- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- A-2205-624/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02944-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Milda Vainienė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Pareiškėjas
- R. N.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audraus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento teisių ir pareigų perėmėjo) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja R. N. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos rajono agentūros 2016 m. lapkričio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. (10)-LT2-27 (toliau – ir privalomasis nurodymas).
2. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. paveldėjo mirusios mamos 1,55 ha dydžio žemės sklypą. Iš paveldėjimo dokumento matyti, jog nebuvo paveldėtas, paveldėtame žemės sklype esantis, užkonservuotas 1940 metais sovietų armijos statytas apie 100 kv. m. ploto ir 3 m. aukščio zenitinio pabūklo lizdas (dzotas) (toliau – ir dzotas). 2001 m. gruodžio 27 d. žemėlapyje (plane) ir registro centro dokumentuose nėra nurodyta, kad buvo paveldėtas minėtas pastatas, o Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (toliau – ir NTRCDB) išraše nurodyta, kad minėtas statinys pareiškėjai nepriklauso nuosavybės teise. Kaip žemės sklypo savininkė turi teisę reikalauti šį statinį nugriauti, kad jis nedarytų neigiamo poveikio žemės sklypui ir kitiems žemės naudotojams.
3. Pareiškėja pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono administracijos direktorių, prašydama sutvarkyti ir utilizuoti tepalus iš užkonservuoto dzoto. Klaipėdos rajono administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 5 d. atsakyme nurodė, jog problemą spręs tik po Departamento sprendimo. Departamento Klaipėdos rajono agentūros vyriausiasis valstybinės aplinkos inspektorius 2016 m. lapkričio 9 d. nustatė, kad dzotas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai bei surašė patikrinimo aktą Nr. (10)-LT1-197. Departamento Klaipėdos rajono agentūros vyriausiasis valstybinės aplinkos inspektorius 2016 m. lapkričio 11 d., nustatęs, kad dzotas priklauso pareiškėjai, įteikė privalomąjį nurodymą Nr. (10)-LT2-27 bei nurodė, kad dzote esančią tepalinę alyvą privaloma perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams iki 2016 m. gruodžio 30 d.
4. Pareiškėja teigė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. Departamentui apskundė privalomąjį nurodymą. Departamentas atsakyme į skundą nurodė, kad privalomas nurodymas įteiktas teisėtai, netenkino skundo bei pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti, todėl savininkai atsako už viską, kas yra jų nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
5. Pareiškėja paaiškino, kad jai, kaip žemės sklypo savininkei, nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, o jeigu yra paveldimi statiniai, tai jie turi būti įregistruoti ir nurodyti nuosavybės bei paveldėjimo dokumentuose. Departamento Klaipėdos rajono agentūros vyriausiasis valstybinės aplinkos inspektorius netinkamai suprato ir taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnio, 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jų neaiškino. Kadangi dzotas nėra paveldėtas, Departamento Klaipėdos rajono agentūros vyriausiasis valstybinės aplinkos inspektorius privalėjo ieškoti šio nekilnojamojo daikto savininko, kuriam ir turėjo surašyti privalomąjį nurodymą.