- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-02
- Bylos Nr.
- 2K-424/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Panaikintas apygardos teismo nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Dalia Bajerčiūtė, Rimantas Baumilas (pran.)
- Kaltinamasis
- J. M.
- Advokatai
- Violeta Savickienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Kastyčio Šikšnio kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžio.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu J. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) bauda, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje trejiems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį ir 5 dalies 1 punktą, šios dvi bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 40 MGL (5200 Lt) bauda. Be to, J. M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda bei pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį ir 5 dalies 1 punktą, pastarosios dvi bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 65 MGL (8450 Lt) dydžio bauda.
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio dalis dėl J. M. pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo J. M. dėl šių kaltinimų išteisintas, kaip nepadaręs veikų, turinčių BK 183 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymių.
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą J. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta.
Tuo pačiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės už veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą atleistas A. Ž., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį skundą tenkinti, kaltinamojo ir jo gynėjos, prašiusius skundą atmesti,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu J. M. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas – Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato Mažeikių transporto policijos grupės specialistas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, suklastojo tikrus dokumentus bei šiuos dokumentus panaudojo, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, nustatančius valstybės tarnautojo prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktus, reikalaujančius sąžiningai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, netinkamai vykdydamas 2007 m. birželio 28 d. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu patvirtintame savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, savavališkai vykdydamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-636/2007 dalį dėl 1820 litrų A-92 markės benzino grąžinimo AB „Mažeikių nafta“ ir indų benzinui sunaikinimo bei siekdamas šį jam patikėtą saugoti benziną pasisavinti, 2007 m. rugpjūčio 23 d., apie 12.30 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su AB „Mažeikių nafta“ gamybos padalinio (duomenys neskelbtini) cecho baro viršininku A. Ž., Mažeikių rajone, Juodeikių kaime, AB „Mažeikių nafta“ patalpose, A. Ž. darbo kabinete, surašė aktą dėl naftos produktų išpylimo, patvirtinantį, kad jis kartu su AB „Mažeikių nafta“ gamybos padalinio (duomenys neskelbtini) cecho baro viršininku A. Ž. į AB „Mažeikių nafta“ (duomenys neskelbtini) cecho 15-tos siurblinės požeminę talpyklą T-101/2 išpylė 1820 litrų pagal kvapą panašaus į benziną skysčio, nors akte nurodyto naftos produktų kiekio į požeminę talpyklą neišpylė ir šiame akte nurodytus tikrovės neatitinkančius faktus jis kartu su A. Ž. patvirtino savo parašais – taip suklastojo tikrą dokumentą. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2007 m. rugpjūčio 23 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytą valandą, Mažeikių m. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato Mažeikių transporto policijos grupės patalpose suklastojo tikrą dokumentą – surašė sunaikinimo aktą, kuriame nurodė melagingus duomenis, kad baudžiamojoje byloje Nr. 43-1-04-07 sunaikino 30 vnt. plastikinių indų, dalyvaujant kviestiniams T. M., gyvenančiam Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), ir J. I., gyvenančiam Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu įtikino T. M. ir J. I. šį sunaikinimo aktą pasirašyti, nors J. I. sunaikinant plastikinius indus nedalyvavo, o dalyvaujant T. M. sunaikino tik 15 plastikinių talpų. Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, žinomai suklastotą 2007 m. rugpjūčio 23 d. plastikinių indų sunaikinimo aktą pateikė tvirtinti Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato l. e. viršininko pareigas R. R., o po to šį žinomai suklastotą 2007 m. rugpjūčio 23 d. plastikinių indų sunaikinimo aktą bei žinomai suklastotą 2007 m. rugpjūčio 23 d. aktą dėl naftos produktų išpylimo į AB „Mažeikių nafta“ požeminę talpyklą jis pateikė Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato Viešosios tvarkos grupės specialistui A. M., atsakingam už Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato paimtų daiktų ikiteisminio tyrimo administracinių teisės pažeidimų bylose bei rasto bešeimininkio turto saugojimą ir apskaitą, taip jis panaudojo žinomai suklastotus dokumentus. Šiais savo veiksmais, nesąžiningai atlikdamas jam patikėtas pareigas, sulaužė vidaus tarnybos pareigūno priesaiką, diskreditavo policijos pareigūno vardą bei sumenkino policijos prestižą, todėl valstybė patyrė didelę žalą.
