Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-630-253/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-05-28
Bylos Nr.: e2A-630-253/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00728-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė, Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas: V. V., R. R.
Atsakovas: S. J., BUAB „ARCHISTA“

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2A-630-253/2015

Teisėja Inga Sakalauskaitė (Proceso Nr. 2-24-3-00728-2014-5)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.2; 121.20; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. gegužės 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. V. ir R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-01-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. V. ir R. R. ieškinį atsakovams S. J. ir BUAB „ARCHISTA“, tretieji asmenys antstolė B. T., AB „Swedbank“, J. V., dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai ieškiniu pareiškė reikalavimus pripažinti jiems nuosavybės teisę į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), dalis, kurias sudaro 5 arai kiekvienam. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2007-03-19 bei 2007-03-14 pirkimo–pardavimo sutarčių (toliau – Sutartys) pagrindu ieškovai nusipirko po 1/2 dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini) bendro ploto žemes sklype, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris bendrosios dalines nuosavybės teise priklauso atsakovams, t. y. UAB „ARCHISTA“ priklauso ¾ dalys ir S. J. – ¼ dalis žemės sklypo. Sutarčių 1.4 punkte ir 1.3 punkte šalys susitarė, kad atsakovai perleis jiems po 5 arus minėto (duomenys neskelbtini) bendro ploto Žemės sklypo. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys ir priėmimo–perdavimo aktai pagal sutartis turėjo būti pasirašyti per 3 mėnesius nuo visų minėtame žemės sklype pastatytų pastatų pridavimo Valstybinei statinių komisijai. Pagal sutarčių 1.5 punktą ir 1.4 punktą taip pat numatyta, kad Žemės sklypo dalies kaina yra įskaičiuota į pastato pirkimo–pardavimo kainą. Nurodo, kad 2007-03-19 sutartimi V. V. ir 2014-03-14 sutartimi R. R. faktiškai įgijo nuosavybės teises į po ½ dalį pastato bei į Žemės sklypo dalį – po 5 arus kiekvienas, todėl jiems turi būti pripažintos nuosavybės teisės į atitinkamas Žemės sklypo dalis, kurias užima pastatas ir kurios būtinos pastatui naudoti pagal paskirtį – kiekvienam iš ieškovų po 5 arus Žemės sklypo, kaip numatyta sutartyse, nes sutarčių 1.4 ir 1.3 punktai nėra įgyvendinti, tokiu būdu jų padėtis yra apsunkinta, o teisės pažeistos, be to, jie yra sumokėję atsakovams visą kainą už minėtas žemės sklypo dalis.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-01-02 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys neginčija, jog ieškovai sudarydami sutartis, kurių pagrindu ieškovai iš atsakovų įgijo po ½ dalį poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio ginčo Žemės sklype, yra sumokėję ir už Žemės sklypo dalį, nes pagal sutartis yra susitarta, kad Žemės sklypo dalies kaina yra įskaičiuota į sutartimi parduoto nekilnojamojo turto kainą bei susitarta, kad ieškovams ar bendrijai bus perleista apie 5 arus Žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad iki šiol nėra iki galo įvykdytos tarp ieškovų ir atsakovų sudarytų sutarčių nuostatos, nes iki šiol Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovams, tai yra atsakovei UAB „ARCHISTA“ priklauso ¾ dalys, o atsakovui S. J. – ¼ dalis. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateiktą rašytinų įrodymų, patvirtinančių, kad Žemės sklype esantys statiniai įstatymo nustatyta tvarka yra priduoti Valstybinei statinių komisijai, tad iš esmės nėra įgyvendinta viena iš sutartyje numatytų sąlygų, kuriai esant galėtų būti pasirašytos Žemės sklypo dalių perleidimo sutartys. Teismas vertino, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovai įsigydami po ½ dalį poilsio pastato yra sumokėję už dalis, tai yra apie 5 arus ginčo Žemės sklypo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovai turi teisę įgyti asmeninės nuosavybės teise kiekvienas į 5 arus Žemės sklypo, nes iš sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė ateityje Žemės sklypą perleisti bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tai yra neatidalinti žemės sklypų, paliekant vieną ginčo sklypą. Teismo nuomone, tarp ieškovų ir atsakovų sudarytų sutarčių šalys iš esmės susitarė dėl preliminarių Žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sąlygų. Ieškovai ieškiniu tik reiškė reikalavimą pripažinti jiems nuosavybės teises kiekvienam po 5 arus ginčo Žemės sklypo ir nereiškė reikalavimo pripažinti, kad tarp jų ir atsakovų buvo sudaryta Žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. pripažinti, kad tarp atsakovų ir ieškovų buvo sudaryta pagrindinė Žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartis, ar reikalavimo įpareigoti atsakovus įvykdyti pagal sutartis prisiimtus įsipareigojimus. Be to, iš pateiktų BUAB „ARCHISTA“ kreditorių susirinkimų protokolų teismas nustatė, kad nei BUAB „ARCHISTA“, nei jos kreditoriai neginčija, jog ieškovams, kaip ir kitiems fiziniams asmenims, įgijusiems dalis pastatų, esančių ginčo sklype, priklauso dalis Žemės sklypo ir, kad sudarytos sutartys turi būti vykdomos, tačiau tam turi būti parengtas Žemės sklypo padalinimo ir naudojimosi juo tvarkos projektai, taip pat neginčija, kad ieškovai kainą už ketinamą įsigyti Žemės sklypą yra sumokėję. 