Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. prašymą suinteresuotiems asmenims notarei R. V., D. M., D. K. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-141-1000/2022 pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo suinteresuotiems asmenims V. K., D. K., notarei R. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- naujai paaiškėjusios aplinkybės egzistavo 2022 m. sausio 10 d. teismui tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį. Neapmokėtas vekselis A. M. paveldėjimo byloje buvo pateiktas 2021 m. liepos 13 d. Pareiškėja D. M. bylą inicijavo ir pareiškimo reikalavimus suformulavo 2021 m. liepos 21 d., jau žinodama, kad palikėjo A. M. palikimą sudaro ne tik turtas, bet ir beveik turto vertės dydžio skolinis įsipareigojimas. Šią aplinkybę patvirtina pateikiama 2021 m. liepos 13 d. kreditoriaus pranešimo paveldėjimo byloje kopija, kurioje matyti pačios Pareiškėjos 2021 m. liepos 19 d. ranka įrašytas patvirtinimas, kad susipažino su šiuo dokumentu. Taigi, naujai paaiškėjusios aplinkybės ne tik egzistavo teismo sprendimo (nutarties) priėmimo momentu, bet Pareiškėjai buvo žinomos dar iki bylos iškėlimo teisme.

- Suinteresuotam asmeniui V. K. nebuvo ir negalėjo būti žinomos šios aukščiau nurodytos aplinkybės. 2021 m. balandžio 24 d. mirus A. M., V. K., kaip testamentinė įpėdinė, nedelsiant kreipėsi į Panevėžio miesto 4-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Kitaip tariant, V. K. pareiškė pareiškimą dėl palikimo priėmimo anksčiau nei paveldėjimo byloje buvo pateiktas kreditoriaus pranešimas su neapmokėtu vekseliu. Notarė, kuri į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, taip pat į bylą nepateikė jokių duomenų apie kreditorinį įsipareigojimą, apie jį neužsiminė ir žodžiu, nors notarė net dalyvavo teismo posėdyje (nuotoliniu būdu, prisijungdama per vaizdo konferencijų programą). Teismo posėdyje notarė, be kita ko, paaiškino, kad naujos informacijos nėra, o visi dokumentai visoms pusėms žinomi. Pažymėtina, jog teismo nutartimi visi veiksmai paveldėjimo byloje iki bylos pabaigos buvo sustabdyti.

Įsiteisėjus 2022 m. sausio 10 d. teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, V. K. kreipėsi į notarės biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tik tuomet, t. y. 2022 m. kovo 9 d., V. K. tapo žinoma apie paveldėjimo byloje pareikštą kreditoriaus reikalavimą. Šią aplinkybę patvirtina įrašas ant to paties 2021 m. liepos 13 d. kreditoriaus pranešimo paveldėjimo byloje.

- naujai paaiškėjusios aplinkybės V. K. tapo žinomos jau po teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo. Kaip jau minėta, tik po teismo nutarties įsiteisėjimo šioje byloje V. K. kreipėsi į notarės biurą ir tik 2022 m. kovo 9 d. buvo supažindinta su 2021 m. liepos 13 d. M. M. pranešimu.

- naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (nutartis). Kaip aukščiau nurodyta, Pareiškėja slėpė viso proceso metu apie A. M. paveldėjimo byloje egzistuojantį 120 000 Lt skolinį įsipareigojimą ir tokiu būdu nesąžiningai įtikino Suinteresuotą asmenį nustatyti teisę Pareiškėjai į privalomąją palikimo dalį bei pasidalinti paveldimą turtą, nustatant, kad Pareiškėja paveldi ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesąžiningais veiksmais šioje civilinėje byloje įgijo teisę į mirusiojo A. M. turtą, nuslėpusi informaciją apie jai žinomą prievolę. J. S. asmuo būtų žinojęs apie paveldėjimo byloje pareikštą kreditoriaus pranešimą apie skolą, ji nebūtų sudariusi 2022 m. sausio 10 d. taikos sutarties joje nustatytomis sąlygomis. Atitinkamai, aplinkybė apie egzistuojantį kreditorinį reikalavimą būtų esminė teismui nagrinėjant ginčą iš esmės, sprendžiant dėl Pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo, galimos privalomosios palikimo dalies nustatymo bei paveldimo turto padalinimo.

