Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-298-166/2012

Teisėjas Petras Karvelis Teisminio proceso Nr.1-10-1-02258-2004-6

2012 m. gegužės 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-09 nuosprendžio, kuriuo:

O. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1d., 182 str. 2 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šiuos nusikaltimus.

AB bankas „Snoras“ civilinis ieškinys dėl 60 400 išieškojimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo keturis žinomai netikrus mokėjimo instrumentus – plastikines magnetines korteles Nr. 4916242924336004, Nr. 4916248729009019, Nr. 4916241145325002, Nr. 49049724023830508, priklausančias Airijos bankams „MBNA Europe“ ir „AIB“, kurias laikė su savimi atliekant finansines operacijas nuo 2004-02-12 iki 2004-02-18 AB banko „Snoras“ taupomuosiuose skyriuose, Vilniaus mieste, kurių metu apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės - 55 400 Lt AB banko „Snoras“ turtą.

O. B. kaltinamas buvo tuo, kad jis 2004-02-12, 11.39 val., neteisėtai panaudojęs netikrą elektroninę mokėjimo priemonę-kortelę Nr. 4916248729009019 finansinei operacijai inicijuoti, t.y. pateikęs ją AB banko „Snoras“ taupomajame skyriuje Nr. 28, esančiame Laisvės pr., prie prekybos centro „Mada“ (Viršuliškių g. 40, Vilnius) ir nurodęs tuo metu dirbusiai kasininkei M. S. išmokėti 10 000 litų bei prisistatęs teisėtu kortelės turėtoju, t. y. pasirašęs ant grynųjų pinigų išmokėjimo dokumento - čekio, apgaule įgijo svetimą 10 000 Lt vertės AB banko „Snoras“ turtą.

Taip pat jis buvo kaltinamas ir tuo, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004-02-12, 19.49 val., neteisėtai panaudojęs netikrą elektroninę mokėjimo priemonę-kortelę Nr. 4916242924336004 finansinei operacijai inicijuoti, t.y. pateikęs AB banko „Snoras“ taupomajame skyriuje Nr. 28, esančiame Laisvės pr., prie prekybos centro „Mada“ (Viršuliškių g. 40, Vilnius) ir nurodęs tuo metu dirbusiai kasininkei M. S. išmokėti 5000 litų bei prisistatęs teisėtu kortelės turėtoju, t. y. pasirašęs ant grynųjų pinigų išmokėjimo dokumento- čekio, apgaule įgijo svetimą 5000 Lt vertės AB banko „Snoras“ turtą;

O. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis tęsdamas nusikalstamą veiką 2004-02-13, 15.32 val. neteisėtai panaudojęs netikrą elektroninę mokėjimo priemonę-kortelę Nr. 4916242924336004, finansinei operacijai inicijuoti, t.y. pateikęs AB banko „Snoras“ taupomajame skyriuje Nr. 7, esančiame Vilniuje, Laisvės pr., prie prekybos centro „Kometa“ (L. Asanavičiūtės g. 29, Vilnius) ir nurodęs tuo metu dirbusiai kasininkei D. M. išmokėti 5000 litų bei prisistatęs teisėtu kortelės turėtoju, t. y. pasirašęs ant grynųjų pinigų išmokėjimo dokumento- čekio, apgaule įgijo svetimą 5000 Lt vertės AB banko „Snoras” turtą.

Taip pat jis buvo kaltinamas ir tuo, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004-02-15, 10.04 val., neteisėtai panaudojęs netikrą elektroninę mokėjimo priemonę-kortelę Nr. 4916241145325002, finansinei operacijai inicijuoti, t.y. pateikęs AB banko „Snoras“ taupomajame skyriuje Nr. 28, esančiame Laisvės pr., prie prekybos centro „Mada“ (Viršuliškių g. 40, Vilnius) ir nurodęs tuo metu dirbusiai kasininkei L. G. išmokėti 15000 litų bei prisistatęs teisėtu kortelės turėtoju, t. y. pasirašęs ant grynųjų pinigų išmokėjimo dokumento - čekio, apgaule įgijo svetimą 15000 Lt vertės AB banko „Snoras“ turtą;

O. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis tęsdamas nusikalstamą veiką 2004-02-15, 10.10 val., neteisėtai panaudojęs netikrą elektroninę mokėjimo priemonę-kortelę Nr. 4916242924336004, finansinei operacijai inicijuoti, t.y. pateikęs AB banko „Snoras“ taupomajame skyriuje Nr. 28, esančiame Laisvės pr., prie prekybos centro „Mada“ (Viršuliškių g. 40, Vilnius) ir nurodęs tuo metu dirbusiai kasininkei L. G. išmokėti 5000 litų bei prisistatęs teisėtu kortelės turėtoju, t. y. pasirašęs ant grynųjų pinigų išmokėjimo dokumento- čekio, apgaule įgijo svetimą 5000 Lt vertės AB banko „Snoras” turtą.

Taip pat jis kaltinamas ir tuo, kad 2004-02-16, 09.25 val. neteisėtai panaudojęs netikrą elektroninę mokėjimo priemonę-kortelę Nr. 4916242924336004, finansinei operacijai inicijuoti, t.y. pateikęs AB banko „Snoras“ taupomajame skyriuje Nr. 28, esančiame Laisvės pr., prie prekybos centro „Mada“ (Viršuliškių g. 40, Vilnius) ir nurodęs tuo metu dirbusiai kasininkei M. S. išmokėti 200 litų bei prisistatęs teisėtu kortelės turėtoju, t. y. pasirašęs ant grynųjų pinigų išmokėjimo dokumento-čekio, apgaule įgijo svetimą 200 Lt vertės AB banko „Snoras“ turtą.

O. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004-02-16, 09.27 val. neteisėtai panaudojęs netikrą elektroninę mokėjimo priemonę-kortelę Nr. 4916241145325002, finansinei operacijai inicijuoti, t.y. pateikęs AB banko „Snoras“ taupomajame skyriuje Nr. 28, esančiame Laisvės pr., prie prekybos centro „Mada“ (Viršuliškių g. 40, Vilnius) ir nurodęs dirbusiai kasininkei M. S. išmokėti 200 litų bei prisistatęs teisėtu kortelės turėtoju, t. y. pasirašęs ant grynųjų pinigų išmokėjimo dokumento- čekio, apgaule įgijo svetimą 200 Lt vertės AB banko „Snoras“ turtą.

