Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovui Dmitrijui Charitonovui

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo F. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą – Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-27 sprendimu buvo sumažintas šalių sutartas bei nutraukiant santuoką teismo sprendimu patvirtintas ieškovo privalomas teikti vaikams išlaikymo dydis bei jis nustatytas po 500 Lt (144 Eur) per mėnesį kiekvienam vaikui. Teigė, kad po santuokos nutraukimo 2008 metais ieškovo sveikata stipriai pablogėjo, jis patyrė insultą su kairės pusės galūnių paralyžiumi, 2009-05-27 jam buvo nustatytas 60 procentų darbingumo lygis, 2010 metais ieškovui buvo sutrikusi kalbos funkcija, smarkiai padidėjo spaudimas, ieškovas patyrė 8 priepuolius. Po 2014-12-27 metų teismo sprendimo ieškovas 2015-03-02 patyrė sunkią stuburo traumą, 2015-05-21 atsinaujino senos ligos, dėl ko jis ilgą laiką buvo nedarbingas, 2016 metų sausio mėnesį ieškovas patyrė insultą, nuo 2016 metų gali judėti tik invalido vežimėlyje, yra visiškai nedarbingas, dėl patirto insulto negali valdyti dešinės rankos, jo turtinė padėtis yra bloga, vieninteles pajamas sudaro 216,81 Eur dydžio gaunama invalidumo pensija. Papildomai nurodė, kad iki netenkant darbingumo ieškovo pagrindinė veikla buvo nekilnojamo turto vystymas, įsigytuose žemės sklypuose ieškovas planavo pakeisti paskirtį, pastatyti gyvenamuosius namus bei juos parduoti, todėl 2004-06-21 su AB Parex banku buvo sudaręs kreditavimo sutartį, kuria bankas suteikė ieškovui 837 036,29 Eur kreditą žemės sklypų įsigijimui ir verslo vystymui, numatytų planų įgyvendinti nepavyko, 2009-12-10 sutartis buvo nutraukta ir pradėtas priverstinis išieškojimas, skola kreditoriams sudaro 1 105 338,23 Eur. Ieškovas nurodė, kad kilnojamo ir nekilnojamo turto neturi, todėl realių galimybių atsisiskaityti su kreditoriais nėra, o taip pat neturi galimybės mokėti teismo nustatytą išlaikymo dydį, ieškovo galimybės dėl prarasto darbingumo bei sunkios besitęsiančios ligos yra iš esmės pasikeitusios, todėl negali tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų vaikų išlaikymui pagal teismo sprendimą. Pažymėjo, kad dėl susikaupusios nesumokėtos vaikams skirtinos sumos kiekvieną mėnesį antstolis nuo gaunamos neįgalumo pensijos nuskaito 50 procentų, todėl iš gaunamos 216,81 Eur neįgalumo pašalpos ieškovui pragyvenimui lieka 108,41 Eur, ieškovas privalo vartoti būtinus gydytojo paskirtus vaistus, todėl jam pragyvenimui lėšų nelieka, galimybės gauti išlaikymo iš buvusio sutuoktinio nėra, ieškovą remia motina. Nurodė, kad atsakovė turi siuvimo verslą, jos gyvenamųjų patalpų antrame aukšte įrengta siuvykla, naudojamos net 4 pramoninės mašinos ir didmeniniam siuvimui pritaikyta lyginimo įranga, ieškovo žiniomis, pas atsakovę dirba keletas moterų. Ieškovas prašė sumažinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametėms dukroms dydį iki 30 Eur kiekvienai.

3. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovo materialinė padėtis iš esmės pablogėjo, 2014 metų pabaigoje jis gavo 1035 Lt darbo užmokestį, turėjo automobilį, buvo darbingas, šiuo metu yra visiškai nedarbingas, nevaldo dešinės rankos, vaikšto pasiremdamas lazda, jo galimybės judėti yra ribotos, šiuo metu yra nutraukęs santuoką, jo gaunamas pajamas sudaro 236 Eur pašalpa, po antstolių vykdomų išskaitų jam pragyvenimui lieka 118 Eur.

5. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo teiktinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti sumažintas iki 80 Eur per mėnesį, nes bylos duomenys įrodo, kad ieškovas objektyviai negali teikti didesnio dydžio išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimu buvo pakeistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-17 sprendimu nustatyto išlaikymo dydis ir iš atsakovo priteistas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės.

7. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

8. Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartyje (priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013) taip pat pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius; toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

9. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turi įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaikų poreikių sumažėjimą. Ieškinys byloje buvo pareikštas motyvuojant pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi, nes dėl sveikatos būklės sumažėjo jo pajamos. Pateiktu ieškiniu ieškovas prašė pakeisti 2008-11-10 sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyto išlaikymo nepilnametėms dukroms dydį, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad minėta sutartimi ir ją patvirtinančiu 2008-12-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimu sumažinant jį kiekvienam vaikui iki 150 Eur per mėnesį, minėtas sprendimas nebuvo skųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs, todėl šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro esminiai ieškovo turtinės padėties pokyčiai po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimo priėmimo.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinio pateikimo metu ieškovas nekilnojamo turto ir transporto priemonių neturėjo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimo priėmimo metu šalys nekilnojamo turto neturėjo, ieškovas turėjo automobilį, tačiau vien minėta aplinkybė nesudaro išvados apie šiuo metu iš esmės pasikeitusią ieškovo turtinę padėtį (CK 1.5 str.). Nors ieškinyje ieškovas nurodė, kad turi didelius kreditinius įsipareigojimus, kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei bylos duomenų, jie atsirado 2004 metais bei buvo įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo metu 2015-01-27 sprendimo priėmimo metu, ieškovas esminio jų pokyčio (padidėjimo) neįrodinėjo, todėl sprendžiant, ar ieškovo turtinės padėtis iš esmės pablogėjo nuo 2015 metų teismo sprendimo į juos nėra pagrindo atsižvelgti ((duomenys neskelbtini) str., CK 3.201 str.).

11. Ieškovas atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2014 metų pabaigoje priimant teismo sprendimą ieškovo pajamos sudarė apie 1035 Lt į mėnesį, tai yra 300 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 metais ieškovas dirbo UAB “B. L.”, jo draudžiamos pajamos (neatskaičius mokesčių) 2014 metų kovo - gegužės mėnesiais sudarė apie 125 Lt per mėnesį, 2014 metų spalio- gruodžio mėnesiais 1035 Lt (299 Eur) (b.l.27). Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad jo pajamos šiuo metu sudaro 236 Eur. Iš į bylą pateiktos Valstybinio socialinio draudimo pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-06-26 iki 2016-06-30 ieškovui priskaičiuota 7,47 Eur netekto darbingumo pensija bei 0,32 Eur transporto išlaidų kompensacija, laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-07-31 - 108,41 Eur netekto darbingumo pensija bei 9,5 Eur transporto išlaidų kompensacija, laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 priskaičiuota 216,81 Eur netekto darbingumo pensija bei 9,5 Eur transporto išlaidų kompensacija. Iš Lietuvos pašto išlaidų kvito matyti, kad 2016-09-10 ieškovui priskaičiuota 216,81 Eur, išmokėta 108,41 Eur išmoka už 2016 metų rugsėjo mėnesį. Taigi, įvertinus minėtus duomenis, sutiktina su atsakovės atstovės argumentu, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo gaunamos pajamos lyginant su buvusiomis ankstesnio sprendimo priėmimo metu iš esmės sumažėjo.

