- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- II-19-786/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00134-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- R. U.
- Institucija
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Vida Leonovienė, Aušra Ižičkienė
- Kategorijos
- 7.8Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas (ANK 115 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą - Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovui Valdui Palioniui,
teismo posėdyje išnagrinėjo V. D. skundą dėl Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato 2020-12-16 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-1085-2020 (ROIK:20126792876).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. gruodžio 16 d. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis R. L. nutarimu V. D. paskyrė 50 eurų baudą už LR Administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio pažeidimą, t. y., jog jis 2020 m. gruodžio 16 d. apie 11 val., (duomenys neskelbtini), nuėmė kaimyno tvoros segmentą bei apgadino, šalia tvoros augusias ir apsivijusias segmentą vijoklines gėlės, jas nutraukdamas, tuo padarydamas nukentėjusiajam 50 eurų žalą.
Šalies argumentai
Policijos komisariate buvo gautas pareiškėjo V. D. skundas dėl priimto nutarimo. Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog jam buvo surašytas protokolas ir nubaustas pilnai neištyrus visų aplinkybių. Nurodo, kad jis pažeidimo nepadarė, todėl prašo panaikinti priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad surinktų įrodymu visuma patvirtina, jog V. D. padarė nusižengimą ir prašė skundą atmesti.
Institucijos, priėmusios nutarimą, Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovas posėdžio metu nurodė, kad išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, atsižvelgiant į visas aplinkybes, prašė skundą atmesti ir paaiškino, jog pareigūnas tyrimą pradėjo gavęs nukentėjusiojo skundą. Atlikus tyrimą ir nustačius pažeidimą, jog V. D. sugadino nukentėjusiajam priklausančias vijoklines gėles, augusias prie tvoros segmento, kurias nukentėjusysis pirko ir sodino ir padarė 50 eurų žalą, surašė administracinio nusižengimo protokolą, buvo priimtas nutarimas ir paskirta nuobauda.
Pareiškėjas V. D. ir jo atstovė posėdžio metu palaikė skundą jame išdėstytas motyvais ir prašė skundą patenkinti. Nurodė, jog pažeidimo nepadarė ir paaiškino, kad jis ir R. U. yra bendrasavininkai žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Abiem priklauso po ½ dalį pastatų ir žemės sklypo. Pastatus ir žemės sklypą jie yra paveldėję po tėvų mirties. Naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Nuo seno prie namo augo vijoklinis augalas – vijoklinis sausmedis. Jam buvo padaryta atrama. R. U. savavališkai, nesuderinęs pastatė segmentinę tvorą ir užtvėrė taką, kuriuo nuo seno buvo einama prie ūkinių pastatų. Tvora buvo pastatyta prie augusio vijoklinio sausmedžio. Buvusi atrama buvo panaikinta. R. U. tvorą pastatė 2020 m. birželio mėnesį. Prašė nuimti tvorą žodžiu ir parašė raštu, kad galima būtų nueiti prie ūkinių pastatų. R. U. gera valia tvoros nenuėmė. 2020 m. lapkričio 29 d. nupjovė apsivijusias tvorą sausmedžio šakas, palikdamas apie 0,5 metro aukštyje, ir, atsukęs keturis varžtus, nukėlė tvoros segmentą, kurį pastatė šalia. Mano, augusiam vijokliniam sausmedžiui žalos nepadarė, nes augalas yra karpomas, nežaliavo, nes buvo ruduo. Tvoros segmento nesugadino. Tvoros segmentą atsuko, tikslu turėti praėjimą prie ūkinių pastatų, o ne suniokoti augantį sausmedį. Kadangi naudojimosi tvarka nėra nustatyta, todėl mano, kad augantis sausmedis priklauso tiek jam, tiek R. U., nes ji auga nuo seno, o ne R. U. sodintas. Ta vieta nuo seno buvo einama prie ūkinių pastatų. Tą paaiškino ir policijos pareigūnams. Mano, jog protokolas buvo surašytas neišsiaiškinus visų aplinkybių, todėl prašė panaikinti priimtą nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas.