2012-07-24 kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 5 patvirtina, kad buvo nutarta suteikti įgaliojimus administratoriui pasirašyti ¾ Žemės sklypo dalių perleidimo (pastatų, esančių Žemės sklype, savininkams) sutartis, kartu sutartyse nustatant Žemės sklypo naudojimosi tvarką, sutarties projektus suderinant su AB DNB banku ir AB „Swedbank“. 2013-06-20 kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 8 patvirtina, kad 6 klausimu buvo nutarta pritarti Žemės sklypo bendrojo naudojimosi tvarkos sudarymui pagal UAB „Gargždų projektas“ 2013-04-08 sudarytą schemą. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei esančius rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo ieškinį tenkinti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai V. V. ir R. R. prašo panaikinti 2015‑01‑02 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą ir pripažinti V. V. nuosavybės teisę į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 5 arai; taip pat pripažinti R. R. nuosavybės teisę į 5 arų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 5 arai. Ieškovų nuomone, teismas nepagrįstai Sutarčių pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip žemės sklypo dalių preliminarųjį pirkimo–pardavimo sandorį. Teigia, kad nepaisant to, kad atsakovai nėra įvykdę Sutarčių sąlygų (atsakovai nėra pridavę pastatų Valstybinei statinių komisijai), toks neveikimas negali reikšti, jog nėra galimybės pripažinti ieškovams nuosavybės teisų į žemės sklypus, kuriuos ieškovai yra įsigiję. Be to, ieškovai niekada nenurodė ir neteigė, kad siekia atidalinti minėtas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti jiems nuosavybės teisę į dalį sklypo būtent bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tai lestų užtikrinti pacta sunt servanda principą Sutarčių kontekste, taip išvengiant minėtų Sutarčių galimo pripažinimo niekinėmis nuo jų sudarymo momento. Minėto žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartys jau yra sudarytos, tačiau iki šiol visiškai nepagrįstai minėtų sutarčių pagrindu neperduota nuosavybės teisė ieškovams. Ieškovai laikosi pozicijos, kad pirkimo–pardavimo Sutarčių pagrindu jie įsigijo po ½ dalį pastato, taip pat po 5 arus bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsižvelgiant į CK 6.394 str., ieškovų įsitikinimu, nėra teisinio pagrindo Sutartis kvalifikuoti kaip mišrias ir konstatuoti, jog Sutarčių nuostatos neva laikytinos susitarimu dėl preliminarių žemės sklypo pirkimo–pardavimo sąlygų. Kitu atveju, CK 6.394 str. pagrindu Sutartys turėjo būti pripažintos negaliojančiomis ab initio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų įgytas pastatas stovi žemės sklype, vadinasi, ieškovams įgijus nuosavybės teisę į pastatą, ir jį, kaip teisėtiems savininkams, pradėjus valdyti bei juo naudotis per se atitinkamai ieškovai teisėtai pradėjo valdyti ir naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi (kiekvienas po 5 arus), kurią užima pastatas ir kuri būtina pastatui naudoti pagal paskirtį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu trečiasis asmuo AB „Swedbank“ prašo ieškovų apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad hipotekos lakšte, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini) (kuriuo R. R. įsipareigojimų AB „Swedbank“ pagal 2007-03-09 kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui BUAB „ARCHISTA“ ir S. J. įkeitė (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o R. R. ½ dalį poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei hipotekos lakšte identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini) (kuriuo V. V. ir J. V. įsipareigojimų AB „Swedbank“ pagal 2007-04-23 kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui BUAB „ARCHISTA“ ir S. J. įkeitė (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o V. V. ir J. V. ½ dalį poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), numatytas draudimas BUAB „ARCHISTA“ ir S. J. perleisti įkeistą ginčo žemės sklypą ar jo dalį be raštiško hipotekos kreditoriaus, t. y. „AB „Swedbank“ sutikimo, tad apeliantų reikalavimai pirmosios instancijos teisme pagrįstai buvo atmesti. Draudimas perleisti įkeistą daiktą buvo nurodytas ir hipotekos lakšte, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo užtikrintas BUAB „ARCHISTA“ įsipareigojimų AB „Swedbank“ įvykdymas. Apeliantai nepateikė raštiškų AB „Swedbank“ sutikimų, kuriasi sutinkama, kad minėtais hipotekos lakštais įkeistas žemės sklypas ar jo dalis būtų perleisti apeliantams (nes tokių sutikimų nebuvo), todėl mano, kad apeliacinio skundo reikalavimai turi būti atmesti. Minėtose pastato pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo sutartyse BUAB „ARCHISTA“ ir S. J. suteikta pasirinkimo teisė su kuo sudaryti ginčo žemės sklypo dalių pirkimo pardavimo sutartis, todėl apeliantai neturi pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklypo dalių prikimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta būtent su jais, o ne pastatų savininkų bendrija. Teigia, kad šioje situacijoje ginčo šalys į pagrindinės pastato pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo sutartį įtraukė ir preliminarų įsipareigojimą ateityje sudaryti ginčo žemės sklypo apytikslės dalies (apie 5 arų) pirkimo pardavimo sutartį, t. y. šioje dalyje sudarė preliminarią sutartį dėl ginčo žemės sklypo dalies pardavimo. Tad apeliantai neturi teisės reikalauti pripažinti jiems nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalis, nes preliminaraus susitarimo sudaryti ginčo žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį ateityje negalima pripažinti pagrindiniu susitarimu.

