Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S –532– 755/2018

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5748-828/2018 pagal pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., Jotainių socialinės globos namai dėl teismo sprendimo dėl asmens veiksnumo peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius prašė peržiūrėti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą, kuriuo suinteresuotas asmuo A. B. pripažintas neveiksniu sprendime nurodytose srityse, pripažįstant jį neveiksniu ir šiose srityse: turtinių santykių srityje – dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; asmeninių neturtinių santykių srityse – šeimos santykių, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį, darbo teisinių santykių, rinkimų (teisė rinkti ir būti išrinktam). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. gegužės 10 d. įskaitytinai pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Pareiškėjui išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Teismas sprendė, kad pareiškimas neatitinka įstatyme numatytų tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Pareiškėjas privalėjo pareiškime nurodyti bei pateikti įrodymus apie tai, kad po 2017 m. vasario 15 d. sprendimo atsirado ir dėl ko kilo būtinybė riboti asmens veiksnumą kiekvienoje iš jo nurodytų sričių, kuo ši konkreti sritis yra aktuali suinteresuotam asmeniui, kokia grėsmė asmeniui ir dėl ko konkrečiai kils, jei jo nurodytoje konkrečioje srityje suinteresuoto asmens veiksnumas nebus apribotas, o, apribojus veiksnumą, kokiu būdu savo teises atitinkamoje srityje (pvz. darbo, šeimos, rinkimų) suinteresuotas asmuo įgyvendins per atstovą (globėją/rūpintoją).Vykdydamas minėtą teismo nutartį, pareiškėjas pateikė teismui pataisytą pareiškimą, kuriame nurodė, kad pagal pateiktus dokumentus A. B. gebėjimai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus per metus laiko pasikeitė, jis nesugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Be to, 2018 m. kovo 28 d. Panevėžio rajono savivaldybės Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos posėdyje peržiūrėjus visus dokumentus, pabendravus su A. B., susidarė įspūdis, kad jis negali savimi pasirūpinti ir priimti sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nuspręsta, kad siekiant apsaugoti asmenį, kad negalima būtų juo pasinaudoti, neiškiltų grėsmė jo interesams tose srityse, kuriose jis yra veiksnus, būtina peržiūrėti teismo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarta pareiškėjo pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad 2017 m. vasario 15 d. teismo sprendime asmens veiksnumas pareiškime nurodytose srityse buvo aptartas ir, nenustačius faktinio poreikio riboti veiksnumą ir nurodytose srityse, asmens veiksnumas jose neapribotas, atmetant šią pareiškimo dalį. Pagal įstatymą iš naujo su tokiu pat reikalavimu (apriboti asmens veiksnumą tose pačiose srityse) į teismą galima kreiptis, tik esant kitokiam nei išnagrinėtas, priimant 2017 m. vasario 15 d. sprendimą, faktiniam pagrindui (t. y. asmens sveikatos būklės bei gebėjimo pasirūpinti savimi pagerėjimui/pablogėjimui bei naujai atsiradusiam faktiniam poreikiui peržiūrėti asmens veiksnumą tam tikrose srityse) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 279 straipsnio 4 dalis, 469 straipsnio 1 dalis). Pripažino, kad pareiškėjas naujo, t. y. kitokio nei išnagrinėtas 2017 m. vasario 15 d. sprendime, faktinio pagrindo nenurodo. Teismas sprendė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino pareiškimo trūkumų, nes pareiškime nenurodė bei nepateikė įrodymų apie tai, kad po 2017 m. vasario 15 d. sprendimo atsirado ir dėl ko atsirado būtinybė riboti asmens veiksnumą kiekvienoje iš jo nurodytų sričių, kuo kiekviena iš šių sričių yra aktuali suinteresuotam asmeniui, ar iš tikrųjų yra faktinis poreikis riboti veiksnumą nurodytose srityse , kokia grėsmė asmeniui ir dėl ko konkrečiai kils, jei nurodytose konkrečiose srityse suinteresuoto asmens veiksnumas nebus apribotas, o, apribojus veiksnumą, kokiu būdu savo teises atitinkamoje srityje (pvz. darbo, šeimos, rinkimų) suinteresuotas asmuo įgyvendins per atstovą (globėją/rūpintoją).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir grąžinti teismui iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse priėmimo, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas. Nutartis priimta formaliai, neturint papildomos informacijos, kurią šalys galėjo pateikti teismo posėdžio metu, neišklausius suinteresuotų asmenų, neapklausus liudytojų (komisijos narių, socialinių darbuotojų, kt.), tuo pažeidžiant esminius civilinio proceso teisės principus. Mano, kad trūkumų šalinimo institutas turėtų būti taikomas neformaliai, atsižvelgiant į pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su prašomo pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse asmens sveikatos sutrikimais, psichine negalia, dėl to kylančiomis jo kasdienio gyvenimo problemomis bei negalėjimu įvertinti savo sprendimų pasekmių ir priimti sąmoningų sprendimų tam tikrose srityse. Be to, teismas turi imtis visų būtinų priemonių, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui nepašalinus pareiškimo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-135-828/2017 pareiškėjas Jotainių socialinės globos namai prašė peržiūrėti ankstesnį teismo sprendimą dėl asmens veiksnumo ir pripažinti A. B. neveiksniu tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies – pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1740-198/2006 ir pripažino A. B. neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas), ir neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas). Likusioje dalyje pareiškimą atmetė.Teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog duomenų, patvirtinančių, kad būtų faktinis poreikis riboti asmens veiksnumą ir kt. pareiškime nurodytose srityse byloje nėra, t. p. nėra duomenų ir apie tai, jog suinteresuotas asmuo ketintų įgyvendinti savo teises tokiose srityse kaip dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimąsis individualia veikla), šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti), darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius) ar kt. nurodytose pareiškime, ar kad šiose srityse atsirastų grėsmė jo interesams. Pažymėjo, kad akivaizdu, jog dėl A. B. sveikatos būklės, dėl jam diagnozuoto nuolatinio (negrįžtamojo) pobūdžio sveikatos sutrikimo jo teisės kt. pareiškime nurodytose srityse jam nėra aktualios. Todėl, įgyvendinant kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principą, A. B. pripažįstamas neveiksniu tik anksčiau nurodytose srityse. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, patikrina, ar nėra procesinio dokumento formos ir turinio trūkumų. Nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 straipsnio 2 dalis).CPK 469 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Taip pat minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas peržiūri sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, kai į teismą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo kreipiasi Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.10¹ straipsnyje, reglamentuojančiame neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimą, įtvirtinta, jog Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija peržiūri neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę ir priima sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad Komisija savo iniciatyva peržiūri neveiksnaus asmens būklę, jei per vienus metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos šio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo nesikreipia dėl teismo priimto sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo. Iš šių nuostatų galima vertinti, kad periodinis neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimas ir kreipimasis į teismą dėl sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo yra pareiškėjui įstatymu nustatyta pareiga.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjas nepašalino pareiškimo trūkumų, nes nepateikė įrodymų, kad A. B. sveikatos būklė po 2017 m. vasario 15 d. spendimo priėmimo pasikeitė ir nenurodė naujo (kitokio), nei išnagrinėtas 2017 m. vasario 15 d. sprendime, faktinio pagrindo. Atskirajame skunde pareiškėjas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą priėmė tik formaliai įvertinęs pateiktą informaciją, neišklausęs suinteresuotų asmenų paaiškinimų. Su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutikti nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 15-17 punkte išdėstytas teisės aktų nuostatas, sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas faktiškai įvertino pareikšto pareiškimo teisėtumą ir pagrįstumą jau jo priėmimo stadijoje ir, neatlikęs įrodymų vertinimo pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, išnagrinėjo pareiškimą iš esmės, nors pareiškimo priėmimo stadijoje pareiškėjas pareiškimo faktinį pagrindą turi nurodyti, o neįrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas pareiškimas atitinka CPK 465 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pareiškime, patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2018 m. kovo 28 d. vykusiame posėdyje Panevėžio rajono savivaldybės Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija įžvelgė egzistuojančią grėsmę A. B. interesams, nuspręsta, kad siekiant apsaugoti asmenį, kad neiškiltų grėsmė jo interesams tose srityse, kuriose jis yra veiksnus, būtina kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškime privaloma nurodyti, dėl ko konkrečiai po 2017 m. vasario 15 d. sprendimo atsirado faktinis poreikis apriboti asmens veiksnumą kiekvienoje iš pareiškime nurodytų sričių, tačiau manytina, kad nustatyti pareiškimo trūkumai yra pertekliniai, nurodytas aplinkybes yra galimybė išsiaiškinti teismo posėdžio metu ir atitinkamai spręsti, ar yra pagrindas pakeisti peržiūrimą sprendimą, ar ne (CPK 469 straipsnio 3, 4 dalys).Pažymėtina ir tai, kad procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tuo atveju, jeigu teikiamas dokumentas turi tokias ydas, kurių nepašalinus būtų neįmanoma šios bylos nagrinėjimo procesą organizuoti taip, kad paminėtas ginčas būtų išnagrinėtas kuo greičiau ir teisingai, o šiuo atveju, įvertinus procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, negalima kategoriškai spręsti, kad teismo nustatyti trūkumai būtų esminiai, kad jų nepašalinus nebūtų galima išnagrinėti bylos. Atsižvelgiant į virš išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis), dėl ko pareiškimo priėmimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl teismo sprendimo dėl asmens veiksnumo peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.