Dėl išdėstytų priežasčių, paaiškėjus naujai aplinkybei - 2021 m. liepos 13 d. M. M. pranešimui apie neva egzistuojantį 120 000 Lt kreditorinį reikalavimą A. M. paveldėjimo byloje, šiai dienai įsiteisėjusi 2022 m. sausio 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis, kuria buvo patvirtinta Pareiškėjos ir Suinteresuoto asmens taikos sutartis, neatitinka Suinteresuoto asmens valios. Naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminės reikšmės bylai, šalių teisėms ir pareigoms A. M. paveldėjimo byloje ir Suinteresuoto asmens valiai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos sąlygos CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu atnaujinti teisminį procesą, prašo teismo atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje.

Suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos prašymu, prašo jį atmesti. Nurodo, kad, suinteresuotas asmuo V. K. savo prašyme konkrečiai nenurodė, kaip įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus vien dėl tos aplinkybės, kad V. K. praėjus porai mėnesių po 2022-01-10 teismo nutarties sužinojo apie į A. M. paveldėjimo bylą pateiktą 2021-07-13 kreditoriaus reikalavimą, nors turėjo visas įpėdinės teises ir galimybes per beveik šešių mėnesių laikotarpį bet kada susipažinti su paveldėjimo byla ir joje esančiais visais dokumentais, įskaitant minėtą kreditoriaus reikalavimą, tačiau dėl nežinomų ir prašyme nepaaiškintų priežasčių to nepadarė. Pažymėtina, kad pagal CPK 5.52 straipsnio 1 dalį įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. V. K. priėmė A. M. palikimą, atitinkamai atsako ir už jo skolas, todėl žinojimas ar nežinojimas apie palikėjo išduotą vekselį jau po palikimo priėmimo niekaip nebeįtakoja ir nebepažeidžia V. K., kaip paveldėtojos, teisių ir teisėtų interesų, nes atsisakyti jau priimto palikimo neleidžiama (CK 5.60 str. 4 d.). J. V. K. buvo reikšminga informacija apie palikėjo kreditorių reikalavimus, ji galėjo priimti palikimą pagal turto apyrašą (CPK 5.52 str. 2 d.), galėjo pasitikrinti, ar yra kreditorių reikalavimų paveldėjimo byloje suėjus trijų mėnesių terminui, nustatytam CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, tačiau nė vieno iš šių veiksmų nepadarė ir tai yra jos laisva valia priimtas sprendimas. Tai, kad paveldėtojos V. K. pozicija dėl palikimo priėmimo pasikeitė tik paaiškėjus, kad palikėjas turėjo skolą, jokiu būdu negali būti teisėtu pagrindu proceso atnaujinimui. Taigi, suinteresuotas asmuo V. K. nepagrindė ir neįrodė nurodytos proceso atnaujinimo sąlygos dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos prašymu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad taikos sutartį sudaryti pasiūlė būtent pareiškėja V. K. po to, kai su paveldėjimo ir teisminio ginčo bylomis pažindinosi kelis mėnesius ir įvyko pirmasis bei vienintelis teismo posėdis. Teismo posėdžio įrašą, matyt, galima peržiūrėti ir įsitikinti. Teismo posėdyje būtent V. K. advokatas įtikino jos motiną, kad nesutikus su taikos sutarties sąlygomis laukia ilgi teisminiai ginčai, apeliacija. Taigi D. M. sutiko sudaryti taikos sutartį. Dabar V. K. netgi iškreipia taikos sutarties esmę: pvz., neįvardija viso gauto paveldėto turto - dalį jo nuslepia, nuslepiamas ir faktas apie gautą papildomą finansinę kompensaciją iš D. M.. V. K. jau daugiau kaip metus disponuoja paveldėtu ne tik nekilnojamojo turto dalimi, bet ir itin vertingu kilnojamuoju turtu – jos velionio A. M. išsinuomota prekyviete (ne mažiau kaip 30 kv. m.) su prekėmis Panevėžio automobilių turguje, kur anksčiau darbuodavosi ir D. M., paveldėtoje sodyboje sukauptais vertingais daiktais. Viso šio nutylėto turto vertė siekia keliasdešimt tūkstančių eurų, tačiau kadangi jais paveldėtoja disponavo net negavus paveldėjimo liudijimo visko atstatyti nebeįmanoma. Visa paveldėjimo bylos informacija V. K. buvo žinoma ir prieinama, taip pat kaip ir kitiems proceso dalyviams.

Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašo proceso neatnaujinti ir jo neįtraukti suinteresuotu asmeniu.

