Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. K. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2018 m. gruodžio 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. K. pareikšti kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo (trys veikos), neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei sunkaus sveikatos sutrikdymo (dvi veikos).

1.1. R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. apie 1.00 val. viešoje vietoje – prie naktinio klubo ,,V.“, esančio Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, kitų klube susirinkusių asmenų akivaizdoje elgdamasis įžūliai, tyčia kilusio tarpusavio konflikto metu sudavė apsaugos darbuotojui K. K. vieną smūgį peiliu į dešinę ranką, jam padarė pjautinę dešinio delno žaizdą, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį K. K. ir, tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

1.2. R. K. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 0.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, veikdamas bendrininkų grupe su R. Ž., D. K. bei G. P., neteisėtai, atvirai, panaudodami smurtą prieš savininko valią – R. Ž. sugriebus už kaklo bute Nr. 1 gyvenantį ir buto duris atidariusį L. M., jėga jį įstūmus į vidų, įsibrovė į kito žmogaus butą, esantį Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį L. M. bei D. M., ir, suduodamas smūgius ranka, lazda bei peiliu, sužalojo ten gyvenančius L. M., L. M. ir kartu buvusį J. V..

1.3. R. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 0.50 val. bute Nr. 1, esančiame Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti, veikdamas kartu su R. Ž. ir G. P., įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį, kitų žmonių akivaizdoje R. Ž. sugriebus už kaklo ir įstūmus buto duris atidariusį L. M. į vidų prie virtuvės patalpos, G. P. sudavus nukentėjusiajam L. M. ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiu į galvos sritį, R. K., suduodamas du smūgius lazda nukentėjusiajam L. M. į kaklą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas už dešinės ausies, dešinio smilkinio srityje, už kairės ausies, kairės akies viršutinio voko vidiniame krašte, pakaušio kairėje, odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė vieną smūgį medine lazda nukentėjusiajam J. V. į galvą, tuo padarydamas muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje, pereinančią į momens kairę pusę, galvos smegenų trauminę ligą, ūmų periodą, vidutinio sunkumo formos, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos dangalu abiejų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių srityje, galvos smegenų sumušimą, kaktikaulio lūžimą, taip dėl atviro kaukolės skliauto kaulų lūžimo, galvos smegenų sumušimo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. V.. Tokiais savo veiksmais R. K. kaltinamas padaręs nukentėjusiajam L. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam J. V. sunkų sveikatos sutrikdymą.

1.4. R. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 0.50 val. bute Nr. 1, esančiame Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, veikdamas kartu su D. K., įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį, kitų žmonių akivaizdoje D. K. sudavus nukentėjusiajam L. M. vieną smūgį kumščiu į veidą ir L. M. nuo šio smūgio nugriuvus ant grindų, R. K., suduodamas vieną smūgį peiliu nukentėjusiajam L. M. į dešinį petį, jam padarė pjautinę žaizdą dešinio peties sąnario srityje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio dešinės pusės kaklelio lūžimą, taip dėl apatinio žandikaulio dešinės pusės kaklelio lūžimo nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį L. M. ir tuo bendrais veiksmais jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

1.5. R. K. pagal BK 284 straipsnį kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 1.00 val. viešoje vietoje – prie kavinės-baro „K.“, esančio Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, veikdamas kartu su R. Ž., kitų prie kavinės-baro stovinčių asmenų akivaizdoje elgdamasis įžūliai – tyčia be jokios dingsties R. Ž. (turi būti Ž.) sudavus nukentėjusiajam G. S. vieną smūgį kumščiu į veidą, R. K., susigrumdamas su G. S., suduodamas vieną smūgį kumščiu į koją ir tris smūgius peiliu į kairę ranką, krūtinę bei dešinę ranką, o, R. Ž. pribėgus prie jų, sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam G. S. kumščiu į kairę ranką, padarė nukentėjusiajam G. S. poodines kraujosruvas kairės šlaunies srityje, kairio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, pjautines žaizdas kairės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinio riešo delniniame paviršiuje, taip nežymiai sužalojo nukentėjusįjį G. S., tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