Taip pat jis buvo kaltinamas ir tuo, kad tęsdamas nusikalstamą veiką 2004-02-18 neteisėtai panaudojęs netikrą elektroninę mokėjimo priemonę-kortelę Nr. 49049724023830508, finansinei operacijai inicijuoti, t.y. pateikęs AB banko „Snoras“ taupomajame skyriuje Nr. 28, esančiame Laisvės pr., prie prekybos centro „Mada“ (Viršuliškių g. 40, Vilnius) ir nurodęs tuo metu dirbusiai kasininkei L. G. išmokėti 15000 litų bei prisistatęs teisėtu kortelės turėtoju, t. y. pasirašęs ant grynųjų pinigų išmokėjimo dokumento - čekio, apgaule įgijo svetimą 15000 Lt vertės AB banko „Snoras“ turtą, tai yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII - 1968 redakcija), padarymu.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: O. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę; O. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis LR BK 63 str. 6 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 metams, ją atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 76 MGL bauda, paskirta 2004-06-03 Vilniau m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinę subendrintą bausmę skirti 4 m. laisvės atėmimo, atliekant pataisos namuose ir 76 MGL baudą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo O. B. suėmimo dienos vykdant nuosprendį, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2009-10-27 iki 2010-06-23 bei bausmę, atliktą pagal 2004-06-03 nuosprendį. Išieškoti iš O. B. proceso išlaidas 3758,00 Lt, atsiradusias dėl pastarojo ekstradicijos.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas išteisinamasis nuosprendis, padarant išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Apygardos teismas prokurorės argumentą vertina kritiškai ir jis yra atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo kaltinamojo, liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė pagrįstą išvadą, kad O. B. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d. požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Remiantis LR BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Prokurorei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė tiek O. B. kaltinančias, tiek teisinančias bylos aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, O. B. kaltė, apgaule įgyjus svetimą turtą, valstybinio kaltinimo buvo įrodinėjama liudytojos L. G. parodymais. Tokios pat pozicijos prokurorė laikosi nagrinėjant baudžiamąją bylą aukštesnės instancijos teisme. Tačiau apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuomone, kad liudytojos L. G. paaiškinimai nėra visiškai patikimi ir jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2004-03-02 apklausta liudytoja L. G. parodė, kad 2004-03-02 apie 19.45 val. į PC „Mada“ užėjo iš matymo jai matytas vyriškis, paprašė patikrinti ar yra pervedimas ir jei yra, išgryninti. Pasak liudytojos, vyriškis norėjo pervesti 10 000 Lt ir nori tuos pinigus pasiimti, tačiau ji tik paėmė iš jo kortelę ir iškvietė policiją. (9t 3 b.l. 42). Apie tai, kad tam vyriškiui būtų 2004-02-15 išgryninusi dideles pinigų sumas, liudytoja nenurodė. Aplinkybių, kad liudytoja L. G. būtų O. B. išgryninusi dideles pinigų sumas, nenurodė ir apklausta teisiamajame posėdyje (t3 b.l. 74). Tačiau apklausta 2004-06-15 liudytoja L. G. parodė, kad 24-02-15, ji du kartus išgrynino O. B. 15 000 Lt ir 5 000 lt dydžio pinigų sumas (t1 b.l. 37-38). Kad kaltinamasis 2004-02-15 du kartus tikrai ėmė pinigus, L. G. parodė ir apklausta apylinkės teisme (t5 b.l. 3). Kaip matyti šios liudytojos parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys detalėse, todėl apylinkės teismas turėjo pagrindą jais abejoti ir nesiremti nustatant ir vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes. Juolab tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, apklausti liudytojai M. C. (S.), D. M., E. K. parodė, kad O. B. jie nepažįstantys ir nepamenantys, kad būtent kaltinamajam minimu laikotarpiu būtų išmokėję pinigų sumas. Tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu būtent O. B. pasirašė ant grynųjų pinigų kvitų – negalėjo nustatyti ir ekspertai. Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-10-04 akto Nr. 11-660(11) išvados, ekspertai įvertinę bendruosius ir specialiuosius parašų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatė, kad nei vieni nesudaro požymių visumos, pakankamai išvadai. Požymių nepakanka dėl to, kad smarkiai skiriasi pavyzdžių ir tiriamųjų parašų transkripcijos. Nustatyti ar grynųjų pinigų išmokėjimo kvituose: 2003-12-26 Nr. 587 – 5000 Lt sumai, 2004-02-12 Nr. 679 – 10000 Lt, 2004-02-12 Nr. 686 – 5000 Lt, 2004-02-13 Nr. 279 – 5000 Lt, 2004-02-15 Nr. 530 – 15000 Lt, 2004-02-15 Nr. 531 – 5000 Lt, 2004-02-16 Nr. 694 – 200 Lt., 2004-02-16 Nr. 693 – 200 Lt pasirašė O. B., ekspertai nustatyti negalėjo Tokią pat išvada ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės Gintarės Žalkauskaitės 2004-10-29 specialisto išvadoje Nr. 11-3017 (t.1 b.l. 25-29). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek kaltinamojo parodymai, tiek liudytojų parodymai, ekspertizės išvados, papildo vienas kitą ir sutampa bendrai esminėse detalėse, todėl jais abejoti neturi pagrindo. Tuo tarpu liudytojos L. G. parodymų patikimumas teismui kelia abejonių. L. G. paaiškinimai yra prieštaringi ir jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Pasak prokurorės, teismas neįvertino aplinkybės, kad liudytoja L. G. apie neteisėtai 2004-02-15 atliktas finansines operacijas sužinojo tik po to, kai 2004 metų gegužės mėnesį AB banko „Snoras“ administracija nustatė neteisėtus pinigų pasisavinimo faktus, tad ji neturėjo pagrindo O. B. įtarti ir apklausoje paminėjo, kad šį asmenį pažįsta tik iš matymo. Kolegija pažymi, kad buvo nuimamos pakankamai didelės sumos, o atsižvelgus į tai, kad L. G. pažinojo O. B. (ko nepaneigia ir pati L. G.) apklausinėjama ikiteisminio tyrimo pareigūnų apie O. B. galimai nusikalstamą veiką, turėjo nurodyti šias aplinkybes, kurios nagrinėjimu atveju yra esminės. Kolegijai šioje dalyje tokie liudytojos parodymai sukelia abejonių, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos L. G., O. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, dirbo AB banke „Snoras“. Kadangi kyla materialinė atsakomybė dėl neteisėtai išmokėtų grynųjų pinigų, nepaneigiama aplinkybė, kad siekiant atlyginti bankui padarytą žalą, L. G. yra galimai suinteresuota bylos baigtimi.

