- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- e2-32282-854/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26057-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bestauto“
- Kategorijos
- 2.6.11.2Vartojimo pirkimas-pardavimas
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bestauto“ dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, įmokos grąžinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. birželio 12 d. sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2019/06/12-01; priteisti iš atsakovės už automobilį sumokėtą 9000 Eur sumą, 150,68 Eur nuostolių atlyginimą, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys 2019 m. birželio 12 d. sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už 9000 Eur nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini). Prieš įsigydama automobilį, ieškovė automobilį apžiūrėjo kelis kartus, trūkumų nepastebėjo. Nusipirkusi automobilį, po kelių dienų ieškovė pastebėjo, kad pradėjo drebėti variklis. Ieškovė 2019 m. birželio 17 d. nuvyko į autoservisą, kuriame buvo pakeistos automobilio stabdžių kaladėlės, tepalo bei oro filtrai ir tepalai. Pakeitus tepalus, automobilio variklis pradėjo sunkiai dirbti, spaudžiant greičio pedalą automobilis sunkiau įsibėgėjo, variklis pradėjo trūkčioti bei gesti, dingo variklio galia ir sukimo greitis. 2019 m. liepos 8 d. SEAT automobilių atstovybėje-autoservise UAB „Autojuta“ buvo atlikta automobilio patikra bei surašytas defektinis aktas. Išvažiavus iš UAB „Autojuta“, automobilis užgeso ir daugiau nebeužsikūrė. Ieškovės teigimu, atsakovė atsisako nutraukti sutartį ir grąžinti ieškovei pinigus. Ieškovė taip pat nurodė, kad automobilio komplektacija neatitinka tos, kuri buvo nurodyta automobilio skelbime internete – automobilis neturėjo automatiškai užsilenkiančių veidrodėlių. Ieškovė taip pat buvo suklaidinta dėl automobilio pagaminimo datos – atsakovė pardavė ne 2017 m., bet 2015 m. pagamintą automobilį. Ieškovė už stabdžių kaladėles, filtrus ir tepalus sumokėjo 95,02 Eur, o už automobilio patikrą autoservise UAB „Autojuta“ – 55,66 Eur.
Ieškovė taip pat nurodė, kad patyrė neturtinę žalą. Ieškovė automobiliui ilgai taupė, jam įsigyti panaudojo visas santaupas. Ieškovė jaučiasi apgauta, patiria dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą dėl jos, kaip vartotojos, apgaulės, nepatogumus dėl automobilio neturėjimo, nuolat jaučia emocinę įtampą dėl nežinios, laukiančio teismo proceso, jaučia pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovei ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas buvo siųsti ieškovės nurodytu atsakovės registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), taip pat automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytu atsakovės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Atsakovei procesiniai dokumentai išsiųsti ir atsakovės direktoriaus (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresu, tačiau jų taip pat nepavyko įteikti. Atsakovei skambinta Juridinių asmenų registre nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo numeriu su atsakove nepavyko susisiekti. Išnaudojus visus būdus informuoti atsakovę apie bylą, atsakovei ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. antrą kartą procesinius dokumentus siunčiant įmonės buveinės adresu ir laikant juos įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė K. J. ir atsakovė UAB „Bestauto“ 2019 m. birželio 12 d. sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovė nupirko transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 9000 Eur (e. b. l. 14).
2019 m. birželio 17 d. autoservise buvo pakeistos automobilio stabdžių kaladėlės, tepalo bei oro filtrai ir tepalai (e. b. l. 20).
2019 m. liepos 8 d. surašytas defektinis aktas, kuriame oficialus SEAT atstovas UAB „Autojusta“ nurodė, kad 2019 m. liepos 8 d. buvo atlikta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), patikra, kurios metu nustatytas netolygus automobilio variklio darbas, patikrinus variklio kompresiją, nustatytas per mažas variklio cilindrų našumas (gamintojo nustatyta minimali cilindro kompresija turi būti ne mažesnė nei 19 bar, o visuose cilindruose nustatyta 17 bar kompresija). Minėtame defektiniame akte nurodyta, kad eksploatuoti automobilio nerekomenduojama (e. b. l. 31).
Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos grąžinimo
Ieškovė prašo nutraukti tarp šalių sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti ieškovei jos už automobilį sumokėtą 9000 Eur sumą. Ieškovė teigia, kad po automobilio įsigijimo paaiškėjo jo trūkumai, dėl kurių ieškovė negali naudoti automobilio.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
Nagrinėjamu atveju atsakovė yra juridinis asmuo, kuris verčiasi prekyba, ieškovė – fizinis asmuo, nusipirkęs automobilį asmeniniams poreikiams, todėl šalių sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, o ieškovė yra vartotoja.
Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).
Vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. CK 6.363 straipsnio 11 dalis, kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto automobilio – pirkimo–pardavimo sandoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).