Suinteresuotas asmuo notarė R. V. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-141-1000/2022, kurioje pareikštas prašymas atnaujinti procesą, buvo patvirtinta taikos sutartis sudaryta tarp pareiškėjos V. K. ir suinteresuoto asmens D. M.:

„Pareiškėja D. M. ir suinteresuotas asmuo V. K. susitaria pasidalinti paveldimą A. M. turtą CK 5.70 straipsnio pagrindu žemiau nurodytu būdu ir tuo tikslu įsipareigoja atlikti visus reikalingus veiksmus, įskaitant visų reikalingų sutikimų, sutarčių, prašymų ir kitų dokumentų pasirašymą bei pateikimą A. M. paveldėjimo bylą tvarkančiam Panevėžio miesto 4-ojo notaro biurui / notarei R. V.:

- D. M. paveldi ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įskaitant visą bute esantį kilnojamąjį turtą bei kitus daiktus (kita ½ buto dalis priklauso D. M., kaip pergyvenusiai sutuoktinį A. M.);

- V. K. paveldi visą likusį, išskyrus Taikos sutarties 3.1. punkte nurodytą, A. M. paliktą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą;

- D. M. sumoka V. K. 5 000 (penkių tūkstančių) eurų kompensaciją paveldėjimo liudijimo dėl šios Sutarties 3.1 punkte nurodyto turto išdavimo dieną į V. K. atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank;

- Kiekvienos iš šalių patirtos A. M. palikto turto išlaikymo išlaidos kitai šaliai nėra atlyginamos“.

Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės egzistavo 2022 m. sausio 10 d. teismui tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį - neapmokėtas vekselis A. M. paveldėjimo byloje buvo pateiktas 2021 m. liepos 13 d. ir pareiškėjai ši aplinkybė nebuvo žinoma, nes palikėjo A. M. palikimą sudarė ne tik turtas, bet ir beveik turto vertės dydžio skolinis įsipareigojimas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Dėl naujų įrodymų, kaip naujai paaiškėjusių aplinkybių, pateikimo pažymėtina, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas nėra pakartotinis tų pačių aplinkybių ir įrodymų svarstymas ir proceso pakartojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. apžvalga „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007“. Teismų praktika. 2007, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

Pareiškėja nurodo kaip naujai paaiškėjusią byloje aplinkybę, kuri civilinėje byloje Nr. e2YT-141-1000/2022 egzistavo 2022 m. sausio 10 d. teismui tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį – tai neapmokėtas palikėjo A. M. vekselis paveldėjimo byloje. Taigi, naujai paaiškėjusios aplinkybės ne tik egzistavo teismo sprendimo (nutarties) priėmimo momentu, bet pareiškėjai D. M. buvo žinomos dar iki bylos iškėlimo teisme. Suinteresuotam asmeniui V. K. nebuvo ir negalėjo būti žinomos šios aukščiau nurodytos aplinkybės. Įsiteisėjus 2022 m. sausio 10 d. teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, suinteresuotas asmuo V. K. kreipėsi į notarės biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tik tuomet, t. y. 2022 m. kovo 9 d., V. K. tapo žinoma apie paveldėjimo byloje pareikštą kreditoriaus reikalavimą. Šią aplinkybę patvirtina įrašas ant to paties 2021 m. liepos 13 d. kreditoriaus pranešimo paveldėjimo byloje. Naujai paaiškėjusios aplinkybės suinteresuotam asmeniui V. K. tapo žinomos jau po teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo. Kaip jau minėta, tik po teismo nutarties įsiteisėjimo šioje byloje Pareiškėja kreipėsi į notarės biurą ir tik 2022 m. kovo 9 d. buvo supažindinta su 2021 m. liepos 13 d. M. M. pranešimu.

Pagal CPK 5.52 straipsnio 1 dalį įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. V. K. priėmė palikėjo A. M. palikimą, atitinkamai atsako ir už jo skolas. V. K. galėjo priimti palikimą pagal turto apyrašą (CPK 5.52 str. 2 d.). Pareiškėja nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kurios jai trukdė pasitikrinti, ar yra kreditorių reikalavimų paveldėjimo byloje suėjus trijų mėnesių terminui, nustatytam CK 5.63 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja aktyviais veiksmais siekė teisės į palikėjo A. M. palikimą ir tai yra jos laisva valia priimtas sprendimas. Ta aplinkybė, kad paveldėtojos V. K. pozicija dėl palikimo priėmimo pasikeitė tik paaiškėjus, kad palikėjas turėjo skolą, jokiu būdu negali būti teisėtu pagrindu proceso atnaujinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-141-1000/2022 pareiškėją atstovavo advokatas.

Įvertinus pareiškėjos pateiktus ir teismo ištirtus įrodymus, daroma išvada, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, nes nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei kitų įstatyme nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui, todėl prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Nutarčiai įsiteisėjus naikintinos 2022-05-31 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-141-1000/2022 atmesti.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 871,20 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt vieno euro 20 ct) advokato pagalbos išlaidų D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo suinteresuotam asmeniui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.