Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-09-06 · Administracinė byla Nr. I-12-583/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-06
Bylos Nr.
I-12-583/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00438-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
J.K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-12-583/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00438-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos 6.4.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Neringai Keršienei, 2013 m. rugpjūčio 27 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J.K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skundu (b. l. 4-11) kreipėsi į teismą prašydama:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-05-07 sprendimą Nr. (11.1) I-2636;

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010-01-27 sprendimą Nr. PR1-184;

3) įpareigoti atsakovą vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2009-08-11 sprendimą Nr. SMTM-3765 jame nustatytomis sąlygomis;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog pareiškėjai nuo 2009-08-18 buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2009-08-11 sprendimu Nr. SMTM-3765 nuo 2009-08-18 iki 2011-06-23 apskaičiavo ir paskyrė motinystės (tėvystės) pašalpą: pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais (iki vaikui sukaks 1 metai) – 5888,10 Lt (atskaičius mokesčius), antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais (iki vaikui sukaks 2 metai) – 5006,46 Lt (atskaičius mokesčius), t.y. visam pareiškėjos vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui. Tačiau VSDFV Klaipėdos skyrius 2010-01-27 sprendimu pareiškėjai paskirtą motinystės (tėvystės) pašalpą perskaičiavo ir ją sumažino. VSDFV Klaipėdos skyrius priėmė skundžiamą sprendimą remiantis 2009-12-09 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas) bei Laikinojo įstatymo pagrindu pakeistais Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, patvirtintais 2001-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 86 (toliau – ir Nuostatai), t.y. teisės aktais ir jų pakeitimais, įsigaliojusiais po motinystės (tėvystės) pašalpos pareiškėjai paskyrimo. Pažymi, jog nesutikdama su motinystės (tėvystės) pašalpos sumažinimu pareiškėja VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba), kuri 2010-05-07 sprendimu Nr. (11.1) I-2636 paliko galioti VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą.

Teigia, jog įstatymų leidėjas nenumatė galimybės perskaičiuoti jau paskirtas motinystės socialinio draudimo pašalpas, susiejo šių pašalpų apskaičiavimą su teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusiu einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu ir tokiu būdu užtikrino pašalpų gavėjų teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą visą pašalpos mokėjimo laikotarpį.

Nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) suformuota praktika, socialinės pašalpos paskyrimas sukuria pašalpos gavėjui teisėtus lūkesčius, kad nustatyto dydžio pašalpa bus mokama visą pašalpos mokėjimo laikotarpį, o teisė į paskirtą ir mokamą socialinę pašalpą yra laikoma pašalpos gavėjo teise į nuosavybę ir yra ginama Konstitucijos 23 straipsnio pagrindu. Konstitucinis Teismas 2003-12-03 nutarime konstatavo, jog asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau. Be to, Konstitucinis Teismas 2010-04-20 nutarime išaiškino, kad net ir tada, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės ir kt.) valstybėje susidaro itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, turi būti paisoma nuosavybės teisės pagal Konstitucijos 23 straipsnį.

Taip pat akcentuoja, jog teisė į motinystės (tėvystės) pašalpą kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio bei iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies nuostatos „Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. Nurodo, jog remiantis susiklosčiusia Europos Žmogaus Teisių Teismo (byloje TRE TRAKTORER AKTIEBOLAG prieš Švediją) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (2003-07-04, 2003-12-03, 2004-12-13, 2007-10-22, 2008-12-24 nutarimais), konstatuotina, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos yra nuosavybė, kuri ginama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio ir Konstitucijos 23 straipsnio pagrindu.