Nagrinėjamu atveju ieškovė automobilį iš atsakovės įsigijo 2019 m. birželio 12 d. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jau po kelių dienų nuo automobilio įsigijimo pradėjo drebėti variklis. 2019 m. birželio 17 d. autoservise buvo pakeistos automobilio stabdžių kaladėlės, tepalo bei oro filtrai ir tepalai. Ieškovės teigimu, pakeitus tepalus, automobilio variklis pradėjo sunkiai dirbti, spaudžiant greičio pedalą automobilis sunkiau įsibėgėjo, variklis pradėjo trūkčioti bei gesti, dingo variklio galia ir sukimo greitis. 2019 m. liepos 8 d. defektiniame akte nurodyta, kad automobilio patikros metu nustatytas netolygus automobilio variklio darbas, nustatytas per mažas variklio cilindrų našumas, nurodyta, kad eksploatuoti automobilio nerekomenduojama. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad automobilio variklis neužsikuria.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad automobilis ieškovei parduotas su paslėptu trūkumu – su variklio gedimu. Automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo, o atsakovė šių trūkumų ieškovei neatskleidė. Kadangi atsakovė turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, tai ji atsakinga už paslėptus šio automobilio trūkumus. O kadangi ieškovė yra vartotoja, taikytina CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Automobilis sugedo po labai trumpo laiko nuo jo pardavimo, todėl teismas sprendžia, kad automobilio trūkumai, nors ir paaiškėjo vėliau, tačiau buvo jo perdavimo ieškovei momentu. Ieškovė pirko naudotą automobilį, turėdama tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį.
CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta teise vartotojas negali pasinaudoti, arba, kitaip sakant, neturi teisės reikalauti grąžinti pinigus ir vienašališkai nutraukti sutartį tik tokiu atveju, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis (CK 6.363 straipsnio 8 dalis).
Nagrinėjamu atveju variklio defektas, koks buvo nustatytas nagrinėjamoje byloje, negali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Ieškovė dėl nurodyto paslėpto trūkumo negali automobilio naudoti tikslui, kuriam jį ketino naudoti. Variklio defektas vertintinas kaip pakankamas pagrindas nutraukti šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. birželio 12 d. sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2019/06/12-01 nutrauktina ir ieškovei iš atsakovės priteistina už automobilį sumokėta 9000 Eur suma.
Dėl nuostolių atlyginimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 150,68 Eur nuostolių atlyginimą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė už stabdžių kaladėles, filtrus ir tepalus patyrė 95,02 Eur išlaidų, už automobilio patikrą autoservise UAB „Autojuta“ – 55,66 Eur išlaidų (e. b. l. 20, 23).
CK 6.363 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių atlyginimą, atsiradusių dėl netinkamos prekės pardavimo, atlyginimą.
Nustatyta, kad 150,68 Eur išlaidų ieškovė patyrė dėl netinkamos prekės pardavimo. Patirtos išlaidos pripažintos pagrįstomis, todėl nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei turi būti atlyginamos (CK 6.245–6.249 straipsniai).
Dėl automobilio grąžinimo
Ieškovė kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, kas nagrinėjamu atveju iš esmės atitinka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamo kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovė, reikšdama ieškinio reikalavimus, nenurodė, kad ji įsipareigoja grąžinti atsakovei automobilį. Patenkinus ieškinio reikalavimus, t. y. priteisus ieškovei išlaidas už sumokėtą automobilį bei patirtas išlaidas už gedimo priežasties nustatymą, ieškovė turi grąžinti atsakovei automobilį (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui (CK 6.363 straipsnio 8 dalis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovės teigimu dėl nagrinėjamu atveju susiklosčiusios situacijos ji jaučiasi apgauta, patiria dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą dėl jos, kaip vartotojos, apgaulės, nepatogumus dėl automobilio neturėjimo, nuolat jaučia emocinę įtampą dėl nežinios, teismo proceso, jaučia pažeminimą.
Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalie 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš ieškinyje dėstomų aplinkybių matyti, kad dėl atsakovės nesąžiningo elgesio ieškovė patyrė nepatogumų (įsigijusi automobilį, negali juo naudotis), taip pat patyrė neigiamų išgyvenimų dėl apgaulės, jaučia emocinę įtampą, pažeminimą. Dėl to ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Dėl palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 10 150,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 416 Eur žyminis mokestis (378 Eur už ieškinį ir 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones) ir 400 Eur už advokato pagalbą, iš viso 816 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 7,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį visiškai.
Nutraukti 2019 m. birželio 12 d. tarp K. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Bestauto“ sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2019/06/12-01.
Priteisti ieškovei K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bestauto“, juridinio asmens kodas 302787272, 9000 Eur (devynis tūkstančius eurų) už automobilį, 150,68 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 68 ct) nuostolių atlyginimą, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 150,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 816 Eur (aštuonis šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti ieškovę K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bestauto“, juridinio asmens kodas 302787272, automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bestauto“, juridinio asmens kodas 302787272, valstybės naudai 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.