- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-15
- Bylos Nr.
- 2K-370/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Vytautas Piesliakas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- R. J.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis šias bausmes subendrinus apėmimo būdu R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su neatlikta bausme pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. nuosprendį R. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2005 m. vasario 16 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) panaudodamas smurtą prieš nukentėjusįjį pagrobė 50 Lt vertės nukentėjusiojo turtą.
R. J. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2005 m. rugpjūtį (duomenys neskelbtini) seksualiai prievartavo mažametę.
R. J. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2005 m. spalio 4 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini) pasikėsino seksualiai prievartauti moterį, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes nukentėjusioji buvo išlaisvinta.
Kasaciniu skundu prokuroras, neginčydamas R. J. kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, už jas paskirtų bausmių bei BK 64 straipsnio taikymo, prašo iš dalies pakeisti teismų sprendimus: subendrinti minėtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, pagal BK 63 straipsnį R. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams ir ją iš naujo subendrinti pagal BK 64 straipsnį. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, subendrinęs visas R. J. nusikalstamas veikas apėmimo būdu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio nuostatas. Teismas neteisingai nurodė, kad R. J. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, todėl netinkamai įvertino šios veikos pavojingumo laipsnį. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių, todėl prokuroras laiko, kad R. J. padarytos nusikalstamos veikos nėra labai skirtingos pagal pavojingumą ir nepriskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Kasaciniame skunde prokuroras siūlo bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnį R. J. taikyti dalinio bausmių sudėjimo būdą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 63 straipsnio taikymo
R. J. kaltė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, šių nusikalstamų veikų kvalifikacija, už jas atskirai paskirtos bausmės bei BK 64 straipsnio taikymas kasaciniame skunde nėra ginčijami. Prokuroro motyvai, kad pirmosios instancijos teismas, subendrinęs minėtas R. J. nusikalstamas veikas apėmimo būdu, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas, nes netinkamai įvertino R. J. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo laipsnį, yra pagrįsti. Apygardos teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad R. J. padarytas plėšimas yra nesunkus nusikaltimas, nes BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio nuostatas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. Kitų R. J. padarytų veikų pavojingumo laipsnis įvertintas tinkamai, nes pagal BK 11 straipsnio nuostatas nusikaltimas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, o numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje – prie sunkių.
Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.
BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, be kita ko, tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos kategorijoms per vieną ar kelias arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, laikoma, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme. R. J. šioje byloje nuteistas už tris nusikalstamas veikas esant realiai veikų sutapčiai: vieną apysunkį, vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus. Apysunkis nusikaltimas, sunkus nusikaltimas ir labai sunkus nusikaltimas, nors ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, tačiau šiuo atveju nelabai skiriasi pagal pavojingumą. Be to, apysunkis nusikaltimas ir sunkus nusikaltimas, taip pat sunkus nusikaltimas ir labai sunkus nusikaltimas tarpusavyje priskiriami gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Todėl prokuroras pagrįstai nurodo, kad minėtos R. J. padarytos veikos subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, nes bausmių apėmimo, nesant BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų, taikyti negalima.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal R. J. apeliacinį skundą, paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Todėl dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo keičiami abiejų instancijų teismų sprendimai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį pakeisti: R. J., remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirtos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjus nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, paskirti R. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams, o pagal BK 64 straipsnio 1, 3, dalis šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su neatlikta bausme pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. nuosprendį R. J. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.