Atsiliepimu atsakovė BUAB „ARCHISTA“ prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą. Nurodo, kad nei BUAB „ARCHISTA“, nei kreditorių susirinkimas, pagal kurio priimtus nutarimus bankroto administratorius vykdo bankroto procedūras, neneigia pastatų, esančių žemės sklype, savininkų teisės į atitinkamas žemės sklypo dalis, kaip tai numatyta sutartyse, sudarytose tarp UAB „ARCHISTA“ ir pirkėjų, įskaitant neneigia apeliantų V. V. ir R. R. teisės į Žemės sklypo dalis, kaip tai nustatyta jų sudarytose sutartyse su UAB „ARCHISTA“. Tačiau apeliantams negali būti pripažinta nuosavybės tiesė į po 5 arus žemės sklypo kaip asmeninė nuosavybė. Pažymi, kad kol nebus panaikinti areštai S. J. nuosavybės teise priklausančiai žemės sklypo daliai, kol S. J. priklausanti ¼ žemės sklypo dalis nebus konsoliduota su UAB „ARCHISTA“ priklausančiomis ¾ dalimis, nėra įmanomas nei žemės sklypo padalijimas, nei jo nuosavybės teisės perdavimas žemės sklype esančių pastatų savininkams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai V. V. ir R. R. ieškinio reikalavimais prašė teismo pripažinti kiekvienam jų nuosavybės teisę į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalis, kurias sudaro 5 arai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007-03-14 UAB „ARCHISTA“, atstovaujama direktoriaus S. J. (pagal sutartį – Pardavėjas), S. J. (pagal sutartį – trečioji šalis) ir R. R. (pagal sutartį – Pirkėjas) sudarė pastato pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo sutartį, notarinio registro Nr. VB7-2309, o 2007-03-19 UAB „ARCHISTA“, atstovaujama direktoriaus S. J. (pagal sutartį – Pardavėjas), S. J. (pagal sutartį – trečioji šalis) ir V. V. (pagal sutartį – Pirkėjas) sudarė pastato pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo sutartį, notarinio registro Nr. VB7‑2436. Minėtų pirkimo–pardavimo Sutarčių pagrindu kiekvienas ieškovas įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 79 proc. baigtumo, (duomenys neskelbtini) bendro ploto, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Sutartyse nurodyta, kad Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė UAB „ARCHISTA“ (¾ dalys) ir S. J. (¼ dalis).

Sutarčių sąlygose numatyta nuostata, kad šalys susitarė, jog UAB „ARCHISTA“ ir S. J. įsipareigoja parduoti ieškovams bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais žemės sklypo bendraturčiais arba pastatų savininkų bendrijai, kurios nariu įsipareigoja tapti pirkėjas, apie 5 arus minėto (duomenys neskelbtini) bendro ploto Žemės sklypo, nesiekiant atidalinti minėtos žemės sklypo dalies ir suformuoti atskirų žemės sklypų. Be to, šalys susitaria, kad UAB „ARCHISTA“ ir S. J. ir pirkėjai (ieškovai) arba pastatų savininkų bendrija įsipareigoja pasirašyti minėto žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį bei priėmimo–perdavimo aktą per 3 mėnesius nuo visų minėtame žemės sklype pastatytų pastatų pridavimo Valstybinei statinių komisijai (2007-03-14 sutarties 1.3 punktas, 2007-03-19 sutarties 1.4 punktas). Sutartyse šalys taip pat susitarė, kad minėto žemės sklypo dalies kaina yra įskaičiuota į šia sutartimi perduodamo Nekilnojamojo daikto kainą (2007‑03-14 sutarties 1.4 punktas, 2007-03-19 sutarties 1.5 punktas). VĮ „Registrų centras“ 2014‑11-07 dienos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) ploto, nuosavybės teisė į jį įregistruota UAB „ARCHISTA“ (¾ dalys) ir S. J. (¼ dalis).