Nukentėjusysis R. U. ir jo atstovė paaiškino, kad jis ir V. D. yra paveldėję namus ir žemės sklypą ir yra bendrasavininkai. Pagal nusistovėjusią tvarką vienam iš jų priklauso viena namo dalis, o kitam kita. Naudojimosi tvarka nėra nustatyta ir šiuo metu teisme pradėta civilinė byla dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Kadangi po kiemą vaikšto pašaliniai asmenys, jis 2020 m. birželio mėnesį pastatė tvorą. Su V. D. dėl tvoros statymo nederino. Prie tvoros augo vijoklinis augalas. Kada jis paveldėjo dalį namo po savo tėvo mirties, vijoklinis augalas jau augo. Kadangi vijoklinis augalas augo jo pusėj, todėl mano, kad augalas yra jo. Vijoklinio augalo pavadinimo jis nežino. 2020 m. gruodžio 16 d. atvykęs prie namo, pamatė, kad atsuktas ir nukeltas tvoros segmentas ir aplaužytas ar nuplėštas vijoklinis augalas, todėl jis kreipėsi į policijos pareigūnus. Jis paskambino žmonai ir žmona, jam pasakė, kad tai augalas – „raganė“ ir padaryta 50 eurų žala. Apie tai jis pasakė policijos pareigūnams. Pats jis vijoklinio augalo nepirko ir jo nesodino. Kiek kelmų augo ir kada pasodinta jis nežino. Augalai išrauti nebuvo. Buvo gavęs V. D. raštą dėl tvoros, bet į tai neatsakė ir tvoros neišardė.
Liudytojas R. L., PK pareigūnas, posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas R. U. pareiškimas dėl to, kad atvykęs į jam priklausančius namus, esančius (duomenys neskelbtini), rado išardyta tvorą ir suniokotą prie tvoros augusį vijoklinį augalą. Nurodė, kad tai padaryti galėjo V. D.. Nurodė, kad pareiškėjas ir V. D. yra bendrasavininkai, dėl žemės sklypo pasidalijimo vyksta teisminis procesas. Nurodė, kad tvorą pastatė pareiškėjas, prie tvoros augusį augalą pasodino jis. Paskambinęs žmonai, pareiškėjas pasakė kokia padaryta žala. Kada augalas buvo pasodintas nesakė. Apžiūrėję įvykio vietą nustatė, kad atsuktas ir nukeltas tvoros segmentas. Tvoros segmentas nesugadintas. Augęs vijoklinis augalas nudžiūvęs, nes buvo gruodžio mėnuo, ir likę nupjauti ar tai nulaužti stiebai apie 20 cm aukščio. Augalai iškasti nebuvo. Apklausus V. D., jis pripažino, kad nukėlė tvoros segmentą, nes R. U. užtvėrus tvorą, jis negali prieiti prie jam priklausančių ūkinių pastatų. Augalas buvo apsivyniojęs apie tvoros segmentą, todėl jis nulaužė. Už padarytą pažeidimą V. D. buvo surašytas protokolas ir paskirta nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. D. skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismų praktikoje nuolat pažymima, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
ANK 115 straipsnis numato atsakomybę tam, kas, tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog nesutarimų objektas yra tvora, kuria buvo užtvertas praėjimas, kuriuo buvo einama prie ūkio pastatų, ir prie tvoros augęs vijoklinis sausmedis. V. D. tikslas buvo nueiti iki ūkinių pastatų, kurie priklauso tiek jam, tiek R. U., praeiti ginčo vieta, pro kuria buvo vaikštoma. Taigi V. D. veiksmai nebuvo nukreipti į turto gadinimą. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, ir tai, kad tvora pastatyta neteisėtai, bendrasavininkams nesuderinus (b.l. 52-54 ).
