Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-11-27 · Civilinė byla Nr. 2-1045-548/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-27
Bylos Nr.
2-1045-548/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Pareiškėjas
A. G.
Suinteresuotas asmuo
A. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Jurgita Žiužnienė
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1045-548/2013Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00811-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 34.1.;34.2.;34.3.;99.7.;113.1.; (S) 116.1.;118.1.;128.2.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 27 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant pareiškėjai A. G., jos atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. D., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. G. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2000 m. lapkričio 16 d., ir jo sutuoktinės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2012 m. gruodžio 24 d., priėmė jų palikimą ir pradėjo faktiškai jį valdyti. Šį juridinį faktą pareiškėja prašo nustatyti tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. G. savo patikslintą pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad ji artimai bendravo su brolio T. D. šeima. Brolienei E. D. ji padėjo palaidoti brolį, sumokėjo už gedulingus pietus. Po brolio mirties iš buto, kuriame jis gyveno su žmona, ji pasiėmė televizorių ir kilimą. Su broliene bendravo kaip su giminaite, kartu su ja lankė ir tvarkė brolio kapus, taip pat lankė brolienę jos namuose, turėjo buto raktus. Apie brolienės mirtį ji sužinojo tik 2013 metų sausio mėnesio pabaigoje, nes sirgo. Apie tai, kad 2012 m. gruodžio 24 d. mirė brolienė jai pranešė brolienės kaimynė. Atvykusi į butą ji pasiėmė buto dokumentus, vėliau sumokėjo visus mokesčius. Po brolio mirties ji taip pat padėjo brolienei išlaikyti butą, mokėjo mokesčius. Santuokoje vaikų neturėjo, brolio sūnaus nemačiusi ir nežino kur jis. Tiek brolis, tiek brolienė visada kalbėjo, kad turtas atiteks jai, tačiau abu mirė staiga ir nespėjo sutvarkyti dokumentų pas notarę.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė pareiškimą palaikė, patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnyje yra numatyta įpėdinių pagal įstatymą eilė, į kurią nepatenka palikėjo sutuoktinio broliai ir seserys, todėl suinteresuoto asmens nuomone faktas, kad pareiškėja A. G. faktiniu valdymu priėmė palikimą po brolio žmonos E. D. mirties negali būti nustatytas. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, jog būtų nustatytas juridinis faktas, kad palikimą po vyro mirties priėmė jo žmona E. D.. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad yra pareiškėjos žentas, kartu su pareiškėja gyvena apie 30 metų. Jis dalyvavo pareiškėjos brolio T. D. laidotuvėse 2000 metais. Jis atveždavo pareiškėją pas brolienę, ji turėjo brolienės buto raktus. Po E. D. mirties, pareiškėjos prašymu, jis mokėjo mokesčius už butą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėnesio. Pareiškėja butą prižiūri, tvarko.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja prašo nustatyti du juridinius faktus paveldėjimo tikslu, jog po brolio T. D. mirties 2000 m. lapkričio 16 d., taip pat brolio žmonos E. D. mirties 2012 m. gruodžio 24 d., ji priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Taigi nagrinėjamu atveju taikytinos 1964 m. CK (2000 m. birželio 15 d. redakcija Nr. 63) ir CK Penktosios knygos (2011 m. birželio 11 d. redakcija Nr. 2) normos reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Motyvuojamoji dalis

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja A. D., gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai B. D. ir A. N. (b. l. 9). Mirties liudijimas patvirtina, kad B. D. mirė 1989 m. birželio 19 d. (b. l. 12). Pareiškėja A. G. 1979 m. balandžio 24 d. nutraukė santuoką su A. G. (b. l.8). E. M. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Iš santuokos liudijimo matyti, kad T. D. 1968 m. lapkričio 23 d. susituokė su E. M. (b. l. 11). Mirties liudijimai patvirtina, jog T. D. mirė 2000 m. lapkričio 17 d. (b. l. 13), E. D. mirė 2012 m. gruodžio 24 d. (b. l. 14). Iš Gyventojų registro 2013 m. liepos 4 d. pažymos Nr. (29)3V-1781-4 (b. l. 15) matyti, kad A. N.D. gimė (duomenys neskelbtini), duomenų apie šeiminę padėtį ir mirties datą nėra. Vaikai: A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir L. D. gimęs (duomenys neskelbtini) miręs 2009 m. rugsėjo 14 d., pažymos Nr. (29)3V-1781-3 (b. l. 17) B. D. gimė (duomenys neskelbtini), mirė 1989 m. birželio 18 d., duomenų apie šeiminę padėtį nėra, vaikai; A. G., L. D., T. D.; T. D., gimęs (duomenys neskelbtini)., miręs 2000 m. lapkričio 16 d.; pažymos Nr. (29)3V-1781-1 (b. l. 16) matyti, kad T. D. mirė santuokoje su E. D. 2000 m. lapkričio 16 d. Vaikas: A. D., gimęs (duomenys neskelbtini); pažymos Nr. (29)3V-1781-2 (b. l. 18) matyti, kad E. D. gimė (duomenys neskelbtini), mirė 2012 m. gruodžio 24 d. našle. Motina M. M. gimė (duomenys neskelbtini), mirė 1996 m. kovo 26 d. Duomenų apie vaikus, tėvą, brolius ir seseris nėra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. birželio 17 d. duomenimis T. D. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturėjo. E. D. 1992 m. gegužės 7 d., vadovaujantis 1991 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 21, 22, 23-26). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro liudijimų matyti jog paveldėjimo byla po T. D. mirties (b. l. 19) ir E. D. mirties (b. l. 20) pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Iš mokėjimo nurodymo pervesti įmoką matyti, kad pareiškėja A. G. 2013 m. birželio 6 d. sumokėjo AB „Lietuvos dujos“ (b. l. 28), ir AB „Lesto“ (b. l. 27) už butui (duomenys neskelbtini), tiektą energiją, be to 2013 m. gegužės 31 d. sumokėjo UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir UAB „Kaišiadorių butų ūkiui“ (b. l. 29) už teikiamas paslaugas.

Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.

Dėl T. D. palikimo priėmimo, faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; 2) antrosios eilės – mirusiojo senoliai iš tėvo ir iš motinos pusės, mirusiojo vaikaičiai, taip pat nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Išlaikytiniai nenušalina nuo paveldėjimo trečiosios, ketvirtosios ir penktosios eilės įpėdinių. Jeigu antrosios eilės įpėdiniai yra vien tik išlaikytiniai, jie paveldi kartu bei lygiomis dalimis su šaukiamosios paveldėti trečiosios, ketvirtosios ar penktosios eilės įpėdiniais; 3) trečiosios eilės – mirusiojo broliai ir seserys, provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės iš tėvo ir iš motinos pusės; 4) ketvirtosios eilės – mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios), taip pat mirusiojo tėvo motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) iš tėvo ir iš motinos pusės; 5) penktosios eilės – mirusiojo tėvo ar motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) iš tėvo ir iš motinos pusės. 1964 m. CK 573 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai) ir 3 dalyje numatyta, kad trečiosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra antrosios eilės įpėdinių, ketvirtosios eilės – jei nėra trečiosios eilės įpėdinių, penktosios eilės – jei nėra ketvirtosios eilės įpėdinių. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja A. G. yra T. D., mirusio 2000 m. lapkričio 16 d., sesuo. Vadovaujantis 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėja yra trečios eilės įpėdinė. Kaišiadorių rajono 2-ro notaro biuro notarės Vidos Bietkienės 2013 m. birželio 17 d. liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po T. D. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas. Todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėja A. G., vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio 4 dalimi, kuri numato, jog asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti savo sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį, turi teisę paveldėti T. D. palikimą (1964 m. CK 573 straipsnio 3 dalis).

Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą notarų biurui. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taikant šią normą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjos ir liudytojo parodymų matyti, kad pareiškėja su brolio šeima artimai bendravo. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos ir liudytojo parodymais, jog po staigios brolio mirties pareiškėja padėjo brolienei E. D. brolį palaidoti, sumokėjo už gedulingus pietus. Taip pat, jog pareiškėja pasiėmė iš buto broliui priklausantį televizorių, kilimą bei turėjo buto raktus. Pažymėtina, jog po palikėjo mirties bute liko gyventi jo sutuoktinė E. D., o pareiškėja savo gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja ir liudytojas nurodė, jog už butą mokesčius pareiškėja mokėjo po brolienės E. D. mirties, tačiau iš byloje esančių mokėjimų kvitų matyti, kad pareiškėja mokesčius už butui tiekiamą energiją bei komunalinius mokesčius sumokėjo tik 2013 metų gegužės-birželio mėnesiais, t. y. beveik po pusės metų po brolienės mirties, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti tuo, kad pareiškėja po brolio T. D. mirties, nors patvirtinančių įrodymų nepateikė, geranoriškai galimai prisidėjo prie buto išlaikymo. Tai, kad E. D. buvo davusi pareiškėjai buto raktus, įrodo gerus tarpusavio santykius tarp pareiškėjos ir E. D.. Tačiau tai, kad po brolio mirties jai liko televizorius ir kilimas, tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto. Iš pareiškėjos ir liudytojo parodymų matyti, kad pareiškėja lankydavosi bute tikslu susitikti su E. D., tačiau iš šių pareiškėjos trumpalaikių apsilankymų bute, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja elgėsi kaip paveldimo turto bendratutė, o ne tiesiog vykdė moralinę pareigą padėti savo brolienei. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, kad ji per įstatyme nustatytą (1964 m. CK 587 straipsnio 4 dalis) terminą po brolio T. D. mirties būtų atlikusi aktyvius veiksmus, siekdama įgyvendinti savo teises į atsiradusį brolio palikimą ir pareiškimo dalis dėl T. D. palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo atmestina.

Dėl E. D. palikimo priėmimo, faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Kaip jau anksčiau minėta, juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad palikėja E. D., mirusi 2012 m. gruodžio 24 d., yra pareiškėjos A. G. brolio T. D., mirusio 2000 m. lapkričio 16 d., sutuoktinė. T. D. ir E. D. santuokoje vaikų nesugyveno. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra įpėdinė pagal įstatymą, jog pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), civilinė byla pagal šį pareiškėjos A. G. reikalavimą, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 31,52 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 293 str. 1 d., 265-270 str. ir 445 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. G. pareiškimo dalį suinteresuotiems asmenims A. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl T. D. palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, atmesti.

Civilinės bylos dalį pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėja A. G. po E. D. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatymo, nutraukti.

Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,52 Lt (trisdešimt vieno lito 52 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Juodis