- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-25
- Bylos Nr.
- 1S-521-290/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- V. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Dariaus Kantaravičiaus ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 95‑324 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, laisvės atėmimu 17 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis pakeistas ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, V. G. paskirtas laisvės atėmimas 16 metų.
1.2. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Limburgo teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta pagal BK 260 straipsnį ir paskirtas laisvės atėmimas 6 metams 10 mėnesių.
1.3. Panevėžio apygardos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, pakeistu 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, ir 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi paskirtos bausmės ir V. G. paskirtas laisvės atėmimas 19 metų.
1.4. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi nuteistasis perkeltas į atvirąją koloniją.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2004 m. vasario 18 d., jos pabaiga – 2023 m. vasario 18 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijai svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo 1 metai 8 mėnesiai 15 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 95-324 netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
4. V. G. apskundus šį nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.
5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtin paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5.1. V. G. skunde nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog jis visiškai atitinka tiek formalųjį, tiek ir materialųjį lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindą. Teigia, kad yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytą privalomą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, be to, jis įvykdė ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Analizuodamas materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą nuteistasis nurodo, jog neturi galiojančių nuobaudų, paskutinė nuobauda buvo panaikinta prieš terminą. Nurodo ir tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę net 28 kartus buvo skatintas už gerą elgesį, nuolat aktyviai dalyvauja integravimosi į visuomenę darbo projektuose. Anot nuteistojo, tai akivaizdžiai liudija apie jo pažangą, pasitaisymo faktą.
5.2. Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad nuo 2019 m. gegužės 15 d. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje į kurią buvo perkeltas Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, įvertinus jo nepriekaištingą elgesį bei korekcija. Be to atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis dirba, vairuoja automobilį, jam yra suteikta teisė laisvu nuo darbo metu dviem paroms vykti trumpalaikių išvykų į namus, kurią esą jis panaudoja kiekvieną savaitgalį. Teigia, kad išvykų metu gerina socialinius ryšius, kad padeda šeimos nariams tvarkytis buityje, o tai rodo, kad jis jau yra pasiruošęs gyventi laisvėje.
5.3. Nuteistasis teigia, kad būtina atkreipti dėmesį ir į jo manymu akivaizdžią elgesio korekcijos pažangą, liudijančią apie tai, kad jis nėra pasyvus pataisos proceso dalyvis. Nurodo, kad pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika priskiriama žemai ir sudaro 39 balus, kas įrodo tvirtus ketinimus socialiai reabilituotis ir tapti pilnateisių visuomenės nariu. Akcentuoja ir tai, kad bausmės atlikimo metu jis lavino socialinius įgūdžius, įgijo žinių ir ne vieną kvalifikaciją (2010 m. įgijo vidurinį išsilavinimą; 2014 m. baigė vienerių metų trukmės kompiuterių operatoriaus mokymo programą ir įgijo kompiuterių operatoriaus kvalifikaciją; (duomenys neskelbtini) suteikė jam kompiuterių operatoriaus kompetencijų įvertinimo pažymėjimą; 2019 m. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose įgijo staliaus profesinę specialybę). Be kita ko, dalyvavo nemokamuose pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbuose. Laisvalaikiu savarankiškai tobulina informatikos žinias, mokosi anglų kalbos, propaguoja sveiką gyvenimo būdą.
5.4. V. G. nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog jis pagal vykdomuosius dokumentus yra atlyginęs tik 708,42 Eur. Teigia, kad pagal vykdomuosius dokumentus yra padengęs didžiąją dalį žalos, kadangi buvo parduotas jo motociklas 2606,58 eurų vertės, realizuoti jo legaliai turėti ginklai, kurių bendra vertė 666,12 eurų, be to, papildomai buvo išskaitytos lėšos, pervestos jam kaip mokesčių kompensacija, kurios sudaro 600 eurų. Nurodo, kad Komisijos nutarime nurodytą 708,42 eurų sumą yra papildomai išmokėjęs per kelis paskutinius mėnesius iš gaunamo darbo užmokesčio, be to, papildomai yra pateikęs prašymą dengti žalą išmokant dar po 30 eurų kas mėnesį. 2020 m. spalio 12 d. skola sudarė 39481,32 eurų, todėl, jo manymu, per 10 mėnesių ji turėjo ženkliai sumažėti, o ne padidėti, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje. Teigia, kad lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos jis būtų įdarbintas UAB „ A“ plataus profilio statybininko pareigose. Skunde kritikuoja ir jam nustatytą kriminogeninį veiksnį, t. y. neigiamą draugų įtaką. Nurodo, kad teiginys apie neigiamą draugų įtaką yra bendrinio pobūdžio bei nekonkretus, kadangi nėra apibūdinta nei pati neigiama įtaka, nei jos pobūdis, nei konkretūs asmenys, ją neva darantys.
5.5. Nuteistasis skundą grindžia ir tuo, kad jo mama sunkiai serga, o jo tėvas yra senyvo amžiaus, kad jiems patiems yra sunku atlikti buitinius darbus. Teigia, kad jis yra vienintelis jų sūnus, o kitų artimųjų, kurie galėtų jais pasirūpinti, nėra. Sesuo gyvena užsienyje, yra sukūrusi šeimą, dirba, todėl keisti gyvenamosios vietos neturi galimybių. Teigia, kad lygtinio paleidimo atveju jis vykdytų savo kaip piliečio ir sūnaus pareigą – pasirūpinti savo sergančia mama, padėti jai tiek fiziškai, atliekant buitinius darbus, tiek psichologiškai, kovoje su gyvybei pavojinga, mirtina liga.
5.6. Skunde nuteistasis cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec (2003) 22, taip pat vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) Vinter and Others v. the United Kingdom ([GC], nos. 66069/09, 130/10, 3896/10, § 122, 2013-07-09 byloje suformuotomis teisinėmis taisyklėmis ir teigia, kad pilnai suvokia ir pripažįsta, kad bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, dėl to patyrė ir tebepatiria tam tikrus suvaržymus bei kitas neigiamas pasekmes jam skirtos bausmės pavidalu, tačiau mano, kad tolimesnė izoliacija nuo visuomenės nuteistąjį paveiktų neigiamai - susilpnėtų jo vidinė motyvacija bei teigiamos elgesio korekcijos progresas, galimai nutrūktų svarbūs socialiniai ryšiai, didėtų socialinė atskirtis nuo visuomenės, kas pasunkintų jo būsimą adaptaciją ir integraciją į visuomenę. Nurodo, jog šiuo metu yra pasiryžęs bei tvirtai apsisprendęs, išėjęs į laisvę savo tikslų siekti bei poreikius tenkinti tik teisėtomis priemonėmis. apibendrindamas skundo argumentus nuteistasis teigia, jog mano, kad jo atveju esančių duomenų visuma sudaro pagrindą manyti, kad jo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas bus sėkmingas ir turės ilgalaikį poveikį teigiamiems elgesio pokyčiams laisvėje. V. G. manymu, taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, tačiau bus įgyvendinta bausmės paskirtis bei pasiekti individualizuotos bausmės tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. G. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga ją mažinant yra akivaizdi.
7. Bylos duomenimis, V. G. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą minimalią jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau tam, kad jis galėtų būti išleistas į laisvę anksčiau laiko, vien to nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir teismui pateiktą medžiagą, jų kontekste įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, priimdama nutarimą netaikyti V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismas savo procesinius sprendimus argumentavo pakankamai išsamiai ir aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Daryti priešingos išvados teisėjų kolegija neturi pagrindo. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos Komisijos ar apylinkės teismo ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė.
8. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrai teigiamais V. G. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, vėliau mokėsi ir įgijo Kompiuterių operatoriaus specialybę, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose įgijo staliaus baldžiaus specialybę. Perkeltas į atvirąją koloniją nuo 2019 m. liepos 23 d. pradėjo dirbti UAB „K“. Nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2020 m. birželio 19 d. dirbo ŽŪB „N“, nuo 2020 m. birželio 29 d. dirba UAB „N“, be to, nuteistasis buvo įtrauktas ir į nemokamus darbus. Būdamas pataisos įstaigoje už nepriekaištingą elgesį, švaros ir tvarkos palaikymą būryje, stropų mokymąsi, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse nuteistasis 28 kartus buvo skatintas. Nuo 2018 m. spalio 2 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2019 m. gegužės 31 d. V. G. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, be to, nuo 2019 m. liepos 26 d. nuteistajam suteikta teisė laisvu nuo darbo metu vykti trumpalaikių išvykų į namus, o nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuteistajam kartu su žmona leista gyventi bute prie atvirosios kolonijos. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis V. G. dalyvavo socialiniame projekte „Žalioji oazė“, užsiėmė daržininkyste, lankė pozityvaus užimtumo programą „Padėk sau“ ir ją baigė, dalyvauja sporto renginiuose. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad vien tik šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra pakankama.
9. V. G. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 39 balais, kuri bausmės atlikimo metu mažėjo iki 2020 m. kovo 2 d. (šio vertinimo metu buvo nustatyta 32 balų rizika), tačiau vėliau atlikto rizikos vertinimo metu ji padidėjo iki 39 balų, rizikos didėjimą lėmė pataisos įstaigoje gauti vykdomieji dokumentai dėl 39940,22 Eur išieškojimo iš nuteistojo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad itin didelę dalį nusikalstamo elgesio rizikos balų, t. y. net 22 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu, priešingai nei savo skunde nurodo apeliantas, vis dar turi galimybę sumažinti. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, toks didelis dinaminių balų egzistavimas rodo, jog nuteistojo V. G. pataisos procesas vis dar nėra baigtas, jo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar yra galima ir priklauso išimtinai tik nuo paties nuteistojo dedamų pastangų.
10. Nuteistojo skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog atlikus didžiąją nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vis dar išskiriami net trys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, neigiama draugų įtaka, finansiniai įsipareigojimai. Aptariant juos, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis, savo kaltės baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nepripažino, nors ir supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir tarp to, kaip jis pats supranta savo indelį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Nuteistasis V. G. ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas padarinius tik sau ir tam tikriems asmenims. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, viena jų susijusi su neteisėtu disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis, kita – sukėlusi negrįžtamas pasekmes asmens gyvybei, kuri, be kita ko, įvykdyta nusikalstamą veiką kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, taip pat už svetimo turto sugadinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo veiksmų pavojingumas ir pobūdis neabejotinai sudaro pagrindą griežčiau vertinti V. G. pažangą pataisos proceso metu didinant galimybes nebenusikalsti ateityje. Tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis savo elgesį yra linkęs pateisinti lygindamas jį su kitų nusižengimais. Įvertinus šiuos duomenis, spręstina, jog V. G. pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip pakankama.
11. Neigiamai vertintina aplinkybė, jog nuteistajam vis dar kaip kriminogeninis veiksnys išskiriama neigiama draugų įtaka, nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pats nuteistasis pripažino, jog jo elgesys buvo įtakojamas asocialios asmenų kompanijos. Vis tik, didžiausias abejones nuteistojo pažanga koreguojant šį kriminogeninį veiksnį kelia tai, jog pats pripažinęs kitų asmenų įtaką jo nusikalstamiems veiksmas, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laivės atėmimo bausmę, be kita ko įvykdęs bendrininkų grupėje, V. G. pataisos įstaigoje palaikė kriminalinės subkultūros nuostatas. Nors šiuo metu diskriminacinių nuostatų nuteistojo elgesyje nestebima, tačiau vis dar išliekant su šiomis aplinkybėmis susijusiam kriminogeniniam veiksniui, didinančiam nuteistojo riziką nusikalsti ateityje, šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis tuo atveju, jei būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis susidurtų su šiomis aplinkybėmis, sąlygojančiomis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais dėl jo baustumo drausmine tvarka. Teigia, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas pernelyg sureikšmino jam skirtas nuobaudas, apelianto vertinimu, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarbiausia yra nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau su tokiais nuteistojo skundo argumentais pagrindo sutikti nėra. Pažymima, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, nesuteikiant prioriteto išimtinai tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors V. G. 28 kartus buvo skatintas, tačiau taip pat jis 10 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir net 6 atvejais buvo baustas drausmine tvarka. Todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinio jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad V. G. , net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką ir kad išėjęs į laisvę jis laikysis jam paskirtų įpareigojimų. Akcentuotina ir tai, kad paskutinė nuobauda iki Komisijos svarstymo jam buvo skirta 2016 m. liepos 21 d. ir nustojo galioti 2016 m. gruodžio 6 d. ją panaikinus prieš terminą. Taigi, nuteistajam bausmę atliekant nuo 2004 m., tik nuo aptariamo laikotarpio gali būti vertinama, jog nuteistasis tinkamai laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų.
13. Nuteistasis, prašydamas panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą, nurodo, kad tiek skundžiama nutartis, tiek ir Komisijos nutarimas yra neteisėti, kadangi jis dirba ir dengia žalą pagal jam priteistą civilinį ieškinį. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, tačiau negalima ignoruoti ir to fakto, jog dirbti V. G. pradėjo tik nuo 2019 m. liepos 23 d., nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2004 m. Akivaizdu, jog didžiąją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis nepaisė savo, kaip nuteistojo, pareigos dirbti, taip pat nepaisė ir pareigos savanoriškai atlyginti nukentėjusiajai jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir dirbti pradėjo tik tuomet, kai 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo perkeltas į atvirąją koloniją. Todėl vertinti nuteistojo darbinę motyvaciją išimtinai tik kaip teigiamą nėra pagrindo.
14. Vertinant nuteistojo skundo argumentus dėl dengiamos žalos, priteistos civiliniu ieškiniu. Iš V. G. ir kito nuteistojo nukentėjusiajai solidariai priteista 30 000 litų (8688,60 Eur) turtinės žalos ir 90 000 litų (26065,80 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis, šiuo metu nuteistasis privalo išmokėti 39940,22 Eur, tačiau savanoriškai yra išmokėjęs tik 192,21 Eur, visa per bausmės atlikimo laikotarpį išmokėta suma yra 708,42 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi kartus su skundu pateiktą antstolio M. L. 2020 m. spalio 12 d. pažymą Nr. 0022/07/10272 apie vykdymo eigą nesutikti su nuteistojo skundo nurodytais argumentais neturi pagrindo. Iš tiesų, kaip nurodo nuteistasis, antstolio pažyma patvirtina, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d. buvo areštuotas V. G. priklausantis motociklas, kuris po varžytinių buvo perduotas išieškotojai už pradinę antrųjų varžytinių kainą – 2606,58 Eur. Be to, 2008 m. lapkričio 21 d. buvo areštuoti nuteistajam priklausantys ginklai, kuriuos už 666,13 Eur realizavo Ginklų fondas, o minėtą sumą pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą. Tačiau atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad ne visos gautos lėšos buvo panaudotos vien tik žalos atlyginimui, dalis gautų piniginių lėšų buvo nukreipta vykdymo išlaidų dengimui vykdomojoje byloje. Vis tik, esminis kriterijus, kurį kolegijos vertinimu būtina akcentuoti, yra tai, kad šios sumos buvo gautas ne pačiam nuteistajam savanoriškai mažinant neteisėtais veiksmais sukeltus padarius, o priverstinai išieškant iš jam priklausančio turto. Visos aptartos aplinkybės, t. y. tai, kad nuteistasis didžiąją bausmės dalį niekur nedirbo, o taip pat ir nedengė civilinio ieškinio, tik patvirtina, kad nuteistasis, neabejotinai žinodamas apie priteistą žalą, nesiėmė jokių priemonių, kad nusikaltimais padaryta žala bent iš dalies būtų atlyginta. Toks nuteistojo elgesys rodo abejingą požiūrį savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir pareigą ją atlyginti. Taigi, įvertinus aptartus duomenis, pakankamai trumpalaikę nuteistojo vykdomos darbo veiklos patirtį, jam vis dar išliekantį kriminogeninį veiksnį – finansinius įsipareigojimus, konstatuotina, kad pakankama nuteistojo pažanga šioje srityje dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
15. Nuteistojo skunde ypatingai didelis dėmesys skiriamas analizuoti lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad skundo autorius, remdamasis Ministrų Komiteto rekomendacijomis bei kitais tarptautinės teisės aktais, EŽTT formuojama praktika, dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent V. G. lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad, be kita ko, įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Dėl EŽTT sprendimo byloje Vinter and Others v. the United Kingdom, [2013] pažymima, kad šiame sprendime EŽTT iš tiesų konstatavo, jog nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti paleistas į laisvę. Tačiau akcentuotina tai, kad minėtas sprendimas buvo priimtas vertinant sprendimo šalimi esančioje valstybėje galiojančius teisės aktus, susijusius su laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos paskyrimu bei galimybe šią bausmę peržiūrėti. Esminis kriterijus, kurį ne viename savo sprendime minėjo EŽTT, jog turi būti toks teisinis reguliavimas, kad paskirtąją laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos nuteistiems de jure ir de facto būtų galima sumažinti. Būtent EŽTT sprendimo byloje M. ir kiti prieš Lietuvą priėmimas, konstatuojant Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, turėjo įtakos BVK, BPK ir BK atitinkamų straipsnių pakeitimams, susijusiems su laisvės atėmimu iki gyvos galvos, o būtent, buvo įteisintas laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos peržiūrėjimo institutas. Tačiau minėti sprendimai niekaip nesusiję su lygtinio paleidimo instituto taikymu terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų atžvilgiu, kadangi BVK 157 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistasis, kad jo atžvilgiu galėtų būtų taikomas lygtinio paleidimo institutas.
16. Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad BVK numatytas asmens lygtinis paleidimas nėra imperatyvus ir besąlyginis. Visų pirma nuteistasis turi atitikti numatytus kriterijus ir tik tada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Probacija gali būti taikoma tik tuomet, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Tai, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktu jo asmenybės bei jos pokyčių vertinimu ir su lygtinio paleidimo taikymu susijusius duomenis vertina kitaip nei to norėtų nuteistasis, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas buvo šališkas ir šiuos duomenis įvertino neteisingai, dėl ko, neva priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
17. Atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. G. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiamą nutartį naikinti nuteistojo skundo motyvais, - pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo V. G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutartį.
Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.