- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- I-2055-644/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02246-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- T. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl kalinimo baudos izoliatoriuje ir 10 000 Eur neturtinės žalos dėl kalinimo 12 būrio 1 miegamajame netinkamomis sąlygomis, iš viso 11 000 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4) nurodė, jog nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Pažymėjo, kad nuo 2012 m. liepos 10 d. septynioms paroms buvo perkeltas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 16, kurios plotas 20 kv. m., patalpoje įrengtos dvi dviaukštės lovos. Paaiškino, kad baudos izoliatoriaus kameros lango matmenys 40x80 cm, ventiliacija neveikė, patalpoje kaupėsi drėgmė ir pelėsis. Nuo 2013 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas buvo perkeltas į 12 būrio 1 miegamąjį, kurio plotas 36 kv. m. įskaitant baldų užimamą plotą. Miegamajame įrengtos 5 dviaukštės lovos, dėl žmonių pertekliaus patalpoje kaupėsi drėgmė, trūko oro. Pažymėjo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į pataisos namų administraciją, jam buvo pasiūlyta pereiti į kitą būrį, kuriame yra laikomi jo priešai. Minėtos kalinimo sąlygos prilygo kankinimui, pareiškėjui kilo depresija, nemiga, pareiškėjas patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 11 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir Alytaus PN) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-17, 18-22) nurodė, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, kad pataisos namai neturi duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas baudos izoliatoriuje. Paaiškino, kad 12 būrio 1 miegamajame pareiškėjui teko 3,47 kv. m. gyvenamojo ploto. Galiojantys teisės aktai nenustato baldų užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamosios patalpos plotą. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, šią aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. gruodžio 12 d., 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktai. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, todėl jo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti patenkintas. Prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose netinkamomis sąlygomis – laikant jį perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose.
Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir –LVAT), formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (pvz., LVAT 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl per mažo gyvenamojo ploto, higienos reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų į Alytaus PN administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Alytaus PN administracijos. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo Alytaus pataisos namuose pradžios, tačiau į teismą kreipėsi tik 2015 m. lapkričio 25 d. (b. l. 8).
CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, nenurodė svarbių priežasčių dėl senaties termino atnaujinimo, nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, prašymas tenkintinas, pareiškėjo skundo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2012 m. lapkričio 24 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d., nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2014 m. vasario 4 d., nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 3 d., nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. gyveno Alytaus PN 12 būrio 1 miegamajame (b. l. 24, 51).
Kadangi objektyvių duomenų apie Alytaus pataisos namuose konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių atsakovo atstovas į bylą nepateikė, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas kambario gyvenamąjį plotą padalinant iš jame įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN 12 būrio 1 miegamajame įrengtos 5 dviaukštės lovos. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad Alytaus PN 12 būrio 1 miegamojo gyvenamasis plotas yra 34,75 kv. m., jame įrengta 10 miegamųjų vietų (b. l. 51), taigi vienam asmeniui šiame miegamajame teko 3,47 kv. m. (34,75/10) gyvenamojo ploto. Daroma išvada, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu kalint 12 būrio 1 miegamajame, jam buvo užtikrinta Taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma. Teismas taip pat akcentuoja, kad pagal Taisyklių 11¹.1 punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2012 m. liepos 10 d. septynioms paroms buvo perkeltas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 16, kurios plotas bei higieninės, sanitarinės sąlygos neatitiko reikalavimų. Tačiau, teismas pažymi, kad pritaikius ieškinio senatį dėl minėto laikotarpio, šie duomenys nevertinami kaip ginčui reikšmingi. Be to, bylos duomenimis, pareiškėjas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 16 nurodytu laiko negyveno (b. l. 24, 51).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad miegamojoje patalpoje kaupėsi drėgmė, trūko oro. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl 12 būrio 1 miegamojo netinkamo vėdinimo bei kitų aplinkybių kreipėsi į Alytaus visuomenės sveikatos centrą (b. l. 6). Alytaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 13 d. rašte Nr. R1-1483 pareiškėjui pažymėjo, kad pagal higienos normos HN 76:2010 24 punktą, patalpos turi būti vėdinamos per langus, reikalavimas įrengti vėdinimo sistemas neįtvirtintas.
Atsakovo atstovas 2016 m. kovo 1 d. rašte (b. l. 51) pažymėjo, kad Alytaus PN 12 būrys ginčo laikotarpiu tikrintas nebuvo. Į bylą pateiktuose Alytaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktuose (b. l. 25-27, 28-29) nurodyta, kad atlikus visuminį Alytaus pataisos namų patikrinimą Higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau iš šio patikrinimo akto turinio galima spręsti, jog minėtų patalpų patikrinimas atliktas tik vizualiai, neatliekant gyvenamųjų patalpų santykinės drėgmės fizikinių matavimų, netikrinant patalpų vėdinimo atitikties, todėl pareiškėjo argumentai dėl drėgmės bei nepakankamo vėdinimo 12 būrio 1 miegamajame lieka nepaneigti.
Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas dėl netinkamo pareigūnų elgesio - pareiškėjui pasiskundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, jam buvo pagrasinta, kad bus perkeltas į būrį, kuriame laikomi pareiškėjo priešai. Tačiau, teismas pažymi, kad pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009).
Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė emociniais ir dvasiniais išgyvenimais, stresu, nemiga, depresija ir pan. Į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu yra kreipęsis į medikus dėl nemigos, peršalimo, galvos skausmo, dantų, traumos, sąnarių skausmo, tuberkuliozės ir pan. (b. l. 40-49 ). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas vartoja alkoholį, turi priklausomybės sindromą, dėl alkoholio vartojimo jam nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas (b. l. 45, 46, 47), todėl vertintina, kad sveikatos pablogėjimą galėjo įtakoti alkoholio vartojimas. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.
Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju byloje liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo kamerų vėdinimo ir drėgmės ir tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui dėl to kilo tam tikrų nepatogumų, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai, dėl jo kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose nenustatyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015-10-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Atsakovo atstovas atsiliepime prašo teismą priteisti iš pareiškėjo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 45 str. 1 d., teismui pateikiami raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovo atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateiktas turėtų išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTĮ 45 str.).
Atsakovo atstovui išaiškintina, kad ABTĮ 45 str. 1 d. atitinkantį prašymą atlyginti teismo išlaidas jis gali raštu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks prašymas bus teismo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 44 ir 45 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.