Kaip matyti iš V. D. skundo turinio ir paaiškinimų posėdžio metu, jis nesutinka su pareigūnų atliktu tyrimu ir įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl kaltės, jog jis padarė ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad jis R. U. turto nesunaikino ir nesugadino. Nurodo, kad jie su R. U. yra namo ir žemės sklypo, bei jame augančių augalų bendrasavininkai. Augantis vijoklinis sausmedis (posėdžio metu išsiaiškinta, kad tai vijoklinis sausmedis) priklauso tiek jam, tiek R. U.. Nupjaudamas sudžiūvusius ūglius, kurie buvo apsivynioję apie tvorą, augalo nesunaikino ir jam žalos nepadarė. Paaiškino, kad tai genimas vijoklinis augalas, todėl augalui nepakenkė.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas V. D. ir nukentėjęs R. U. yra bendraturčiai ir jiems priklauso žemės sklypas ir jame esantys pastatai, (duomenys neskelbtini) (b.l.44-47), kad vyksta teisminis procesas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Žemės sklype augantys augalai, tame tarpe ir augantis vijoklinis sausmedis, priklauso abiem, iki nenustatyta kitaip. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Anykščių skyriaus darbuotojai nustatė R. U. žemės naudojimosi tvarkos pažeidimus (b.l.50-56).
ANK 115 straipsnyje (nutarime klaidingai nurodyta ANK 115 straipsnio 1 dalis, nes straipsnis nėra suskirstytas į dalis) numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą. Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina nustatyti, jog asmuo veikė tyčia, kadangi svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, ar jeigu ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
2020 m. gruodžio 16 d. pareiškimą policijai pateikė R. U., kuris nurodė, kad atvykęs prie jam priklausančio pusės namo, esančio (duomenys neskelbtini), rado nuardytą tvoros segmentą ir nulaužtą gėlę raganę, padaryta 50 eurų žala (b.l.9).
Iš esamo V. D. paaiškinimo surašant protokolą matyti, kad apklausos metu V. D. nurodė, jog sklypas su R. U. yra bendra nuosavybė, tvora pastatyta savavališkai, nepaliekant praėjimo iki abiems priklausančių ūkio pastatų. Policijos pareigūnas 2020 m. gruodžio 16 d. V. D. surašo administracinio nusižengimo protokolą pagal LR ANK 115 straipsnį, kuriame nurodo, kad V. D. nuėmė kaimyno tvoros segmentą ir apgadino šalia augusias vijoklines gėlės, jas nutraukdamas ir padaryta 50 eurų žala. (b.l.6-7).
Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek priimtas nutarimas neišsiaiškinus visų aplinkybių. Tai, kad visų aplinkybių pilnai neištyrė pripažino posėdžio metu apklaustas ir pareigūnas R. L..
Apklaustas liudytoju R. L. nurodė, kad konkrečiai nesiaiškino kada buvo pasodintas vijoklis, kas pasodino, kada pastatyta tvora, kada nukeltas tvoros segmentas, nuosavybės dokumentų nematė, kokia buvo reali padaryta žala.
Žala, remiantis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.251 str. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.
Nukentėjusysis R. U. pateikdamas pareiškimą nedetalizavo žalos, o tik nurodė, kad padaryta 50 eurų žala. Posėdžio metu paaiškino, kad tokią sumą jam pasakiusi žmona. Pareigūno R. L. tarnybiniame pareiškime nurodyta, kad R. U. vijoklines gėles pats pirko ir sodino (b.l.14). Tačiau posėdžio metu išsiaiškinta, jog kada R. U. paveldėjo žemės sklypą, vijoklinis sausmedis augo, tą patvirtino ir V. D.. Kokia žala konkrečiai padaryta jis nurodyti negali, jam tokią sumą pasakiusi žmona, nurodydamas, kad ji žino.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šiuo atveju negalima daryti neabejotinos išvados, buvus V. D. veikoje tyčios, sunaikinti vijoklinį sausmedį, augusį prie tvoros ir padaryti žalą R. U.. Faktas, jog tyčia sunaikintas ar sugadintas turtas, negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Pareiškėjo V. D. veiksmai, tai tvoros, kuria užtvertas praėjimas, segmento nukėlimas ir prie tvoros augusio vijoklinio sausmedžio nulaužimas, paliekant virš žemės ūglius, tikslu nueiti iki ūkio pastatų, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo V. D. kaltę padarius tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą pagal ANK 115 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia bei tai, kad jais buvo padaryta kokia nors žala nukentėjusiajam. Pažymėtina, jog V. D. kreipėsi į R. U. prašydamas išardyti tvorą (b.l.35), tačiau R. U., kaip ir pats nurodė, į tai nekreipė dėmesio ir tvoros neišardė. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. (Pažymėtina, kad vikipedijoje pateiktoje informacijoje apie augalą nurodyta, kad vijoklinį sausmedį reikalinga atjauninti: nukirpti ūglius, virš žemės paliekant 30-40 cm.) .Teismo manymu, tai tik bendrasavininkų nesutarimai iki bus išspręsta, kas kuria žemės sklypo dalimi naudosis.
Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio nusižengimo byloje patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad byloje nesurinkta vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, jog 2020 m. gruodžio 16 d. V. D. tyčia sunaikino ar sugadino augantį vijoklinį sausmedį.
Kitų neginčijamų įrodymų byloje surinkta nėra. Teismas vertina, kad administracinėn atsakomybėn trauktino asmens V. D. kaltė, dėl ANK 115 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo padarymo, nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Teismas vadovaujasi principu, jog visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir sprendžia, kad nėra pagrindo V. D. veiką kvalifikuoti pagal ANK 115 straipsnį, todėl administracinio nusižengimo byla dėl šio pažeidimo nutrauktina (ANK 591str. 1 d. ).
Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į administracinio nusižengimo byloje nustatytas ir ištirtas aplinkybes bei surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra surinkta kitų ar naujų duomenų, patvirtinančių V. D. kaltę, jog jis 2020 m. gruodžio 16 d. nuėmė tvoros segmentą ir apgadino šalia tvoros augusį apsivijusį segmentą vijoklinį augalą tyčia, tuo padarydamas R. U. žalą, todėl skundžiamas V. D. atžvilgiu Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. L. 2020 m. gruodžio 16 d. priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir administracinio nusižengimo byla dėl šio pažeidimo nutrauktina.
Pareiškėjo V. D. atstovė prašė iš nukentėjusiojo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 500 eurų ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b.l.65-66).
Teismas pažymi, kad pareiškėjo prašomų išlaidų atlyginimą nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, reglamentuoja ANK 666 straipsnis kuris nustato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos.
Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, išvardytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų.
Teismų praktikoje konstatuota, kad administracinės teisenos procesas yra tik viešo pobūdžio, vykstantis bendra ANK nustatyta tvarka. Pagal ANK 590 straipsnyje nustatytus pagrindus pradėti administracinių nusižengimų teiseną gali pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas; administracinio nusižengimo teisena pradedama ir gavus asmens, kuris nėra pareigūnas, pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo toks asmuo užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. U., kaip nukentėjusysis, kreipėsi su pareiškimu į kompetentingą instituciją, tam, kad būtų ištirtas tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas. Duomenų, kad būtų piktnaudžiaujama nukentėjusiajam suteikta teise prašyti kompetentingų institucijų pradėti administracinio nusižengimo teiseną, byloje nėra. Būtent institucijų, kurioms suteikiama teisė surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pareiga yra įvertinti asmenų pateikiamą informaciją ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną ar jos nepradėti, nepasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal nukentėjusiojo asmens – R. U. pareiškimą, tačiau sprendimus pradėti teiseną, surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei nutarimus nubausti V. D. priėmė Institucija. Panaikinus Institucijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą, kuriuo V. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį, ir bylą nutraukus, konstatavus, kad Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, ir priėmė įrodymais nepagrįstą nutarimą, negali būti pagrindu priteisti V. D. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš nukentėjusiojo R. U., todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra netenkintinas, nes tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese.
Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 642, 666 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. D. skundą tenkinti.
Panaikinti 2020 m. gruodžio 16 d. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. L. nutarimą, kuriuo V. D. paskirta 50 eurų bauda už LR Administracinio nusižengimų kodekso 115 straipsnio pažeidimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).