Pažymi, jog Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalyse bei 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje įtvirtinta teisė perskaičiuoti jau paskirtas socialinio draudimo pašalpas vertintina ir kaip Konstitucijoje įtvirtinto šeimos, motinystės bei tėvystės apsaugos principo pažeidimas, kadangi toks teisinis reguliavimas suponuoja teisinį netikrumą, suteiktų teisių neapibrėžtumą ir tokiu būdu neigiamai veikia tokias socialiai reikšmingas ir saugotinas vertybes kaip šeima, motinystė bei tėvystė. Nurodo, kad pareiškėjai kyla pagrįstų abejonių dėl Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalių, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių aukščiau nurodytų nuostatų, kuriomis įtvirtinta teisė nustačius naują pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio maksimalų dydį, naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį bei įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatoms perskaičiuoti galiojusių teisės aktų pagrindu jau paskirtas socialinio draudimo pašalpas, atitikties Konstitucijos 23 straipsniui.

Atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos, todėl keičiant teisinį reguliavimą būtina laikytis Konstitucijos normų ir principų, inter alia principo, lex retro non agit.

Mano, jog Vyriausybei nustačius naujus einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ir ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžius, iš asmenų, kuriems teisėtai pagal galiojusius teisės aktus buvo paskirtos ir iš anksto sumokėtos socialinio draudimo pašalpos (pvz., motinystės pašalpa, mokama nėštumo ir gimdymo atostogų metu), bus reikalaujama grąžinti susidariusią permoką. Tokiu būdu socialiai pažeidžiamiausios asmenų grupės atsidurs visiško teisinio netikrumo ir teisinio nesaugumo situacijoje, bus paneigtos šių asmenų įgytos teisės, nepagrįstai pabloginta jų teisinė padėtis.

Taip pat teigia, jog įstatymų leidėjas turėjo nustatyti tėvystės ir motinystės socialinio draudimo pašalpų, kaip socialinio draudimo išmokų, ginamų Konstitucijos 23 straipsnio pagrindu, kompensavimo mechanizmą. Tačiau įstatymų leidėjas, nepagrįstai diferencijuodamas atskiras socialinės paramos reikalingas grupes, Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatė tik valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų ir netekto darbingumo pensijų kompensavimą, tokiu būdu pažeisdamas konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus.

Pažymi, jog Laikinojo įstatymo nuostatos yra įtvirtintos Nuostatų 73-75 punktuose, todėl Nuostatų 73-75 punktas taip pat laikytini prieštaraujančiais atitinkamoms Konstitucijos nuostatoms bei konstituciniams principams.

Pareiškėja bei jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 78). Gautas pareiškėjos atstovo prašymas bylą nagrinėti jai ir jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 90-93).

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b. l. 78).

Atsiliepimas

Atsiliepimais (b. l. 47-49, 84-86) į pareiškėjos skundą VSDFV Klaipėdos skyrius nurodo, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pagal J.K. prašymą, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nuostatomis, 2009-08-11 sprendimu Nr. SMTM-3765 pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki vaikui sukaks vieni metai paskyrė maksimalią 7440 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, o laikotarpiu nuo vaiko vienų ik dviejų metų – 6324 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą.

Pažymi, jog Laikinojo įstatymo (įsigaliojo 2010-01-01 ir galiojo iki 2011-12-31) 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį.

Nurodo, kad Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ patvirtintas einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1170 litų. Šio nutarimo 2.3 punktu nustatyta, kad institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos, mokančios valstybinio socialinio draudimo ir kitas socialines išmokas, kurių dydis priklauso nuo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, nuo 2010-01-01 atitinkamai perskaičiuoja paskirtąsias išmokas taikydami šio nutarimo 1.1 punkte nurodytą einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Nurodo, jog VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis minėtomis Laikinojo įstatymo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų bei Vyriausybės 2009-12-23 nutarimo Nr. 1771 nuostatomis ir Vyriausybei patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, 2010-01-27 sprendimu Nr. PR1-184 nusprendė pareiškėjai nuo 2010-01-01 mokėti perskaičiuotą motinystės (tėvystės) pašalpą. Nuo 2010-01-01 J.K. taikytas maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis ir taip pareiškėjai paskirta maksimali motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis vieni metai – 5850 Lt dydžio (1170 Lt x 5), o nuo vaiko vienų iki dvejų metų – 4972,50 Lt (1170 Lt x 5 x 85 proc.) dydžio.