12. Iš VšĮ Vilniaus universitetinės Greitosios pagalbos ligoninės 2009-02-05 išrašo, pateiktų pažymėjimų matyti, kad ieškovui 2009 metų pradžioje buvo diagnozuotas ūmus galvos smegenų išeminis infarktas, nuo 2009-05-27 iki 2010-05-26 nustatytas 40 procentų darbingumas, laikotarpiu nuo 2015-06-26 iki 2016-06-25 ieškovui nustatytas 60 procentų darbingumo lygis. 2015-11-17 VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos išraše nurodyta, kad ieškovui diagnozuota lėtinė LS radikulopatija dešinėje, pagrindinė diagnozė M54.17, rekomenduota NPUV/opioidinai analgetikai Tab.Tramadoli, planuojama transforaminalinė epidurinė steroidų injekcija. 2016-01-11 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išraše Nr. 2016/147 ieškovui diagnozuota VSA basene:deš.hemiplegija, Paraksizminis PV, PAH III stadija, LDRG. Į bylą taip pat buvo pateiktas ieškovui išduotas pažymėjimas Nr. 1078931, kuriame nurodyta, kad ieškovui nustatytas 10 procentų darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2016-06-26 iki 2017-06-29. Teismui 2016-11-30 parengiamajame teismo posėdyje pasiūlius pateikti papildomus dokumentus dėl ieškovo sveikatos būklės, duomenis, kurių pagrindu buvo nustatytas nedarbingumo lygis, tokių duomenų pateikta nebuvo ((duomenys neskelbtini) str.). Į bylą taip pat nebuvo teikiami duomenys apie padidėjusias išlaidas ieškovo sveikatai kaip tai yra nurodyta ieškinyje ((duomenys neskelbtini) str.). Nors ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad lyginant su 2015 metais jo sveikatos būklės iš esmės pablogėjo, nes ankstesnio teismo sprendimo priėmimo metu ieškovas buvo darbingas, tuo tarpu šiuo metu jo darbingumas yra tik 10 procentų, teikdami paaiškinimus tiek ieškovas, tiek jo atstovas nurodė, kad ieškovo sveikatos būklė nuolatos blogėjo nuo 2009 metų. Kaip matyti, kad iš byloje esančių duomenų, nors ankstesnio teismo sprendimo metu ieškovui nebuvo apribotas nedarbingumas, jis turėjo sveikatos sutrikimų, bet nesikreipė dėl nedarbingumo nustatymo, 2014-11-17 metų buities tyrimų akte nurodyta, kad, ieškovo teigimu, jis negali teikti nustatyto dydžio išlaikymo dėl sunkios besitęsiančios ligos (b.l.17, 21). Iš bylos duomenų matyti, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-27 teismo sprendimo priėmimo 2015-06-26 ieškovui buvo nustatytas 40 procentų darbingumas, tad remiantis aukščiau paminėtų įrodymų visuma pagrįsta manyti, kad minėtas/artimas minėtam ieškovo darbingumo lygis buvo ir 2015-01-27 teismo sprendimo priėmimo metu ((duomenys neskelbtini) str.). Taigi, ieškovui nepateikus papildomų įrodymų dėl jo sveikatos būklės, teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovo sveikatos pablogėjimas lyginant su 2015 metų pradžia yra esminis, be to, nuolatinio pobūdžio ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.). Atsakovei kvestionuojant ieškovo nurodytas aplinkybes dėl tikrosios jo sveikatos būklės vien ieškovo paaiškinimai, į bylą pateiktas 2016-12-22 specialus receptas nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nekilnojamo ir kilnojamo turto nuosavybės teise neturi, ji vykdo individualią veiklą, gaunamos pajamos skiriasi, atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad jos pajamos 2016 metais sudarė apie 600 Eur per mėnesį, remiantis bylos duomenimis nėra pagrindo išvadai, kad jos iš esmės padidėjo lyginant su ankstesnėmis, tokios aplinkybės ieškovas neįrodinėjo. Be to, atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovo motinai priklaususiame bute, kuris šiuo metu perleistas kitam asmeniui, atsakovė yra gavusi įspėjimą dėl minėto buto atlaisvinimo, todėl pagrįsta manyti, kad išaugs atsakovės išlaidos pragyvenimui, o tuo pačiu ir vaikų išlaikymui. Ieškovas teikdamas paaiškinimus nurodė, kad yra susitaręs su dabartiniu buto savininku, kad atsakovė nebūtų iškeldinta, tačiau vien minėti ieškovo paaiškinimai nesuponuoja išvados, kad vaikų ir atsakovės teisė į būstą bus užtikrinta be papildomų išlaidų ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.). Duomenų apie vaikų poreikių sumažėjimą byloje nėra, šios aplinkybės ieškovas neįrodinėjo, ja nesirėmė. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai dėl didėjančių vaikų poreikių yra pagrįsti ((duomenys neskelbtini) str. 1 p.). Kita vertus, remiantis teismų praktika, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimu priteisto išlaikymo dydis iš esmės užtikrina tik minimalius vaikų poreikius, todėl jų mažinimas dar labiau neatitiktų vaikų interesų.

14. Atsakovė nurodė, kad jai kyla abejonių dėl tikrosios ieškovo turtinės padėties, teigė, kad ieškovas iki šiol užsiima statybų verslu, iš jo gauna pajamas, gyvena pasiturinčiai, vyriausiąją dukrą Eveliną lepina brangiomis dovanomis, perka brangius, drabužius, avalynę, duoda dienpinigių, apmoka keliones, šiais metais vyriausiajai dukrai ieškovas nupirko stovyklą užsienyje - Ispanijoje. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad jam pragyventi padeda mama, jis taip pat gauna paramą iš fondo produktais, šiuo metu po truputį gali judėti, tačiau 80 procentų laiko praleidžia vėžimėlyje. Nurodė, kad dukros Evelinos krikšto mama sumokėjo už kelionę į Ispaniją, nes vaikas norėjo kelionės (2016-12-28 teismo posėdžio įrašo 16:08 minutė), ji perka dovanas vaikams, esant poreikiui ieškovas kreipiasi į krikšto mamą ir ji nuperka vaikų norimus daiktus. Vėliau teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad dukros stovyklą Ispanijoje jis apmokėjo iš skolintų pinigų, viso savo bei išlaidoms vaikų poreikiams yra per praeitus metus iš giminaičių yra pasiskolinęs 2500 Eur (2016-12-28 teismo posėdžio įrašo 47.00 min.), giminės geranoriškai skolina ieškovui pinigus, ieškovas iš skolintų pinigų perka vaikams daiktus, dovanas. Vertindamas paminėtus ieškovo paaiškinimus teismas pažymi, kad ieškovas turi pareigą teikti išlaikymą vaikams pagal teismo sprendimą, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jos tinkamai nevykdo ir geranoriškai neperveda teismo sprendime nurodytos visos vaikų išlaikymui skirtos sumos atsakovei, tačiau vaikus remia tiesiogiai, kaip jis nurodo iš skolintų lėšų, jas panaudodamas ne būtiniausiems vaikų poreikiams. Toks ieškovo elgesys laikytinas nesąžiningu šalių lygiavertės prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus atžvilgiu, nerūpestingu CK 1.5 str. prasme bei kelia abejonių dėl ieškovo paaiškinimų, tame tarpe ir dėl tikrosios ieškovo turtinės padėties patikimumo ((duomenys neskelbtini) str.). Tokias abejones sustiprina ir ieškovo parodymų nenuoseklumas - iš pradžių nurodoma, kad daiktus jis perka iš Evelinos krikšto mamos duotų pinigų, vėliau paaiškina, kad šios lėšos yra laikytinos skolintomis. Duomenys, kad ieškovas skolinasi pinigines lėšas iš kitų asmenų, tame tarpe iš artimų giminaičių, netiesiogiai suponuoja išvadą, kad ieškovas yra pajėgus jas grąžinti, nes toks elgesys laikytinas atitinkančiu apdairaus ir sąžiningo asmens elgesį (CK 1.5 str.), ieškovo paaiškinimai, kad artimi giminaičiai gali skolinti lėšas ir nesitikėdami jas atgauti, nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

15. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Sutiktina su valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje pozicija, kad negali būti priteisiama iš tėvų išlaikymo daugiau nei jie objektyviai gali teikti, tačiau, kaip jau paminėta aukščiau, šioje byloje sprendžiama ne dėl išlaikymo dydžio nustatymo, tačiau jo pakeitimo, todėl esminę teisinę reikšmę turi aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimu buvo priteistas 150 Eur išlaikymo nepilnametėms dukroms dydis laikytinas tuo metu atitinkantis ieškovo turtines galimybes. Šioje byloje remiantis surinktais įrodymais nėra pagrindo konstatuoti esminio ieškovo turtinės padėties pasikeitimo (pablogėjimo). Dėl nurodyto, esant abejonėms dėl tikrosios ieškovo turtinės padėties, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovei tenka didesnė vaikų priežiūros našta, kurios nekompensuoja išlaikymo teikimas, be to, nustačius, kad išlaidos vaikų išlaikymui objektyviai didės ne tik dėl vaikų poreikių augimo, kainų didėjimo, tačiau ir dėl poreikio užtikrinti gyvenamąją vietą, o tuo pačiu ir atsakovei susirasti darbo patalpas, įvertinus tai, kad ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis yra mažesnis negu teismų praktikoje rekomenduojamas orientacinis išlaikymo dydis, bei aplinkybę, jog byloje nėra vienareikšmių įrodymų dėl esminio ieškovo sveikatos būklės pablogėjimo bei duomenų, kad toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo mažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 201501-27 sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, todėl ieškinys netenkintinas (CK 1.5 str., 3.3 str., 3.201 str., (duomenys neskelbtini) str., 185 str.).

16. Atsakovės išlaidos advokato teisine pagalbai sudarė 300 Eur, todėl jos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo F. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtai) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti šalims, kad sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.