Tuo pačiu teismo nuosprendžiu J. M. buvo nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato Mažeikių transporto policijos grupės specialistas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, pasisavino jam patikėtą turtą, o būtent: pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, nustatančius valstybės tarnautojo prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat pažeisdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktus, reikalaujančius sąžiningai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, netinkamai vykdydamas 2007 m. birželio 28 d. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu patvirtintame savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, 2007 m. rugpjūčio 23 d. kartu su AB „Mažeikių nafta“ gamybos padalinio (duomenys neskelbtini) cecho baro viršininku A. Ž. suklastojęs aktą dėl naftos produktų išpylimo, tarsi patvirtinantį, kad jis kartu su AB „Mažeikių nafta“ gamybos padalinio (duomenys neskelbtini) cecho baro viršininku A. Ž. į AB „Mažeikių nafta“ (duomenys neskelbtini) cecho 15-tos siurblinės požeminį rezervuarą T- 101/2 išpylė 1820 litrų benzino ir kartu tarsi patvirtinantį Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-636/2007 dalies dėl 1820 litrų A-92 markės benzino grąžinimo AB „Mažeikių nafta“ įvykdymą, jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės asmeninės naudos, nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d., tikslus laikas nenustatytas, pasisavino jam patikėtą svetimą AB „Mažeikių nafta“ priklausantį turtą, t. y. dalį – 336,75 litro A-92 benzino, kurio vertė 942,90 Lt, iš jam, kaip Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato Mažeikių transporto policijos grupės specialistui, patikėto saugoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ priklausančiame garaže iki nuosprendžio Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-636/2007 priėmimo 1820 litrų A-92 markės benzino kiekio bei kėsinosi pasisavinti visą 1820 litrų A-92 markės benzino kiekį 5096 litų vertės, tačiau viso benzino nepasisavino, nes AB „Mažeikių nafta“ darbuotojai pastebėjo, kad benzinas AB „Mažeikių nafta“ negrąžintas. Šiais savo veiksmais, nesąžiningai atlikdamas jam patikėtas pareigas, J. M. sulaužė vidaus tarnybos pareigūno priesaiką, diskreditavo policijos pareigūno vardą bei sumenkino policijos prestižą, todėl valstybė patyrė didelę žalą.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą, 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurią J. M. buvo nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, panaikino ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo J. M. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių. Dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, šis teismas bylą nutraukė; J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį.
Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Jo manymu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad J. M. patikėtą saugoti AB „Mažeikių nafta“ priklausantį benziną galėjo pasisavinti ne J. M., o kiti policijos darbuotojai, prieštarauja byloje surinktam įrodymų visetui. Iš garažo apžiūros protokolo matyti, kad 2007 m. spalio 11 d. atliekant apžiūrą jame rasti 48 indai su benzinu, o garažo durys – metalinės ir rakinamos. J. M. duodamas parodymus patvirtino, kad jis pristatė ir supylė į AB „Mažeikių nafta“ priklausančią talpyklą 410 litrų benzino bei surašė grąžinimo aktą dėl 1820 litrų benzino grąžinimo. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad AB „Mažeikių nafta“ realiai grąžinta tik 1483,25 litro benzino. J. M. nei tiriant, nei nagrinėjant bylą teisme nenurodė, kad kiti asmenys galėjo patekti į garažą ir kad kiti asmenys būtų pagrobę indus su benzinu. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad būtų įsibrauta į minėtą garažą ir iš jo pagrobta ar pasisavinta benzino prieš tai, kai AB „Mažeikių nafta“ kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl dokumento suklastojimo ir benzino negrąžinimo.
Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė kitokių įrodymo vertinimo taisyklių pažeidimų. Liudytojo J. K. tie patys parodymai teismo buvo įvertinti ir kaip patikimi, ir kaip vertintini kritiškai. Liudytojo parodymus teismas įvertino kaip patikimus darydamas išvadą, kad J. M. negalėjo nuvežti ir išpilti jo nurodyto benzino kiekio į AB „Mažeikių nafta“ talpyklą, tačiau tuos pačius parodymus įvertino kritiškai darydamas išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad J. M. į AB „Mažeikių nafta“ teritoriją įvažiavo tuščiu automobiliu. Įvertindamas byloje surinktų įrodymų visetą, teismas padarė prieštaringas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, nes, viena vertus, nustatė, kad J. M. nepasisavino AB „Mažeikių nafta“ priklausančio benzino, o, kita vertus, pripažino, kad J. M. parodymai apie tai, jog jis nepasisavino AB „Mažeikių nafta“ benzino, paneigti byloje esančiais įrodymais. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ištyrė įrodymus ir nešališkai juos įvertino, tinkamai argumentavo savo išvadas ir tinkamai kvalifikavo J. M. veiksmus pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti paliktas galioti.
Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarydamas išvadą, kad J. M. veikoje nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymių. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16/2010 matyti, kad tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padaro dar ir kitą nusikalstamą veiką, šis faktas suteikia papildomą pagrindą konstatuoti, jog šiais veiksmais buvo sumenkintas valstybės institucijų autoritetas ir padaryta didelė žala valstybei. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarydamas išvadą, kad šioje byloje valstybės tarnautojo vardas nebuvo labai pažemintas, kad Lietuvos Respublika didelės žalos nepatyrė, nors J. M. įvykdydamas piktnaudžiavimą dar suklastojo dokumentus bei pasisavino svetimą turtą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.
Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir atleisdamas J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra visų įstatyme numatytų sąlygų taikyti šį institutą. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis, be kita ko, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31/2010 matyti, kaltininko prisipažinimas ir gailėjimasis turi įvykti iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Šioje byloje J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi ją padaręs, prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tik po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė jam apkaltinamąjį nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, tokiomis aplinkybėmis atleisdamas J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 331 straipsnio taikymo
Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo (nuteistojo) kaltumo arba nekaltumo bei kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalies reikalavimus apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas turi nurodyti šio teismo nustatytas aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis šioje byloje negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, nes jis neatitinka minėtų įstatymo reikalavimų.
Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurią J. M. buvo nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį panaikino ir priėmė naują – išteisinamąjį nuosprendį, vadovaudamasis ne BPK 329 straipsnio, o BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias nuosprendžiai yra keičiami, o ne naikinami.
Pagal BPK 329 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šioje byloje iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio apskritai neaišku, ką šis teismas nustatė, nes išsamios įrodymų analizės bei motyvų, argumentuotai paaiškinančių, kokie gi įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas atmetami ar kitaip vertinami, nuosprendyje nenurodyti.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išdėstyta, kokių įrodymų pagrindu nustatytos konkrečios J. M. nusikalstamos veikos, tiek klastojant dokumentus, tiek ir pasisavinant naikintinus 1820 litrų benzino, aplinkybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas apie padarytų tokių pirmosios instancijos teismo išvadų bei kaltės klausimo išsprendimui turinčių reikšmę aplinkybių nepaneiginėjo.
Antai, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ištirtus įrodymus, nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad J. M. buvo patikėta saugoti geležinkelio garaže 1820 litrų AB „Mažeikių naftai“ priklausančio benzino, kad J. M. iš savo vadovų nebuvo gavęs nurodymo grąžinti šiai bendrovei benziną, kad jis į bendrovės teritoriją neįvežė ir į požeminę saugyklą neišpylė jokios benzino dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai – 2007 m. rugpjūčio 23 d. vaizdo kamerų užmiksuotas AB „Mažeikių nafta“ teritorijoje J. M. apie 5 minučių laikas, J. M. teigimu praleistas pilant 410 litrų kiekį benzino į saugyklą Nr. T – 101/2, 2007 m. lapkričio 19 d. eksperimento metu nustatytas būtinas 10 minučių laiko tarpas, būtinas norint supilti į požeminę saugyklą 434,38 litrų benzino, požeminės saugyklos Nr. T – 101/2 lygio matuoklio parodymai, J. K. parodymai patvirtina, kad J. M. negalėjo atvežti ir į talpyklą supilti J. M. nurodyto 410 litrų benzino kiekio. Taigi, nepaneigęs pirmosios instancijos teismo išvados, kad į saugyklą joks benzino kiekis nebuvo supiltas, apeliacinės instancijos teismas nurodęs, kad byloje nėra įrodymų, jog J. M. į AB „Mažeikių naftą“ teritoriją įvažiavo tuščiu automobiliu; be to, kaip nurodoma nuosprendyje, byloje nepaneigta, kad į garažą, kuriame buvo laikomas benzinas, galėjo patekti ir kiti policijos darbuotojai, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad J. M. pasisavino 336,75 litrus benzino, pagrįsta tik prielaidomis.
Pagal BPK 327 straipsnio 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukęs bylą, jeigu yra BK 40 straipsnyje nustatyti pagrindai, gali atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu J. M. dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepanaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria jis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra nuteistas.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 40 straipsnis gali būti taikomas tik esant jame nurodytų sąlygų visumai. J. M. pirmos instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, atskirai kvalifikuotas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu dėl pirmosios veikos, kvalifikuotos pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismo nuosprendis taip pat nepanaikintas.
Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, jog J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuoširdžiai gailisi, nepagrįsta jo duotų parodymų analize.
Apeliacinės instancijos teismo padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus teisėjų kolegija pripažįsta esminiais, sutrukdžiusiais teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą, todėl nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kolegija nepasisako dėl kitų prokuroro kasacinio skundo argumentų, nes, pasisakydama dėl jų, kasacinio teismo teisėjų kolegija gali pažeisti bylą apeliacine tvarka nagrinėsiančio teismo nepriklausomumą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.