Prokurorė skunde teigia, kad iš teismo nuosprendžio motyvų nėra aišku ar teismas atmetė liudytojos L. G. parodymus dėl pasitvirtinusių kaltinamojo parodymų, kad neva L. G. ir A. S. (Petrikas) patys atliko nusikalstamus veikas ir tai, ar liudytojos L. G. parodymai yra melagingi. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nenagrinėjama liudytojos L. G. kaltės klausimas, nesprendžiama melagingi ar ne liudytojos parodymai, kolegija iš esmės vertina šios liudytojos parodymų patikimumą, o remiantis aptartų įrodymų visetu, liudytojos L. G. parodymus apygardos teismas neturi pagrindo vertinti kaip patikimus įrodymus O. B. kaltei pagrįsti.

Prokurorė skunde apeliuoja į ankstesnį teismo sprendimą, detalizuoja aplinkybes dėl O. B. 2004-03-02 neteisėtai atliktos finansinės operacijos bei pažymi, kad tuomet teismas liudytojos L. G. parodymus laikė patikimais ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegija šiuos prokurorės argumentus vertina kritiškai ir jie yra atmestini.

Teismas nėra saistomas ankstesnių teismo sprendimų aplinkybių vertinimu. Vadovautis baudžiamosiose bylose prejudicijos principu bei remtis kitos baudžiamosios bylos duomenimis netikslinga juolab, kad aplinkybės yra skirtingos. Aukštesnės instancijos teismas nagrinėdamas prokuratūros skundą vertina skundžiamo nuosprendžio padarytas išvadas dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo O. B. kaltumo ar nekaltumo. Prokurorės argumentai, kad O. B. kitoje byloje neminėjo nei L. G., nei A. S. (P.) bei tai, kad A. S. (P.) galimai suklastojo O. B. pasą, neįrodo jo kaltumo aptariamoje byloje ir nesuteikia pagrindo teigti, kad O. B. padarė jam inkriminuojamas veikas.

Prokurorės argumentai, kad O. B. buvo žinomas elektroninių mokėjimo priemonių klastojimo ir panaudojimo mechanizmas bei tai, kad A. S. (P.) jam buvo pagaminęs netikrą pasą yra tik prielaida, daryti išvadai, kad O. B. yra kaltas nusikaltimų padarymu ir kuri yra paneigiama paties O. B., liudytojų parodymais, ekspertizės išvadomis. Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus tiek remdamasis tiesioginiais byloje esančiais įrodymais, tiek pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovavosi baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas išteisinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada.

Prokurorės argumentas, kad L. G. įsidėmėjo, jog O. B. finansines operacijas atliko Visa kortele ir tai neva paneigia O. B. versiją, kad jis banke pateikdavo Maestro kortelę, neįrodo O. B. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Tai tik prielaida, nepagrįsta kitais objektyviais bylos duomenimis, o prielaidomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.

Kolegija tai pat kritiškai vertina prokurorės argumentą, kad bylos duomenimis paneigta O. B. versija, neva jis inkriminuojamos veikos laikotarpiu buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl negalėjo inicijuoti operacijų banke „Snoras“.