Ieškovai ieškinyje nurodė, kad jog siekia nuosavybės teisės pripažinimo į atitinkamas žemės sklypo dalis, kurias užima ieškovų įgytas pastatas ir kurios būtinos pastatui naudoti pagal paskirtį – kiekvienam ieškovui po 5 arus žemės sklypo, kaip numatyta Sutartyse. Ieškovai R. R. ir V. V. ieškinio reikalavimus grindžia, remdamiesi ieškovų sudarytų 2007-03-14 ir 2007-03-19 sutarčių atitinkamai 1.3‑1.4 bei 1.4‑1.5 punktas. Kaip nustatyta anksčiau, šiose Sutarčių nuostatose aptariama dėl pardavimo apytiksliai 5 arų iš (duomenys neskelbtini) bendro ploto žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais žemės sklypo bendraturčiais arba pastatų savininkų bendrijai, kurios nariu įsipareigoja tapti pirkėjas, nesiekiant atidalinti minėtos žemės sklypo dalies ir suformuoti atskirų žemės sklypų. Apeliantai taip pat nurodo, kad nesiekia atidalinti minėtų prašomų jiems pripažinti žemės sklypo dalių ir suformuoti atskirų žemės sklypų, o ieškiniu prašo pripažinti jiems nuosavybės teisę į dalį sklypo būtent bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tad, atsižvelgiant į apeliantų argumentus, viena vertus, ieškovai prašo pripažinti jiems nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypo dalį, kita vertus, iš esmės taip pat neneigia ginčo Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės pobūdžio. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str. 1 d.). Tad bendrosios dalinės nuosavybės atveju yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys nuosavybės teisėje į bendrą turtą (t. y. idealiosios dalys). Tačiau gali būti nustatoma ir naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka (t. y. realioji dalis) (CK 4.81 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog ginčo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra ne tik (duomenys neskelbtini) bendro ploto poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio po ½ dalį nuosavybės teise priklauso ieškovams, tačiau ir kiti (nebaigti statyti) pastatai: (duomenys neskelbtini) bendro ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) bendro ploto poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) bendro ploto poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) bendro ploto poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantys skirtingiems asmenims. Iš 2011-10-13 vykusio BUAB „ARCHISTA“ antrojo kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 duomenų matyti, kad BUAB „ARCHISTA“ 2007–2009 m. sudarė pastatų pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos pastatu sutartis, kurių pagrindu nuosavybės teises į atitinkamus pastatus (pastato dalis), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini), perleido fiziniams asmenims. Nagrinėjamu atveju nesiaiškinta, ar pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos dėl visų ginčo žemės sklype esančių anksčiau minėtų pastatų (jų dalių), kokios yra su kitais asmenimis sudarytų sutarčių (sandorių) nuostatos dėl teisių į žemės sklypą, jų apimtis. Atsižvelgiant į ieškovų reiškiamų reikalavimų ginčo Žemės sklype pobūdį bei tai, kad bendrame ginčo Žemės sklype statomi ir kiti pastatai, kurie priklauso skirtingiems asmenims, yra pagrindas vertinti, kad sprendimas dėl ieškovų reikalavimų gali turėti įtakos ginčo žemės sklype esančių pastatų savininkų teisėms ir pareigoms, tačiau jie neįtraukti į šios civilinės bylos nagrinėjimą. Ištyrusi bylos medžiagą ir įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neišsiaiškintos ir neįvertintos visos bylos išsprendimui turinčios reikšmės faktinės ir teisinės aplinkybės ir priimant skundžiamą sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Atsižvelgiant į byloje keliamų ieškinio reikalavimų turinį, į tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimtį, sąryšį ir pobūdį, į tikslingumą svarstyti klausimą dėl ginčo žemės sklype esančių pastatų savininkų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teisme numatyta procesinė ieškinio dalyko tikslinimo galimybė, darytina išvada, kad remiantis byloje pateiktais įrodymais bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kadangi apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama iš esmės naujais aspektais (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Tokia padėtis prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja, dėl joje pateiktų įrodymų ir reiškiamų reikalavimų pasisako pirmosios instancijos teismas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui byloje neatskleidus ginčo esmės, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-01-02 sprendimas naikintinas byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstytinos ir dėl jų paliktina spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-01-02 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjos Jolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė