo vietose, išvažinėtose (sugadintose) vejose, žolynuose ir panašiose vietose, išskyrus Kelių eismo taisyklėse numatytus atvejus ir žaliųjų plotų, vejų, teritorijų tvarkymą. Sprendė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą, kad tai V. R. pastatė ir paliko stovėti automobilį ant šaligatvio iki 2009 m. gruodžio 11 d., 10 val. 25 min., kai stovintį ant šaligatvio automobilį užfiksavo policijos pareigūnas. Pažymėjo, kad V. R. visą laiką neigė jam inkriminuojamą pažeidimą ir aiškino, kad tai ne jis ant šaligatvio pastatė automobilį, tai paneigiančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Pabrėžė, kad kaltinimas iš esmės yra pagrįstas tik prielaidomis, nes tiesioginiai įrodymai yra tik V. R. kaimynų nuomonė, jog niekas kitas ant šaligatvio automobilio negalėjo pastatyti, nei vienas iš apklaustų liudytojų nematė, kad automobilį ant šaligatvio pastatė būtent V. R.. Todėl teismas darė išvadą, kad tai, jog minėtą automobilį ant šaligatvio paliko būtent V. R., neįrodyta. Atkreipė dėmesį į tai, jog dėl to, kad V. R. nenurodė, kas iš jo automobiliu besinaudojančių asmenų galėjo ant šaligatvio pastatyti automobilį 2009 m. gruodžio 11 d, jis galėjo būti traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, neatlikimą pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį.
II.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2010 m. kovo 1 d. nutarimą. Nurodo, kad automobilis stovėjo prie namo, kuriame gyvena V. R.. Liudytojais apklausti kaimynai O. K., K. M., E. V. V., A. D. ir S. J. nurodė, kad automobiliu „Chevrolet Matiz“ naudojasi tik V. R., kas paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus, jog daug asmenų šiuo automobiliu naudojasi verslo reikalais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. R. prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarimą. Nurodo, kad liudytojai nepatvirtino, jog automobilį pastatė būtent jis. Pažymi, kad daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“ yra nusprendusi, kad Justiniškių g. 75, Vilniuje, kieme galima statyti automobilius ant šaligatvio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir tinkamai ištyrė visas aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N9-990/2006).
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškelta versija bylos duomenimis nebuvo paneigta, o byloje esančių netiesioginių įrodymų, kurie tik sudaro pagrindą daryti prielaidą dėl inkriminuotą pažeidimą padariusio subjekto, nepakanka pagrįstai išvadai dėl to, kad ATPK 161 straipsnyje numatytą pažeidimą padarė būtent V. R.. Todėl byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių V. R. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 161 straipsnyje, padarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. R. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovados apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.