Kaip matyti iš asmenų, kirtusių valstybės sieną, duomenų, O. B. Lietuvos Respublikos sieną kirto 2004-01-11 (t.2 b.l 7). Pasak prokurorės, O. B. teiginį, kad inkriminuojamų nusikaltimų laikotarpiu, jo nebuvo Lietuvoje, paneigia banko sąskaitų išklotinės, iš kurių matyti, kad 2004-02-10, 2004-02-14, 2004-02-13, 2004-02-14 buvo atlikti finansiniai atsiskaitymai naudojant banko „SNORAS“ išduotą kortelę. Tačiau kolegija pažymi, kad nėra byloje objektyvių duomenų, kad prokurorės minimas finansines operacijas atliko būtent pats O. B., tad O. B. tvirtinimas, kad aptariamu laikotarpiu jo nebuvo Lietuvoje – bylos duomenimis nepaneigtas. Pažymėtina, kad ta pati elektroninė priemonė finansinei operacijai atlikti buvo naudojama 2003-12-26 ir laikotarpyje nuo 2004-02-12 iki 2004-02-18. Dėl 2003-12-26 inkriminuotos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas O. B. atžvilgiu buvo nutrauktas, nustačius, kad nusikalstamos veikos inkriminuojamu laikotarpiu, jo nebuvo Lietuvoje bei tai, kad specialistas negalėjo nustatyti, kad kvituose pasirašė tas pats asmuo, t.y. nebuvo nustatyta, jog 2003-12-26 kvitą pasirašė tas pats asmuo. Pats O. B. apklaustas pirmos instancijos teisme nurodė, kad kol jis buvo išvykęs iš Lietuvos, jo kortelė buvo pas A. P. (t 5 b.l. 8). Mirus A. P., teismas šios aplinkybės pagrįstumo patikrinti negali, todėl kilusios abejonės traktuojamos O. B. naudai. Kolegija atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nėra paneigta versija, kad ir O. B. inkriminuotus nusikaltimus, laikotarpyje 2004-02-12 – 2004-02-18, galėjo padaryti kiti asmenys. Nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima kategoriškai teigti, jog finansines operacijas ir šiuo atveju atliko O. B. Apygardos teismui nepakanka prokurorės nurodytų duomenų, kurių pagrindu butų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl kolegija šiais duomenimis nesivadovauja.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, jog tai, kad specialistas, nustatęs tam tikrų parašų panašumus ir skirtumus negali kategoriškai atsakyti, jog pinigų išmokėjimo kvituose pasirašė O. B., nelaikytina įrodymo reikšmę suteikiančia aplinkybe, paneigiant O. B. kaltę. Su šiuo prokurorės argumentu kolegija taip pat nesutinka ir jis yra atmestinas.

Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-10-04 akto Nr. 11-660(11) išvados, ekspertai įvertinę bendruosius ir specialiuosius parašų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatė, kad nei vieni nesudaro požymių visumos, pakankamai išvadai. Požymių nepakanka dėl to, kad smarkiai skiriasi pavyzdžių ir tiriamųjų parašų transkripcijos. Taigi ekspertai negalėjo kategoriškai patvirtinti ar paneigti, kad ant kvitų pasirašė tas pats asmuo, nenustatyta, kad parašai yra būtent O. B.. Šiais duomenimis apygardos teismas negali nei patvirtinti, nei paneigti O. B. kaltės. Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad ekspertizės išvados nėra pagrindo vertinti kaip patikimo įrodymo O. B. kaltei pagrįsti.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2 K-673/2007). Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje.

Prokurorė, apeliaciniame skunde vadovaudamasis deklaratyviais teoriniais teiginiais, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti Vilniaus miesto 1apylinkės teismo 2011-12-09 nuosprendį.

Pažymėtina, kadangi aukštesnės instancijos teismas palieka išteisinamąjį nuosprendį O. B. atžvilgiu, prokurorės skunde nurodytos aplinkybės dėl bausmės bei civilinio ieškinio, aukštesnės instancijos teismo – nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.