1.6. R. K. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 1.00 val. viešoje vietoje – prie kavinės-baro „K.“, esančio Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, iš chuliganiškų paskatų be jokios dingsties kitų prie kavinės-baro stovinčių asmenų akivaizdoje sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia suduodamas nukentėjusiajam M. Š. vieną smūgį kumščiu į veidą ir du smūgius peiliu į krūtinę bei pilvą, tuo padarydamas kiaurymines durtines-pjautines krūtinės ląstos dešinės pusės, pilvo kairės pusės žaizdas, dešinės pusės pneumotoraksą, nemoperitoneumą, retroperitoninio tarpo hematomą, paviršinį odos nubrozdinimą dešinio antakio srityje, taip dėl kiauryminės durtinės-pjautinės krūtinės ląstos dešinės pusės, pilvo kairės pusės žaizdų, dešinės pusės pneumotorakso, nemoperitoneumo, retroperitoninio tarpo hematomos sunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. Š., tuo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. K. laikinai sulaikytas 2017 m. rugsėjo 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi gynėjo skundą ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi kaltinamajam R. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti. Be to, šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. kaltinamųjų (apklaustų kaip įtariamųjų) R. Ž., D. K., iš dalies paties R. K., nukentėjusiųjų (K. K., L. M., M. Š. ir kt.), liudytojų (M. J., D. K. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų protokolai, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

9. Apygardos teismas pratęsė kaltinamajam R. K. kardomosios priemonės suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

10. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą apygardos teismas motyvavo gresiančios bausmės griežtumu bei tuo, kad kaltinamasis R. K. anksčiau ne kartą teistas užsienyje, baustas administracine tvarka, jo socialiniai ir darbiniai ryšiai yra silpni: nedirba, registruotas darbo biržoje, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena nuomojamame būste, išsituokęs, savo nepilnamečių vaikų neaugina, turi ryšių užsienio valstybėse – Ispanijoje, Anglijoje, Danijoje.

12. R. K. pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių, apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už jam inkriminuojamų labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Kita vertus, žemesnės instancijos teismas įvertino ir tai, kad šias nusikalstamas veikas R. K. padarė būdamas teistas, taip pat įvertino, jog kaltinamojo nesaisto itin tvirti socialiniai ryšiai. Pagal bylos duomenis jis turi ryšių užsienyje. 2017 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje pats R. K. nurodė, jog ilgą laiką gyveno ir dirbo Ispanijoje, Anglijoje, G. K. brolis gyvena Danijoje. Be to, R. K. ne kartą teistas Ispanijos Karalystėje. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą (nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 18 d.). Nepaisant to, jog žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog minėtoje byloje tik vyksta ikiteisminis tyrimas, šis apsirikimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio turėtų būti naikinama ar keičiama kaltinamajam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

13. Gynėjo skunde pagrįstai nurodoma, jog R. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje iki sulaikymo gyveno su sugyventine G. K., 2018 m. birželio 21 d. jie susituokė. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad R. K. nuo 2017 m. liepos 13 d. buvo registruotas darbo biržoje. Tačiau šios aplinkybės savaime neleidžia teigti, kad jį saisto itin tvirti ryšiai su gyvenamąja aplinka. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo nuolatinį darbą ir pastovias legalias pajamas, o skundo teiginiai, kad kaltinamąjį išlaikytų jo sutuoktinė, nepatvirtina išvados, jog R. K. su jo darbine aplinka Lietuvoje saisto itin stiprūs, ilgalaikiai ir teigiami socialiniai ryšiai. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, R. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi bėgti (slėptis).

14. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, kaltinamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

15. Nustatydamas šį pagrindą apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. K. kaltinamas padaręs septynias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 punktas). Bylos duomenys patvirtina, jog R. K. ne kartą teistas užsienyje, bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikoje nuteistas vieną kartą, baustas administracine tvarka. Labai sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas R. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Svarbu ir tai, kad jam inkriminuoti nusikaltimai buvo neatsitiktinio pobūdžio, dalis jų galbūt padaryti, veikiant bendrininkų grupe su kitais asmenimis. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas kaltinamajam R. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas skundžiamoje nutartyje nustatytas pagrįstai.

16. Skunde kaltinamojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Tačiau kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės nepaneigia R. K. teismo nustatytų suėmimo sąlygų ir pagrindo. Skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą kiekvienam kaltinamajam, teismas atskirai įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju svarbus ir tas faktas, jog kitiems kaltinamiesiems šioje byloje kaltinimai padarius labai sunkų nusikaltimą nepareikšti, o R. K. kaltinamas jų padaręs net du.

17. Kaltinamajam R. K. pratęstos kardomosios priemonės suėmimo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. K. teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Įvertinusi pirmiau aptartų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas R. K., kiekį, pobūdį ir sunkumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu griežčiausios kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam R. K. neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šioje proceso stadijoje kaltinamojo pasislėpimo bei naujų nusikaltimų darymo pavojus gali būti pašalintas, tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu toks kaltinamojo R. K. teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

19. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam R. K. pratęstas pagrįstai, todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o pratęstas suėmimo terminas kaltinamajam R. K. paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi kaltinamajam R. K. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.