Atkreipia dėmesį, jog Konstitucinis Teismas nutarime nusprendė, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias buvo sudarytos prielaidos sumažinti paskirtas motinystės (tėvystės) pašalpas, neprieštaravo Konstitucijai. Taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad asmenys, pagal įstatymą įgiję teisę į įstatymo nustatyto dydžio finansinę paramą vaikams auginti ir auklėti namuose atostogų metu, neturi teisėto lūkesčio, kad ši parama valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nebus mažinama. Be to, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 9 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, šio įstatymo 10 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, nepažeidė iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų.

Taip pat nurodo, jog Konstitucinis Teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 2009-12-23 nutarimo Nr. 1771 1.1 punktu, kuriuo buvo patvirtintas einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1170 Lt, pažeisti iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisių apsaugos reikalavimai, konstitucinis teisinės valstybės principas. Ginčijamu Vyriausybės 2009-12-23 nutarimo Nr. 1771 2.2 punktu, pagal kurį didesnis (anksčiau galiojęs) einamųjų 2009 metų draudžiamųjų pajamų dydis (1488 Lt) taikomas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą apskaičiuojant ir skiriant valstybines socialinio draudimo pensijas, nepažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės principas bei pripažino, kad Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“, patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 74 punktas tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, neprieštarauja Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą, mano, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-01-27 sprendimas Nr. PR1-184 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b. l. 78). Atsiliepimais (b. l. 32-35; 79-81) Fondo valdyba prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Fondo valdyba atsiliepimais nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepimuose išdėstytų motyvų pagrindu. Nurodo, jog pareiškėjai vaiko priežiūros atostogos suteiktos nuo 2009-08-18, todėl vidutinis dienos kompensuojamais uždarbis, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu bei Nuostatais, apskaičiuotas pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2008-08-01 d. iki 2009-07-31, t. y. 466,20 Lt (116549,89 Lt : 250 d. d.). Maksimalaus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal 2009 m. rugpjūčio mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (1488 Lt) 5 dydžių sumą bei 2009 m. lapkričio mėnesio darbo dienų skaičių buvo 352,61 Lt (1488 Lt x 5 : 21,1 d. d.). Įvertinęs minėto laikotarpio pareiškėjos draudžiamąsias pajamas VSDFV Klaipėdos skyrius 2009-08-11 sprendimu Nr. SMTM-3765 paskyrė 7440 Lt (352,61 Lt x 21,1 d. d. x 100 %) per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Pažymi, jog Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo šių draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį. Nuo 2010-01-01 Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 patvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis yra 1170 Lt. Teigia, jog vadovaujantis Laikinojo įstatymo 9 straipsniu VSDFV Klaipėdos skyrius 2010-01-27 sprendimu Nr. PR1-184 nuo 2010-01-01 pagrįstai ir teisėtai perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą pagal pasikeitusį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Nurodo, jog VSDFV Klaipėdos skyrius nuo 2010-01-01 įsigaliojusių teisės aktų atgal netaikė ir pareiškėjos pašalpą perskaičiavo tik nuo 2010-01-01, t.y. nuo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų pasikeitimo datos. Atkreipia dėmesį, jog viešojoje teisėje galioja principas, kad valdžios institucijos ir pareigūnai veikia įstatymo apibrėžtose ribose. Viešajai teisei taip pat būdingas adekvatus teisės normų aiškinimas, todėl atsakovams nesuteikta teisės minėtų teisės normų aiškinti plečiamai ir skirti mokėti pašalpas kitaip nei numatyta įstatymuose ir Nuostatuose.

Be to, teigia, kad atsižvelgiant į 2013-03-05 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtą nutarimą, darytina išvada, jog Konstitucijai prieštaravo tik tos Laikinojo įstatymo ir Nuostatų nuostatos, kuriomis motinystės (tėvystės) pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, nuo 2010-07-01 buvo apribotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma iki kol vaikui sukaks metai ir atitinkamai 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 suma iki vaikui sueis dveji metai. Nurodo, kad kartu Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Nuostatų 74 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-23 nutarimo Nr. 1771 1.1 punkto nuostatos, kurių konstitucingumu abejojo pareiškėja ir kuriomis remiantis pareiškėjos pašalpa buvo perskaičiuota nuo 2010-01-01, neprieštaravo Konstitucijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Pagal ABTĮ 79 straipsnio 5 punktą tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka proceso šalims bei jų atstovams nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (minėta, toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2010-01-27 sprendimo Nr. PR1-184, kuriuo pareiškėjai buvo perskaičiuotas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, panaikinimo bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (minėta, toliau – ir Fondo valdyba) 2010-05-07 sprendimo Nr. (11.1) I-2636, kuriuo ginčas išnagrinėtas išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, panaikinimo. Panaikinus ginčijamus sprendimus, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą vykdyti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009-08-11 sprendimą Nr. SMTM-3765.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje byloje 2010-09-21 nutartimi bylą sustabdė, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (minėta, toliau – ir Konstitucinis Tesimas) išnagrinės 2010-09-02 ir 2010-09-13 Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktus prašymus dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-23 nutarimo Nr. 1778 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimo Nr. 86 „Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatų prieštaravimo Konstitucijai (b. l. 66-69). Konstitucinis Teismas dėl šio ir kitų analogiškų kreipimųsi 2013-03-05 priėmė nutarimą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog VSDFV Klaipėdos skyrius 2009-08-11 sprendimu Nr. SMTM-3765 (b.l. 20-21), vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19, 20, 21 straipsniais ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 43, 48, 58 punktais, pareiškėjai paskyrė motinystės (tėvystės) pašalpą, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2011-06-23, pašalpą paskaičiuodamas taip: 1) 466,20 x 100 % x 21,1 = 9368,82 (mokama iki vaikui sukaks 1 metai 7444,00); 2) 466,20 x 85 % x 21,1 = 8361,30 (mokama iki vaikui sukaks 2 metai 6324,00). Taigi, minėtu sprendimu iki vaikui sukaks vieni metai pareiškėjai paskirta maksimali kas mėnesį 7440 Lt pašalpa (neatskaičius mokesčių) bei 6324 Lt maksimali pašalpa (neatskaičius mokesčių) iki vaikui sukaks dveji metai. Ginčijamu VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-01-27 sprendimu Nr. PR1-184 (b. l. 18-19) pareiškėjai paskirta maksimali motinystės (tėvystės) pašalpa nuo 2010-01-01 iki 2011-06-23 buvo perskaičiuota, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 58, 74 punktais ir nuo 2010 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtintu nauju einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu bei Sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi. Minėtu sprendimu pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks vieni metai, nuo 2010-01-01 iki 2010-06-23 paskaičiuota maksimali po 5850 Lt per mėnesį ir nuo 2010-06-24 iki 2011-06-23 paskaičiuota maksimali po 4972,50 Lt per mėnesį.

Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-01-27 sprendimu Nr. PR1-184, jį apskundė Fondo valdybai, kuri 2010-05-07 sprendimu Nr. (11.1) I-2636 pareiškėjos skundo netenkino (b. l. 15-16).

Šios administracinės bylos dalykas yra nustatyti, ar teisėtai pareiškėjai, pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, buvo sumažinta vaiko priežiūros atostogų pašalpa.

Šios rūšies teisinius santykius iki 2010-01-01 reglamentavo 2000-12-21 Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-110 (toliau – ir Įstatymas), kuriuo remiantis pareiškėjai buvo paskirta pašalpa. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (2008-12-18 įstatymo Nr. XI-71 redakcija, galiojusi nuo 2009-01-01 iki 2013-06-31) nustatyta, kad teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris: 1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse; 2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį; 3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse; nuo 2009-07-01 – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009-10-01 – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje (2007-12-04 įstatymo Nr. X-1338 redakcija) nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai. Pašalpos skyrimo metu Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (2007-12-04 įstatymo Nr. X-1338 redakcija) buvo nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Detaliau ginčo pašalpų skyrimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai (minėta, toliau – ir Nuostatai).

Seimas 2009-12-09 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (įsigaliojo nuo 2010-01-01) (minėta, toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl nustačius tokį teisinį reguliavimą, buvo sumažintos ir asmenims, gaunantiems motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, paskirtos ir mokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį (2010-07-02, 2011-12-20 redakcijos) šis įstatymas iki 2011-12-31 galiojo inter alia paskirtoms ir mokamoms motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, taip pat statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) paskirtoms ir mokamoms motinystės (tėvystės) išmokoms, tačiau pagal Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių nuostatas iki 2011-07-01 atitinkamai perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos mokamos iki jų mokėjimo termino pabaigos. Pagal įstatymo nuostatas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.

Pagal Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Nuostatų 74 punkte, nustatančiame, kad patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos pašalpos už laikotarpį nuo šių draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį; ši nuostata netaikoma motinystės socialinio draudimo pašalpoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį asmenims, įgijusiems teisę į šią pašalpą iki draudžiamųjų pajamų dydžio pasikeitimo, ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ribinio dydžio. Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 nuo 2010-01-01 patvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1170 Lt.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-03-05 nutarime (žr. Valstybės žinios, 2013, Nr. 25-1222) konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, Nuostatų 74 punktas (2009-12-23 redakcija; Žin., 2009, Nr. 158-7164) tiek, kiek jais reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-23 nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7157) 1.1 punktas, kuriuo buvo patvirtintas einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1 170 Lt, nepripažintini prieštaraujančiais Konstitucijai. Šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2013-03-08. Prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 9 straipsnio 1 dalies nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010-07-01 <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo. Ši teisės norma nagrinėjamoje byloje nėra taikoma ir (ar) yra neaktuali, kadangi VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-01-27 sprendimas Nr. PRI-184 buvo priimtas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 74 punktu, kuriuos Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-03-05 nutarime pripažino neprieštaraujančiais Konstitucijai.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, jog įstatymais reguliuojant paramos šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, santykius būtina paisyti visuomenės ir valstybės išgalių. Konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo, taip pat socialinio solidarumo imperatyvai inter alia reiškia, kad ekonomikos, finansų krizės naštą tolygiai ir proporcingai turėtų dalytis visa visuomenė. <...> Paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, nepaneigė iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies kylančios valstybės pareigos saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės priedermės globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą, nepažeidė Konstitucijos 52 straipsnio, kuriuo laiduojama inter alia socialinė parama įstatymų numatytais atvejais. Pagal įstatymą įgyta teisė į įstatymo nustatyto dydžio finansinę paramą vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu negali būti tapatinama su teise į Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojamas pensijas, taip pat pagal įstatymą įgyta teise į įstatymų nustatytą kitą pensinio aprūpinimo išmoką, kurios turi nuosavybės teisės aspektų pagal Konstitucijos 23 straipsnį. Teisinio reguliavimo koregavimas leistinu mastu mažinant dalį (ribinius dydžius viršijančias) pagal įstatymą paskirtų ir mokamų socialinių išmokų, teisė į kurias įgyta iki to koregavimo ir kuriomis teikiama finansinė parama vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu, valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai negali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis asmens, kuriam tokia parama jau buvo paskirta ir mokama, nuosavybės teisę, jis nepažeidė iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų.

Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai sumažino pareiškėjai paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos dydį remdamasis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 74 punktu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-03-05. nutarimą, darytina išvada, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-01-27 perskaičiavimo sprendimas Nr. PR1-184 bei Fondo valdybos 2010-05-07 sprendimas Nr. (11.1) I-2636 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo jų panaikinti. Pripažinus, kad prašomi panaikinti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, negali būti tenkinamas ir pareiškėjos reikalavimas įpareigoti vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2009-08-11 sprendimą Nr. SMTM-3765.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo, 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos J.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasVida StonkuvienėAušrelė Mažrimienė