Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Virgilijaus Lazausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016-04-07 buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje M. J. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas).

Kauno apylinkės teismas 2016-04-26 nutartimi perdavė bylą prokurorui, kadangi surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kuris trukdo nagrinėti bylą. Teismas nurodė, kad kaltinime akte nebuvo nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, t. y. buvo nurodyta veikos pradžia, bet nenurodyta jos pabaiga. Dėl to kaltinimas nėra konkretus, nes nesuprantama, ar akte išvardinti M. J. veiksmai buvo atlikti būtent jo vadovavimo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu ar būtent jis galimai aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Virgilijaus Lazausko skundas tenkintinas.

BPK 254 straipsnio 3 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

BPK 219 straipsnyje yra nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.

BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, kad jis neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajame akte aprašant nusikalstamas veikas, yra nurodyta nusikalstamos veikos vieta (įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)), būdas (įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo neorganizavimas, aplaidus jos tvarkymas ir nesaugojimas apskaitos dokumentų), padariniai (iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros). Nežiūrint to, kaltinamajame akte nėra nurodytas M. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas. Prokuroras, kaltindamas asmenį trunkamuoju nusikaltimu, privalo tiksliai ir aiškiai nurodyti šio nusikaltimo pradžios ir pabaigos laiką, jį apibrėždamas konkrečiomis datomis. Šis veikos padarymo laikas negali būti numanomas ir nukreipiamas į kitus bylos duomenis. Nusikalstamos veikos pradžios ir pabaigos laikas trunkamųjų nusikaltimų atveju yra itin svarbus, nes nuo jo priklauso baudžiamojo įstatymo ir kitų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų taikymas laike, kaltinamojo galimybės teikti save teisinančius duomenis ir tokiu būdu gintis nuo konkrečiu, o ne abstrakčiu, laikotarpiu padarytų įmonės buhalterinės apskaitos pažeidimų.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad šio kaltinamojo akto trūkumo negalima ištaisyti teisme ir kad jis trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad nagrinėjantis bylą teismas privalo būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus pats tirti naujus įrodymus. BPK 256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams savo pagrįstą manymą apie būtinybę kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Be to, teisę dėl to pateikti rašytinį prašymą teismui turi ir prokuroras. Tai reiškia, kad minėtą kaltinamojo akto trūkumą, jame nenurodžius M. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo tikslaus laiko, galima ištaisyti teisme. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamojo akto trūkumas nėra esminis ar siurprizinis ir daugiau techninio pobūdžio. Tikslus M. J. galimos nusikalstamos veikos pabaigos laikas (2015-01-31) atsispindi finansinės veiklos specialisto išvadoje ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Nei įtariamasis, nei jo gynėja ikiteisminio tyrimo metu šio kaltinimo trūkumo neįžvelgė ir prokurorui neteikė jokių su tuo susijusių procesinių prašymu, pats M. J. kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pripažino ir savo kaltės neginčijo. Iš to prognozuojama, jog minėto kaltinamojo akto trūkumo ištaisymas iš esmės netrukdys nagrinėti bylą teisme. Apygardos teismo nuomone, proceso trukdymas būtų ženkliai didesnis tuo atveju, jeigu byla būtų perduota į ikiteisminio tyrimo stadiją, nes iškiltų būtinybė atlikti papildomus tyrimo veiksmus – pareikšti naują įtarimą M. J., jį apklausti įtariamuoju, atlikti baigiamuosius tyrimo veiksmus, supažindinti su byla, pagaliau surašyti naują kaltinamąjį aktą.

Apygardos teismas nesutinka ir su skundžiamos nutarties argumentu, kad bylą būtina perduoti prokurorui dėl to, jog teismui kyla abejonių dėl M. J. kaltės, nes jam einant įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nuo 2014-11-01 šios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė kita įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aukštesnysis teismas pažymi, kad bylos pasirengimo nagrinėti teisme ar įrodymų tyrimo stadijose negali būti sprendžiamas asmens kaltės klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija ir asmens kaltės įrodytumas yra teisinio ginčo dalykas. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, kokiomis aplinkybėmis, jei taip, tai kokį BK straipsnį ji atitinka. Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodyta kaltinamojo nusikalstamos veikos teisiniu vertinimu nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir tuo pačiu pagrindas perduoti bylą prokurorui. Asmens kaltės, jo veikos kvalifikacijos, bausmės, civilinio ieškinio ir kiti klausimai sprendžiami išimtinai nuosprendžio priėmimo metu, todėl jokiomis teismo abejonėmis dėl asmens kaltės negali būti grindžiamos tarpinės teismo nutartys.

Konstatuojama, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Tai reiškia, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdytų jam išnagrinėti bylą iš esmės. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus aukštesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti bylą, neatitinka BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Virgilijaus Lazausko skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje M. J. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, perduota prokurorui ir priimti dėl skundo naują sprendimą – perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.